No­rė­jo įsi­ti­kin­ti, kaip dir­ba pa­rei­gū­nai

Šiaip sau pa­skam­bin­ti ben­druo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu ir be rei­ka­lo kvies­ti po­li­ci­ją nė­ra ge­ras su­ma­ny­mas. Ga­li ne­blo­gai kliū­ti per ki­še­nę. Tuo įsi­ti­ki­no Ar­tū­ras Gai­lius, su­gal­vo­jęs pa­si­žiū­rė­ti, ar at­va­žiuos iš­kvies­ti pa­rei­gū­nai… Ži­no­ma, po­li­ci­ja at­va­žia­vo, bet po to­kio pokš­to jau­nam vy­rui bu­vo iš­kel­ta ad­mi­nist­ra­ci­nio nu­si­žen­gi­mo by­la pa­gal ANK 493 str. 2 da­lį (po­li­ci­jos kvie­ti­mas be rei­ka­lo). Be­je, taip jis pa­si­el­gė bū­da­mas vi­siš­kai blai­vus.

Pra­ne­ši­mo Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Re­a­ga­vi­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji pa­tru­lė J. B. ir ty­rė­jas G. A. su­lau­kė 2020 m. sau­sio 21-ąją, anks­ty­vą ry­tą – maž­daug pu­sę še­šių. Ta­da pa­tru­liuo­jan­tys pa­rei­gū­nai bu­vo in­for­muo­ti, kad ke­liu link Rie­ta­vo di­de­liu grei­čiu nu­lė­kė tam­siai mė­ly­nos spal­vos leng­va­sis au­to­mo­bi­lis, ir kad pra­ne­šė­jas su juo pra­si­len­kė iš prie­kio.
Po­li­ci­nin­kai iš­kart nu­vy­ko nu­ro­dy­ton vie­ton, pra­va­žia­vo mi­nė­to ke­lio at­kar­pą, bet įtar­ti­no au­to­mo­bi­lio ne­pa­ste­bė­jo. Ta­da su­sisie­kė su pra­ne­šė­ju, ku­ris pa­aiš­ki­no, jog vals­ty­bi­nių nu­me­rių ne­įsi­dė­mė­jo, o tas au­to­mo­bi­lis esą tik­rai nu­va­žia­vo link Rie­ta­vo.
Pa­va­žia­vę iki pat Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės ri­bos, pa­rei­gū­nai to­kios trans­por­to prie­mo­nės vis tiek nie­kur ne­pa­ste­bė­jo, tad va­žia­vo at­gal į Plun­gę. Ke­ly­je prie jų tar­ny­bi­nio au­to­mo­bi­lio pri­va­žia­vo „Volks­wa­gen Bo­ra“, ku­rį vai­ra­vo A. Gai­lius. Vai­ruo­to­jas pa­sa­kė, jog tai jis skam­bi­no pa­gal­bos te­le­fo­nu 112 ir me­la­gin­gai pra­ne­šė apie grei­tai link Rie­ta­vo va­žiuo­jan­tį au­to­mo­bi­lį.
Pa­rei­gū­nai ne­ga­lė­jo tuo pa­ti­kė­ti. Pa­pra­šė pa­ro­dy­ti mo­bi­lųjį te­le­fo­ną ir įsi­ti­ki­no, jog nu­ro­dy­tu lai­ku tik­rai bu­vo skam­bin­ta į ben­drą­jį pa­gal­bos cen­trą. Pa­klau­sus apie mo­ty­vus, A. Gai­lius at­sa­kė tie­siog no­rė­jęs pa­žiū­rė­ti, kaip dir­ba po­li­ci­ja, įsi­ti­kin­ti, kad tik­rai pa­rei­gū­nai at­va­žiuos. Su­ti­ko, jog pa­da­rė pa­žei­di­mą, bet nė kiek dėl to ne­si­gai­lė­jo. Po­li­ci­nin­kai dar pa­tik­ri­no vai­ruo­to­ją al­ko­tes­te­riu – šis bu­vo vi­siš­kai blai­vus.
To­kie juo­ke­liai leng­vai A. Gai­liui „ne­pra­sly­do“. Va­sa­rio mė­ne­sį jis tu­rė­jo pa­si­ro­dy­ti teis­me, ad­mi­nist­ra­ci­nio nu­si­žen­gi­mo by­los po­sė­dy­je. Ta­čiau į teis­mą ne­at­vy­ko, tad by­la bu­vo iš­nag­ri­nė­ta be jo, ra­šy­ti­nio pro­ce­so tvar­ka.
Kon­sta­ta­vęs, kad A. Gai­lius pa­da­rė ty­či­nį nu­si­žen­gi­mą ir kad jau tu­ri vie­ną ga­lio­jan­čią nuo­bau­dą, teis­mas nu­spren­dė skir­ti jam kiek di­des­nę bau­dą, nei yra mi­ni­mu­mas – 300 eu­rų (pa­gal ANK 493 str. 2 da­lį ga­li bū­ti ski­ria­ma bau­da nuo 200 iki 2 tūkst. eu­rų).
Pa­skir­tą bau­dą pa­žei­dė­jas tu­ri su­mo­kė­ti ne vė­liau kaip per 40 ka­len­do­ri­nių die­nų, ar­ba tą su­mą iš­ieš­kos ant­sto­lis.

Li­na MOTUŽIENĖ