Pasirašytas Ketinimų protokolas dėl Žemaitijos inovacijų centro steigimo
Vasario 21 d. Rietavo savivaldybės kultūros centre vyko konferencija „Kokį plėtros kelią renkasi Vakarų Lietuva“. Pagrindinis ir svarbiausias konferencijos tikslas – aptarti steigiamo Žemaitijos inovacijų centro (ŽIC) veiklos kryptis, tausojančio žemės ūkio vystymą Vakarų Lietuvos regione ir žinių poreikį šiai ūkininkavimo formai palaikyti. Konferencijos pabaigoje pasirašytas šio centro steigimo ketinimų protokolas.
Konferencijos metu skaityta nemažai pranešimų, kurių metu aptarti svarbiausi Vakarų Lietuvos plėtros klausimai, diskutuota apie valstybės institucijų paslaugas, leisiančias stiprinti regioną, profesinio mokymo indėlį gaivinant smulkųjį bei vidutinį verslą, mokslo konsultacijų svarbą ir kt. Renginys tradiciškai pradėtas Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos auklėtinių muzikiniu sveikinimu. Vienas iš renginio moderatorių Ugnius Savickas užsiminė, kad Rietavas yra inovacijų lopšys visai Lietuvai, jam tenka prievolė išlaikyti istorinį pradą, tačiau jį reikia modernizuoti ir pritaikyti šioms dienoms.
Pirmasis sveikinimo žodį tarė ir įžanginį pranešimą skaitė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis. Jis dėkojo atvykusiesiems, kuriems rūpi ne tik Rietavo, bet ir visam regionui aktualūs klausimai. Meras savo kalbą pradėjo nuo istorijos, juk būtent Rietave anksčiau nei visoje Lietuvoje panaikinta baudžiava, steigtos mokyklos, ligoninės, pirmoji žemės ūkio ir muzikos mokykla, nutiesta pirmoji telefono linija. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Rietavui sekėsi sunkiai, reikalai pajudėjo tik 2000 m. įkūrus Savivaldybę. Nuo to laiko Rietave daug kas pasikeitė ir atsigavo: be išasfaltuotų gatvių ir kelių, įgyvendintų vandentvarkos ir šilumos tinklų projektų, įkurtas muziejus, socialinių paslaugų ir jaunimo centrai, žirgynas. O kiek dar įsikūrė sėkmingai savo veiklą vykdančių įmonių. Viena iš didžiausių problemų, su kuria Rietavui teko susidurti – 2016 m. uždaryta Žemaitijos kolegija. Kaip žinia, panaikinus kolegiją, jos turto valdymas perduotas Plungės technologijų ir verslo mokyklai, o studijų užbaigimas – Klaipėdos valstybinei kolegijai. Moksleivių skaičiui vis mažėjant, liko didžiulis kompleksas su gerai įrengtomis laboratorijomis, bendrabučiu, valgykla, baseinu. „Likviduojant kolegiją, mūsų nuomonės nepaisė. Aiškiai suprantant ir žinant, kad bus tolesnis griuvimas, nepasirūpinta ateitimi. Atėjo metas sukurti inovacijų centrą, kur, dirbant kartu su kitomis regiono savivaldybėmis, būtų įgyvendinami pilotiniai projektai. Tai taptų savotiška pagalba pritraukiant, auginat jaunimą, užtikrinant aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą įvairiose srityse“, – kalbėjo meras.
Konferencijos metu nuskambėjo ne vienas įdomus pranešimas. Apie regionų skirtumus ir Lietuvos Respublikos uždavinius kalbėjo LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, apie kaimo plėtros politiką ir jos įgyvendinimo nuoseklumą – Žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė. Dar vienu pranešimu pateiktas ir pristatytas gerasis pavyzdys iš Švedijos – Halda vietos verslo centro įkūrimas Karlshamno mieste, apie kurį tiesiogiai vaizdo konferenciniu būdu papasakojo Karlshamno savivaldybės atstovė Marie Bjorck.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė, prof. Astrida Miceikienė kalbėjo apie mokymosi visą gyvenimą svarbą regionų vystymuisi ir į kokias kompetencijas reikėtų investuoti. Viešnia kalbėjo, kad jaunimas emigruoja iš Lietuvos, tad reikia naujo sisteminio požiūrio į regionų kaimus. Kyla klausimas, ar dirbtinis intelektas ir kitos naujovės leis išlikti kaimui, verslui jame ir ar tai suteiks gyvenimo kokybę ten gyvenantiems. Žemės ūkis mūsų regionui yra pagrindinis prioritetas, ši sritis turi tradicijas, perspektyvą vystytis. Reikia orientuotis į žaliuosius produktus, kuriančius didelę pridėtinę vertę, investuoti ne į paprastų darbininkų darbo našumą, o į kompetencijas, kurios bus reikalingos ateityje. Dabar reikalingas inovatyvus perkvalifikavimo centras, orientuotas į informacines technologijas ir jų taikymą bioekonomikos srityje. Buvusias kolegijos patalpas užpildyti vien mokymuisi skirtomis erdvėmis nebus įmanoma. Reikia galvoti apie kitokias studijų, mokymosi formas ir programas. Didėja neįgalių žmonių skaičius, tad reikalinga ir jų integracija bei grąžinimas į darbo rinką.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys pasakojo apie profesinio mokymo plėtrą regionuose. Šiuo metu profesinės mokyklos yra labiausiai prieinamos, jos priima visus, taip pat moka dirbti su mažiau motyvuotais moksleiviais. Žvelgiant į demografinę padėtį, natūralu, kad mokinių, o kartu ir mokyklų, palaipsniui mažėja. Profesinių mokyklų tinklas yra šiek tiek per didelis, drastiškai jos uždaromos nebus, yra galvojama eiti kitokiu keliu – kur silpnesnė mokymo bazė ar mažesnis mokinių skaičius, paruoštas planas rengti jungtinės veiklos sutartis su gimnazijomis ar mokyklomis. Rietave ir kitose mažose vietovėse veikiančius profesinio mokymo įstaigų padalinius siūloma pertvarkyti į bendrojo ugdymo mokyklų profesinio mokymo skyrius arba sujungti jų pajėgas su mokyklomis. Mūsų atveju – Rietave esantį Plungės technologijų ir verslo mokyklos filialą sujungti su Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija. Anot pranešėjo, tokiu būdu siekiama vidutinio ugdymo programą padaryti lankstesnę, nebeliktų konkurencijos, būtų pasidalinama programomis. Būtina modernizuoti ir atnaujinti mokymo bazes, taip sudominant gimnazistus mokytis profesinėje mokykloje. „Patalpos yra geros, lieka tik jas įveiklinti“, – sakė A. Plikšnys.
Antroje konferencijos dalyje skaitytas pranešimas apie smulkųjį ir vidutinį verslą, konsultacijų svarbą ūkininkams ir miškininkams Žemaitijos inovacijų centre, žemės ūkio mokslo raidos perspektyvas Vakarų Lietuvoje ir kt. Apie ŽIC kryptis plačiau pasakojo šio centro steigimo iniciatorius Gintautas Kniukšta. Praėjusių metų vasario 20 d. LR Seimo Kaimo reikalų komitetas priėmė sprendimą dėl Rietavo Irenėjaus Kleopo Oginskio žemės ūkio mokyklos daugiafunkcinio centro įsteigimo. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Žemaitijos kolegijos patalpose išlikusi gera materialinė bazė, kurioje galima organizuoti kokybišką profesinį mokymą, yra dėstytojais galinčių dirbti specialistų. Sprendimas gražus, tačiau šis komitetas turėjo kas mėnesį kviestis atitinkamus asmenis ir aiškintis, kas Rietave padaryta kuriant šį centrą. Būtina žengti pirmąjį žingsnį pasirašant ketinimų protokolą, kad Rietave šis centras pagaliau pradėtų veiklą. Svarbiausias uždavinys – susitarti dėl pagrindinių ŽIC veiklos krypčių. Esant patalpoms, jose būtų galima organizuoti suaugusiųjų mokymą ir perkvalifikavimą, profesinį moksleivių ugdymą, įkurti neįgaliųjų reabilitacijos centrą, gaminti ekologišką produkciją, teikti paslaugas verslininkams ir tyrėjams, turizmo, amatų ir kitų verslų plėtrai, miškų sektoriui, ugdyti sveiką gyvenseną, organizuoti konferencijas. „Iš buvusių dviejų įkurtų filialų dabar likęs tik profesinis mokymas, kolegija pabėgo, o nuo 2016 m. nieko nepadarėme. Šiandien būtina pasirašyti ketinimų protokolą, nes rengti susitikimus ir tikėtis valdžios pastangų įkurti inovacijų centrą yra beprasmiška. Per mėnesį turime pasirašyti centro steigimo sutartį ir imtis darbo: sudaryti veiklos planą, planuoti biudžetą, sudaryti jungtinės partnerystės sutartis ir atlikti kitus darbus. Reikia imtis iniciatyvos skleidžiant šią žinią ir galbūt iki kovo 30 d. atsiras daugiau steigėjų“, – kalbėjo G. Kniukšta.
Išklausius visų konferencijos darbotvarkėje numatytų pranešimų, pasirašytas ketinimų protokolas dėl Žemaitijos inovacijų centro steigimo. Šios viešosios įstaigos steigėjai sieks efektyviai panaudoti esamus žmogiškuosius, infrastruktūros ir gamtinius Žemaitijos regiono išteklius, įvertinę palankią teisinę aplinką, Vyriausybės ministerijų ir Savivaldybės vadovų politinę galią bei suprasdami smulkaus ir vidutinio verslo, mokymo ir konsultacijų svarbą gaivinant šalies regionus, įsipareigojo iki kovo 30 d. įsteigti viešąją įstaigą Žemaitijos inovacijų centrą.
Protokolą pasirašė Rietavo savivaldybės meras A. Černeckis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis, Telšių rajono ūkininkas Vytautas Kondratas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė D. Matukienė ir Vilniaus universiteto Kokybės vadybos magistro studijų programos pirmininkas, Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys dr. Dalius Serafinas. Renginio pabaigoje Savivaldybės meras dėkojo visiems už bendradarbiavimą ir buvimą kartu.
Dalia BARCYTĖ
Nuotraukoje: Ketinimų protokolą pasirašiusieji įsipareigojo iki kovo 30 d. įsteigti Žemaitijos inovacijų centrą.