Sportiška moksleivė svajoja apie futbolo trenerės profesiją
15-metė Aistė Jasaitė – Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos devintokė. Ji nuo gimimo gyvena Rietave, turi vyresnį brolį, jis šiuo metu yra abiturientas. Sportas Aistės gyvenime užima itin reikšmingą vietą – ji mieliau laisvalaikį leidžia futbolo aikštelėje, nei prie kompiuterio ar su telefonu rankoje.
– Papasakok, kaip sekasi mokslai? Kokie mokomi dalykai patinka, kurie nelabai?
– Mokslai sekasi tikrai gerai. Esu patenkinta savo pažymiais, nors, žinoma, rezultatai visada gali būti geresni, tačiau tam reikia didžiulio užsispyrimo ir daug laiko. Kad ir kaip keista, mokykloje man geriausiai sekasi pamokos, kurios kitiems yra „kosmosas“ – fizika bei chemija. Prasčiau draugauju su lietuvių kalba bei biologija. Beje, pastarosios man labai prireiks, jei norėsiu savo ateitį sieti su sportu. Bet dar yra laiko, ir tikiu, kad įdėjus daugiau pastangų, viską pasieksiu. Taip pat gana dažnai dalyvauju įvairiuose konkursuose ir olimpiadose, pasitaikius galimybei, esu aktyvi ne tik sporte.
– Kuo užsiimi laisvalaikiu?
– Laisvalaikiu bei laisvomis nuo mokslų dienomis žaidžiu futbolą – tai ir yra mano didžiausiais hobis. Jei nežaidžiu futbolo, manau, kaip ir kiti paaugliai guliu lovoje ir būnu prie telefono.
– Teko girdėti, kad dalyvavai konkurse „Atrask ją futbole“. Kaip sekėsi?
– „Atrask ją futbole“ – tai konkursas ir nuostabi galimybė dar kartą įrodyti berniukams, kad futbolas nėra vien tik jų sportas, jį gali žaisti ir mergaitės. Dalyvauti paskatino noras pamatyti, kiek galiu pasiekti ne savo miesto ribose, o visos Lietuvos mastu bei varžydamasi su kitomis dalyvėmis, kurias taip pat palaiko jų draugai, šeimos nariai ir pan. Neslėpsiu, buvo sunku išlaikyti aukštas pozicijas šiame konkurse, bet man pavyko iškovoti garbingą trečiąją vietą. Už ją gavau futbolo kamuolį ir labai dėl to džiaugiuosi, nes kai kilo mintis sudalyvauti, išbandyti jėgas, visiškai nesitikėjau tokio gausaus palaikymo. Mane palaikė ne tik pažįstami, giminės, draugai, bet ir visai nepažįstami žmonės, kurie nepatingėjo balsuoti. Būtent tai mane labiausiai ir nustebino bei nudžiugino. Smagu, kad žmonės gali būti tokie vieningi.
– Ar yra tekę susidurti su stereotipais, kad futbolas – vyriškas sportas?
– Mama seniau kartodavo, jog futbolas yra vyriškas sportas, bet tai, manau, buvo juoko forma. Patys vaikinai, net vyresni kviečia pažaisti su jais, tuo džiaugiuosi. Trumpiau tariant, daugiau žmonių mane palaiko ir džiaugiasi tuo, kuo užsiimu, nei priekaištauja dėl mano pasirinkimo.
– Kas tave atvedė į futbolą, kada pradėjai domėtis šia sporto šaka?
– Net nepamenu, kas mane atvedė į futbolą, jį žaidžiau jau darželyje. Mokykloje, neprisimenu kelintoje klasėje, futbolo treneris pakvietė į treniruotę, nes tuo metu merginų komandai reikėjo vartininkės. Nuėjau į pirmą treniruotę mokykloje ir kitą dieną išvažiavome į varžybas. Tai buvo neapsakomos futbolo varžybos už mūsų mokyklos merginų komandą. Atlaikiau visus smūgius, negavome nė vieno priešininkių įvarčio. Visa komanda, mokytojas, o ypač aš buvome labai nustebę. Taip ir prasidėjo mano futbolo kelias. Dabar jau senokai nebestoviu vartuose, nebent komandos vartininkė negali ir tenka ją pavaduoti.
– Dalyvauji ir skautų veikloje. Kuo ji įdomi?
– Skautauju jau šeštus metus. Su skautais galima patirti neįkainojamų įspūdžių, susirasti naujų draugų net iš kitų šalių, vasaras praleisti neužmirštamose stovyklose, eiti į žygius ir įgauti naujos patirties. Skautai ugdo savarankišką, išgyvenimui pasiruošusį žmogų, dėl to man ir patinka ši veikla.
– Kodėl, tavo manymu, sportas reikalingas jaunam žmogui?
– Manau, sportas labai svarbus tiek jaunam, tiek vyresniam, nes kai nesportuoju (tai būna labai retai), guliu lovoje su telefonu. Yra daug jaunuolių, kurie visiškai nesportuoja, gyvena pasyviai, o tai tikrai nėra gerai mūsų sveikatai. Labai norėčiau paskatinti jaunimą leisti laiką gryname ore, o ne tūnoti lovoje.
– Kuo svajojai būti užaugusi? Kokia svajonių profesija dabar?
– Vaikystėje svajojau būti policininke. Ir man ši profesija patinka, bet šiuo metu savo ateitį norėčiau sieti su sportu. Galvoju apie futbolo trenerės profesiją, neseniai susimąsčiau ir apie sporto renginių organizavimą. Širdis labiau linksta prie trenerės darbo, tad, ko gero, ties juo ir apsistosiu.
– Kaip manai, ar Rietave pakanka veiklų ir užsiėmimų jaunam žmogui?
– Mano nuomone, Rietave tikrai yra veiklų, kuriose gali atrasti save, tik reikia netingėti ieškoti, kas tau patinka. Mane neseniai išrinko į Rietavo jaunimo reikalų tarybą, ten ir spręsime klausimus apie jaunimo aktyvumą, būrelius. Mūsų mieste yra nemažai būrelių, o jei nerandi sau tinkamo, gali ieškoti kituose miestuose. Žinoma, kyla problema dėl važinėjimo, bet jei yra didelis noras, atsiranda ir galimybių.
– Ačiū už pokalbį!
Dalia BARCYTĖ
Nuotraukoje: Aistė neįsivaizduoja savęs be futbolo ir skautavimo.