Štai taip: Plun­gė 2019-ai­siais nu­si­ri­to, o Rie­ta­vas – pa­ki­lo

Vil­niaus po­li­ti­kos ana­li­zės ins­ti­tu­tas pa­skel­bė Sa­vi­val­dy­bių ge­ro­vės in­dek­so ver­ti­ni­mą (va­do­vas dr. Gin­ta­ras Šums­kas). Pir­mą kar­tą toks ver­ti­ni­mas skelb­tas 2018 m., o da­bar­ti­nis in­dek­sas ap­ima 2016–2019 m. Kuo jis ypa­tin­gas? Ogi tuo, kad ja­me Sa­vi­val­dy­bės ver­tin­tos pa­gal pen­kis (So­cia­li­nio sau­gu­mo; Fi­zi­nio sau­gu­mo; Gy­vy­bin­gos eko­no­mi­kos; Ko­ky­biš­ko švie­ti­mo ir De­mog­ra­fi­jos ver­ti­ni­mo) kom­po­nen­tus, ku­rie at­sklei­dė tam tik­rą si­tu­a­ci­ją sa­vi­val­dy­bė­se. O si­tu­a­ci­ja Plun­gė­je 2019 me­tais žy­miai pa­blo­gė­jo, ly­gi­nant su 2018-ai­siais ar net 2016-ai­siais. Tuo tar­pu mū­sų kai­my­ni­nė Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė sa­vo pa­dė­ti ge­ri­no nuo pat 2016-ųjų: šiais me­tais ji ben­dra­me sa­vi­val­dy­bių ge­ro­vės in­dek­so ver­ti­ni­me net ap­len­kė Plun­gę. Kiek tu­rė­jo ir ar tu­rė­jo įta­kos val­džios pa­si­kei­ti­mas Plun­gė­je – spręs­ti pa­lie­ka­me skai­ty­to­jams. Re­dak­ci­ja tik pa­tei­kia Vil­niaus po­li­ti­kos ana­li­zės ins­ti­tu­to at­lik­tą ver­ti­ni­mą nuo 2016 iki 2019 me­tų.

Sa­vi­val­dy­bių ge­ro­vės in­dek­so skai­čia­vi­muo­se nau­do­ti vie­šai pri­ei­na­mi ofi­cia­lio­sios sta­tis­ti­kos duo­me­nys, ku­rie ga­ran­ta­vo pir­mi­nės in­for­ma­ci­jos pa­ti­ki­mu­mą ir tuo pa­čiu už­tik­ri­no in­dek­so kū­ri­mo tęs­ti­nu­mą. In­dek­se nau­do­ta sta­tis­ti­ka iš Lie­tu­vos Statis­tikos de­par­ta­men­to, Lie­tu­vos dar­bo bir­žos, Hi­gie­nos ins­ti­tu­to, Švie­ti­mo val­dy­mo infor­macinės sis­te­mos.

Ver­tin­ta pa­gal 5 kom­po­nen­tus

So­cia­li­nio sau­gu­mo kom­po­nen­tas matuo­ja so­cia­li­nės ge­ro­vės si­tu­a­ci­ją sa­vi­val­dy­bė­se, ak­cen­tuo­jant in­teg­ra­ci­ją į dar­bo rin­ką, ly­gias ga­li­my­bes (vy­rų ir mo­te­rų už­im­tu­mo santy­kį) ir so­cia­li­nės pa­ra­mos ap­rėp­tį.
Fi­zi­nio sau­gu­mo kom­po­nen­tą su­da­ro poten­cialių grės­mių gy­vy­bei ir svei­ka­tai ro­dik­lių įver­čiai: sau­gu­mas ke­liuo­se, nusikalstamu­mas (bau­džia­mų­jų nu­si­kal­ti­mų san­ty­ki­nis ro­dik­lis), me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos prieinamu­mas ir mirš­ta­mu­mo nuo ne­už­kre­čia­mų li­gų sta­tis­ti­ka.
Gy­vy­bin­gos eko­no­mi­kos kom­po­nen­tą suda­ro ro­dik­liai, at­spin­din­tys kon­ku­ren­cin­gu­mą, in­ves­ti­ci­jų pa­trauk­lu­mą ir au­gi­mo poten­cialą: vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas, įmo­nių skai­čius ir smul­kių bei vi­du­ti­nių įmo­nių skai­čius, tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų skai­čius ten­kan­tis vie­nam gy­ven­to­jui, už­im­tu­mo ly­gis (16–65 m.).
Ko­ky­biš­ko švie­ti­mo kom­po­nen­tas. Švie­ti­mo kom­po­nen­tą su­da­ro švie­ti­mo pri­ei­na­mu­mo – iki­mo­kyk­li­nio švie­ti­mo ap­rėp­ties, ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo ro­dik­liai bei švie­ti­mo re­zul­ta­tų ro­dik­liai – įsto­ju­sių­jų į ko­le­gi­jas ir uni­ver­si­te­tus pro­cen­tai nuo ben­dro taip me­tais ben­dro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­las bai­gu­sių­jų abi­tu­rien­tų skai­čiaus, bran­dos eg­za­mi­nų (lie­tu­vių kal­bos ir ma­te­ma­ti­kos) re­zul­ta­tai (pro­cen­tas su­rin­ku­sių­jų 51–100).
De­mog­ra­fi­nis kom­po­nen­tas. Kom­po­nen­tą su­da­ro de­mog­ra­fi­nės se­nat­vės ko­e­fi­cien­to ir ne­to mig­ra­ci­jos ro­dik­liai.

In­dek­so įver­čių skai­čia­vi­mas

Už­tik­ri­nant rep­re­zen­ta­ty­vu­mą ir paly­ginamumą, kiek­vie­no kom­po­nen­to ro­dik­liai bu­vo stan­dar­ti­zuo­ti at­si­žvel­giant į sa­vi­val­dy­bės de­mog­ra­fi­nius ro­dik­lius. Ro­dik­liai, tu­rin­tys nei­gia­mą po­vei­kį in­dek­sui (pvz. ilga­laikio ne­dar­bo sta­tis­ti­ka, as­me­nų gau­nan­čių so­cia­li­nes iš­mo­kas pro­cen­tas ir pan.), bu­vo ap­vers­ti (xi in­ver­ted = 1 – xi), to­kiu bū­du su­vie­no­di­nant vi­sų įver­čių kryp­tį.
Vė­liau kiek­vie­nas ro­dik­lis bu­vo standarti­zuotas ir nor­ma­li­zuo­tas 0–10 ba­lų in­ter­va­le, kur 0 – „la­bai blo­ga si­tu­a­ci­ja“, 10 – „la­bai ge­ra si­tu­a­ci­ja“.
At­ski­ri 5 in­dek­so kompo­nentai (So­cia­li­nio sau­gu­mo, Fi­zi­nio saugu­mo, Gy­vy­bin­gos eko­no­mi­kos, Ko­ky­biš­ko švie­ti­mo ir De­mog­ra­fi­jos – in­dek­sai) yra nor­ma­li­zuo­tų ro­dik­lių vi­dur­kiai. Ben­dras Sa­vi­val­dy­bių ge­ro­vės in­dek­sas yra 5 in­dek­so kom­po­nen­tų vi­dur­kis.

So­cia­li­nis sau­gu­mas: Plun­gė­je nė­ra taip blo­gai, Rie­ta­ve – pra­sto­ka si­tu­a­ci­ja

So­cia­li­nio sau­gu­mo kom­po­nen­to ver­ti­ni­mo da­lys – so­cia­li­nės pa­ra­mos ga­vė­jų skai­čius; so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų skai­čius; ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą gau­nan­čių vai­kų skai­čius; il­ga­lai­kių be­dar­bių skai­čius; mo­te­rų ir vy­rų už­im­tu­mo san­ty­kis.
Pa­gal šį ro­dik­lį di­džių­jų kai­miš­kų sa­vi­val­dy­bių gru­pė­je Plun­gė įver­tin­ta 2 ba­lais ir už­ėmė 12 vie­tą (iš 34), į prie­kį už­lei­du­si kai­my­ni­nę Tel­šių (2,2 ba­lo, 8 vie­ta), bet pra­len­ku­si Ma­žei­kių (1,9 ba­lo, 16 vie­ta) sa­vi­val­dy­bę.
Pir­mo­je vie­to­je, įver­tin­ta 4,3 ba­lo, at­si­dū­rė Kre­tin­gos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė.
Ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių gru­pė­je esan­tis Rie­ta­vas su­rin­ko 1,2 ba­lo ir už­ėmė 11 vie­tą iš 13. Šio­je gru­pė­je pir­mo­je vie­to­je su 6 ba­lais – Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė. Šis ba­las – pats di­džiau­sias, nes iš vi­sų ver­tin­tų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių net mies­tų sa­vi­val­dy­bių gru­pė­je pir­mą vie­tą už­ėmu­si Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė įver­tin­ta tik 5,4 ba­lo.

Fi­zi­nis sau­gu­mas: Plun­gė­je si­tu­a­ci­ja pra­sto­ka, Rie­ta­ve – ge­ra

Fi­zi­nio sau­gu­mo kom­po­nen­to ver­ti­ni­mo da­lys – sau­gu­mas ke­liuo­se; nu­si­kals­ta­mu­mas; me­di­ci­nos pa­gal­bos pri­ei­na­mu­mas; mirš­ta­mu­mas nuo ne­už­kre­čia­mų li­gų.
Šio­je ka­te­go­ri­jo­je Plun­gė di­džių­jų kai­miš­kų sa­vi­val­dy­bių gru­pė­je at­si­dū­rė ar­ti ga­lo: ga­vu­si 2,4 ba­lo, ji už­ėmė 27 vie­tą iš 34. Mū­sų kai­my­nai – Tel­šių ir Ma­žei­kių sa­vi­val­dy­bės – įver­tin­tos žy­miai ge­riau: pir­mo­ji su 3 ba­lais už­ėmė 18 vie­tą, ant­ro­ji – 4 vie­tą (3,8 ba­lo). Pir­mo­je vie­to­je – Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė su 5,5 ba­lo. Tai di­džiau­sias įver­ti­ni­mas iš vi­sų ver­tin­tų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių.
Žy­miai ge­res­nė si­tu­a­ci­ja Rie­ta­ve: ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių gru­pė­je ji su 4,2 ba­lais at­si­dū­rė ant­ro­je vie­to­je, į prie­kį už­lei­du­si tik tą pa­čią Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bę su 6,2 ba­lo.

Gy­vy­bin­ga eko­no­mi­ka: Plun­gė­je ir Rie­ta­ve si­tu­a­ci­ja ge­ra, bet at­si­li­ki­mas nuo sos­ti­nės – be­veik ke­tur­gu­bas

Gy­vy­bin­gos eko­no­mi­kos ver­ti­ni­mo da­lys – vi­du­ti­nis (NETTO) at­ly­gi­ni­mas; smulkių ir vi­du­ti­nių įmo­nių skai­čius; ben­dras vei­kian­čių įmo­nių skai­čius; tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos; už­im­tu­mo ly­gis (16–65 m.).
Ga­vu­si 2,4 ba­lo, Plun­gės sa­vi­val­dy­bė di­džių­jų kai­miš­kų sa­vi­val­dy­bių gru­pė­je, ap­len­ku­si Tel­šius su tiek pat ba­lų, už­ėmė 11 vie­tą. Pir­mo­je vie­to­je šio­je ka­te­go­ri­jo­je at­si­dū­rė mū­sų kai­my­nai Ma­žei­kiai, jie įver­tin­ti 4,5 ba­lo.
Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė, ga­vu­si taip pat 2,4 ba­lo, ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių gru­pė­je už­ėmė 4 vie­tą (pir­mo­ji su 5,7 ba­lais ati­te­ko tai pa­čiai Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bei).
Ab­so­liu­ti gy­vy­bin­gos eko­no­mi­kos kom­po­nen­to ly­de­rė – Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė (9,4 ba­lo).

Švie­ti­mas: Rie­ta­ve si­tu­a­ci­ja ge­res­nė nei Plun­gė­je

Švie­ti­mo kom­po­nen­to ver­ti­ni­mo da­lys – mo­kyk­los ne­lan­ky­mas; 4–6 me­tų vai­kų ug­dy­mo ap­rėp­tis; da­ly­va­vi­mas NVŠ pro­gra­mo­se ar­ba BUM bū­re­lių lan­ky­mas; abi­tū­ros eg­za­mi­no ba­lai – ma­te­ma­ti­kos ir lie­tu­vių kal­bos; įsto­ju­sių­jų į uni­ver­si­te­tus ir ko­le­gi­jas pro­cen­tas.
Šio­je ka­te­go­ri­jo­je, nors ir ga­vu­si 5,3 ba­lo, Plun­gė už­ėmė 20 vie­tą iš 34 ver­tin­tų di­džių­jų kai­miš­kų sa­vi­val­dy­bių. Ma­žei­kių sa­vi­val­dy­bė su 6,4 ba­lo už­ėmė 8 vie­tą, Tel­šiai – 19 (5,4 ba­lo). Pir­mo­je vie­to­je – Ute­nos sa­vi­val­dy­bė su 7,2 ba­lais. Jos ir Birš­to­no sa­vi­val­dy­bių (ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių gru­pės ly­de­rių) įver­ti­ni­mas – ant­ras pa­gal dy­dį Lie­tu­vo­je (pir­mo­je vie­to­je mies­tų sa­vi­val­dy­bių gru­pė­je – Kau­no sa­vi­val­dy­bė su 7,5 ba­lo).
Rie­ta­vas ga­vo vie­na de­šim­tą­ja ba­lo dau­giau nei Plun­gė (5,4 ba­lo) ir už­ėmė 4 vie­tą ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių gru­pė­je.

Svei­ka de­mog­ra­fi­ja: tiek Plun­gė­je, tiek Rie­ta­ve si­tu­a­ci­ja ne­blo­ga

Svei­kos de­mog­ra­fi­jos kom­po­nen­to ver­ti­ni­mo da­lys – de­mog­ra­fi­nės se­nat­vės ko­e­fi­cien­tas me­tų pra­džio­je; NETTO mig­ra­ci­ja.
Plun­gė sa­vo gru­pė­je su 3,7 ba­lo už­ėmė 9 vie­tą. Ji ap­len­kė Tel­šius (3 ba­lai, 14 vie­ta), bet at­si­li­ko nuo Ma­žei­kių (4,7 ba­lo, 3 vie­ta).
Ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių gru­pė­je Rie­ta­vas su 3,6 ba­lo už­ėmė 3 vie­tą. Ab­so­liu­ti tiek šios gru­pės, tiek vi­so ver­ti­ni­mo ly­de­rė iš­li­ko Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė su 9,6 ba­lo.

Ge­ro­vės in­dek­se Plun­gė sa­vo gru­pė­je yra 14-ta, Rie­ta­vas – 3-čias

2019 me­tų sa­vi­val­dy­bės ge­ro­vės in­dek­se Plun­gė di­džių­jų kai­miš­kų sa­vi­val­dy­bių gru­pė­je už­ėmė 14 vie­tą (3,2 ba­lo), Tel­šiai su tiek pat ba­lų – 13, Ma­žei­kiai – pir­mą vie­tą (4,3 ba­lo).
Ma­žų­jų sa­vi­val­dy­bių gru­pė­je Rie­ta­vas su 3,4 ba­lo už­ėmė tre­čią vie­tą (pir­ma – Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė su 6,3 ba­lo).

Ben­dra­me ver­ti­ni­me Rie­ta­vas ap­len­kė Plun­gę

Su­dė­jus vi­sus ver­ti­ni­mo kom­po­nen­tų ba­lus, pa­aiš­kė­jo, kad Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ben­dra­me 2019 me­tų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių ge­ro­vės in­dek­so ver­ti­ni­me už­ėmė 31, Rie­ta­vas – 24 vie­tas. Mū­sų kai­my­nai Tel­šiai už­ėmė 28, o Ma­žei­kiai – 8 vie­tas.

Si­tu­a­ci­ja su­pras­tė­jo, ly­gi­nant su 2018 me­tais

Ly­gi­nant su 2018 me­tų ben­dro Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių ge­ro­vės in­dek­so ver­ti­ni­mu, Plun­gė (bu­vo 22-a) ri­to­si že­myn, kai tuo tar­pu Rie­ta­vas si­tu­a­ci­ją pa­ge­ri­no – iš 30 vie­tos 2018-ai­siais šiais me­tais pa­ki­lo į 24 vie­tą.

Plun­gė nu­si­ri­to, Rie­ta­vas – au­go

Ly­gi­nant sa­vi­val­dy­bių ge­ro­vės in­dek­so po­ky­čius nuo 2016 me­tų iki 2019-ųjų, Plun­gė­je 2016 me­tais jis bu­vo 3,4 ba­lo, 2017 m. – 3,6 ba­lo, 2018 m. – 3,5 ba­lo, 2019 m. – 3,2 ba­lo.
Rie­ta­ve ati­tin­ka­mai: 2016 m. – 3, 2017 m. – 2,8 ba­lo, 2018 m. – 3,1 ba­lo, 2019 m. – 3,4 ba­lo.

Pet­ras ŽILIUS