Prie mo­ters šyp­se­nos grą­ži­ni­mo pri­si­dės ir Sa­vi­val­dy­bė

Svei­ka­tos ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ko­mi­te­tas, po­sė­džia­vęs pra­ėju­sios sa­vai­tės tre­čia­die­nį, pri­ta­rė siū­ly­mui skir­ti vien­kar­ti­nę so­cia­li­nę pa­ra­mą Paukš­ta­kių se­niū­ni­jos gy­ven­to­jai I. J. (44 m.), ku­riai rei­ka­lin­gas dan­tų tai­sy­mas ir pro­te­za­vi­mas. Mo­te­ris yra so­cia­li­nės pa­ra­mos ak­ci­jos da­ly­vė, ku­riai nu­ta­rė pa­dė­ti vie­na odon­to­lo­gi­jos kli­ni­ka. Ta­čiau, kaip sa­kė So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Va­sy­lie­nė, mo­ters dan­tims su­tvar­ky­ti dar trūks­ta 1800 eu­rų.

Pa­sak So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­jos, pra­ėju­siais me­tais vie­na kli­ni­ka Plun­gė­je pa­siū­lė at­rink­tam žmo­gui su­dė­ti dan­tis. Įver­ti­nus si­tu­a­ci­ją, bu­vo at­rink­ta mi­nė­ta mo­te­ris: nu­tar­ta, jog kaž­ka­da su­klu­pu­siai, ta­čiau į gy­ve­ni­mą vėl pra­dė­ju­siai ka­bin­tis Plun­gės ra­jo­no gy­ven­to­jai rei­kia pa­dė­ti.
Vi­siš­kai iš­ge­du­siems ir iš­tru­pė­ju­siems mo­ters dan­tims su­tvar­ky­ti kli­ni­kos nu­ma­ty­tų tri­jų tūks­tan­čių eu­rų ne­už­ten­ka. Gy­dy­mas, pa­sak G. Va­sy­lie­nės, te­be­si­tę­sia ir dar rei­kia 1800 eu­rų.
Šią vien­kar­ti­nę pa­šal­pą pa­siū­ly­ta iš­mo­kė­ti iš Sa­vi­val­dy­bės 2019 me­tų biu­dže­to, So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riui vien­kar­ti­nėms pa­šal­poms skir­tų lė­šų.
Ko­mi­te­to na­riai su­ti­ko, jog rei­kia pa­gel­bė­ti ir ne­pri­eš­ta­ra­vo, kad vien­kar­ti­nė pa­ra­ma bū­tų skir­ta mo­ters dan­tų tai­sy­mo ir pro­te­za­vi­mo iš­lai­doms iš da­lies pa­deng­ti. Tie­sa, ko­vo 21 die­ną tam dar tu­rės pri­tar­ti Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba.
Si­tu­a­ci­ja yra to­kia, jog Paukš­ta­kių se­niū­ni­jo­je mi­nė­ta mo­te­ris gy­ve­na kar­tu su pa­aug­liu sū­nu­mi ir ser­gan­čia se­ny­vo am­žiaus mo­ti­na. Dvi duk­ros jau su­au­gu­sios. Šei­mos na­mas – se­nos sta­ty­bos, ap­leis­tas, o gy­ve­ni­mo są­ly­gos – la­bai skur­džios. Že­mės ne­tu­ri, gy­vu­lių ne­lai­ko, ma­te­ria­liai nie­kas jiems ne­pa­de­da. Už­da­ro bū­do mo­te­ris sten­gia­si įveik­ti dep­re­si­ją, ke­le­rius me­tus gy­ve­no iš gau­na­mos so­cia­li­nės pa­šal­pos. Ža­lin­gų įpro­čių ne­tu­ri, no­riai pra­dė­jo dirb­ti jai pa­siū­ly­tą dar­bą. Vis­gi jos pa­ja­mos la­bai ma­žos, to­dėl su­si­tvar­ky­ti iš­ge­du­sius dan­tis be pa­ra­mos nė­ra ga­li­my­bių.
So­cia­li­nės pa­ra­mos ak­ci­ją ini­ci­ja­vu­si odon­to­lo­gi­jos kli­ni­ka nu­ta­rė at­rink­tai gy­ven­to­jai pa­gel­bė­ti ir su­teik­ti ga­li­my­bę vėl šyp­so­tis. At­ve­jis – iš­ties ne iš leng­vų­jų, dan­tų būk­lė bu­vo la­bai pras­ta, rei­kė­jo chi­rur­gi­nio ope­ra­ci­nio gy­dy­mo, ša­lin­ti vi­sus su­ge­du­sius dan­tis, re­konst­ruo­ti žan­di­kau­lį. Kol kas jai įdė­tas lai­ki­nas ne­iš­ima­mas pro­te­zas, vė­liau at­si­ras nuo­la­ti­nis.

Li­na MOTUŽIENĖ