Kurie sveikatos rodikliai savivaldybę stumia į raudonąją zoną?
Rietavo savivaldybės Sveikatos ir socialinės paramos komiteto posėdyje pristatyta savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2018 m. ataskaita. Ją komiteto nariams pristatė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Monika Steponkienė. Pažymėtina, kad ataskaitoje demografinę būklę atspindi 2018-ųjų metų duomenys, o sveikatos būklę – 2017-ųjų.
Demografinė padėtis
Nuo 2001 m. Rietavo savivaldybėje gyventojų skaičius mažėja. 2018 m. pradžioje, lyginat su 2017 m., Rietavo savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo 185 – 85 moterimis ir 100 vyrų. Mieste sumažėjo 105 gyventojais, kaimuose – 80. Pastebėta, kad žmonių emigravo taip pat daugiau, negu imigravo.
2006–2017 m. laikotarpiu Rietavo savivaldybėje stebimas neigiamas natūralus gyventojų prieaugis – daugiau žmonių mirė, negu gimė. 2018 m. pradžioje 1000 vyrų mūsų savivaldybėje teko 1075 moterys. Gyventojų vidutinis amžius praėjusių metų pradžioje buvo 44 metai (vyrų – 39 metai, moterų – 48 metai). Demografinis senatvės koeficientas buvo didesnis negu šalies. Rietavo savivaldybėje, kaip ir Lietuvoje, 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenys sudaro didesnę gyventojų dalį nei vaikai.
Pastebima, kad per dešimtmetį visose pagrindinėse amžiaus grupėse gyventojų skaičius sumažėjo. 2015–2017 m. vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės vidurkis padidėjo, nes 2017 m. savivaldybėje vidutinė gyvenimo trukmė siekė 76,8 m., Lietuvoje – 75,53 m. Palyginus 2016 m. su 2017 m., ir vyrų, ir moterų mirčių sumažėjo.
Prastieji rodikliai, esantys raudonoje zonoje
Atliekant rodiklių stebėseną, iš sąrašo atrinkti 3 rodikliai, kurių reikšmės yra prasčiausios, lyginat su kitomis mažomis savivaldybėmis ir metų pokytis yra blogėjantis. Dėl šių rodiklių mūsų savivaldybė patenka į raudoną zoną.
Pirmasis rodiklis – sergamumas tuberkulioze 100 000 gyventojų. 2015 m., lyginant su 2017 m., pastebima, kad sergamumas tuberkulioze padidėjo nuo 74,8 atvejų iki 104,8 atvejų 100 000 gyventojų. 2017 m. savivaldybėje nustatyti 8 nauji tuberkuliozės atvejai. Vyrų ir moterų susirgimų nustatoma panašiai. Daugiau naujų tuberkuliozės susirgimo atvejų nustatyta darbingo amžiaus asmenų grupėje nuo 18 iki 64 m. amžiaus. Per paskutinius ketverius metus 2017 m. vienas tuberkuliozės atvejis nustatytas vaikų amžiaus grupėje. Mirčių nuo šios ligos mūsų savivaldybėje nebuvo. Siekiant vykdyti prevenciją, nuo 2018 metų įgyvendinamas projektas „Ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų Rietavo savivaldybėje prieinamumo tuberkulioze sergantiems asmenims gerinimas“. Anot savivaldybės mero Antano Černeckio, tokie skaičiai neramina, tačiau jeigu žmogus nenori gydytis, jo nepriversi.
Antrasis rodiklis, dėl kurio esame raudonoje zonoje, – susižalojimo dėl nukritimo atvejų skaičius 65 m. ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje 10 000 gyventojų. Lyginant 2017 m. su 2016 m., šis rodiklis iš geltonos zonos perėjo į raudoną. Per paskutiniuosius metus Rietavo savivaldybėje 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų, kurie buvo stacionare dėl susižalojimų nukritus, padaugėjo, o Lietuvoje, atvirkščiai, – sumažėjo. Senyvo amžiaus moterys dažniau patiria susižalojimų nukritus negu vyrai. Pastaraisiais metais dažniau taip nutinka kaime gyvenantiems 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonėms. Nuo 2015 m. daugiau susižalojimų nukritus patiria 85 m. ir vyresnio amžiaus asmenys. Mūsų savivaldybėje dažniausiai susižeidžiama nukritus namuose.
Trečiasis rodiklis – darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius 10 000 gyventojų. Rietavo savivaldybėje darbingo amžiaus gyventojų 2017 m. buvo 4810, iš jų 52 pripažinti neįgaliais. Savivaldybėje dažniau neįgaliais pirmą kartą pripažįstami vyrai. Per paskutinius aštuonerius metus daugiausia darbingo amžiaus asmenų neįgaliais pripažinti dėl piktybinių navikų, taip pat – dėl kraujotakos sistemos ligų, jungiamojo audinio, raumenų ir skeleto ligų.
Gerėjantys rezultatai
Prie gerėjančių rezultatų M. Steponkienė priskyrė tai, kad gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pastaruosius trejus metus ilgėja, ilgalaikio nedarbo lygis per pastaruosius trejus metus sumažėjo 1 proc. Pastaruosius devynerius metus mažėja nemokamai maitinamų mokinių skaičius, socialinės pašalpos gavėjų skaičius er paskutinius penkerius metus sumažėjo nuo 903 iki 23 gavėjų.
Per pastaruosius dvejus metus 27 atvejais sumažėjo išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų, per tą patį laikotarpį nustatyta naujų II tipo cukrinio diabeto susirgimų (10 atvejų mažiau), storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje tikslinių asmenų dalyvavimas padidėjo. Taip pat ataskaitiniu laikotarpiu savivaldybėje nebuvo mirčių dėl savižudybių, žuvusių ar sunkiai sužalotų asmenų darbe dėl nelaimingų atsitikimų, mirčių dėl atsitiktinio paskendimo, pėsčiųjų mirčių dėl transporto įvykių, mirčių, susijusių su narkotikų vartojimu.
Geltona zona – pastebimas rodiklių prastėjimas
Geltonoje zona yra tie savivaldybės rodikliai, kurie atitinka Lietuvos rodiklius, tačiau jų pokytis prastėja ir jie gali tapti prioritetiniai. Prie tokių priskirtinas bandymas žudytis (4 atvejai), mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius, gyventojų skaičiaus mažėjimas, išvengiamų hospitalizacijų per vienerius metus skaičiaus padidėjimas, mažėjantis praktikuojančių šeimos gydytojų skaičius.
Sumažėjo ir dalyvavimas vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje. 2017 m. programoje dalyvavo 124 vaikai (6–14 metų). Kaip sakė komiteto narys Jonas Rėkašius, paklausus gydytojo apie šią situaciją, jis atsakė, kad stinga aktyvumo iš tėvų. Norint, kad situacija pagerėtų, reikalingas prevencinis darbas. „Kas turi tą prevencinį darbą daryti? Ką Taryba gali padaryti, kad rezultatai būtų geresni? Mes išklausome ataskaitą ir turime įsidėmėti, kas turi būti padaryta, kad būtų geriau, tačiau kas šį darbą turi daryti?“, – klausė meras. M. Steponkienė priminė, kad sveikatos priežiūros specialistė mokyklose kalba apie dantukų priežiūrą, valymą, rengiami pokalbiai ir su tėveliais, tačiau veiksmų turi imtis tėvai. „Per visą savivaldybę šį darbą dirba viena specialistė, kuri apima visas ugdymo įstaigas, kiek spėja, tiek ir padaro. Šeimos gydytojai taip pat turėtų priminti tėvams, kai atveda vaikučius, kad yra tokios programos, pakviesti jose dalyvauti. Grandis sukurta, reikalingas komandinis darbas, būtina akcentuoti, kad yra tokia problema. Per mokyklose organizuojamus tėvų susirinkimus būtina kalbėtis su tėvais“, – kalbėjo M. Steponkienė. Anot Arturo Kungio, ši problema yra tėvų ir mokyklos. „Yra skiriamos lėšos, vaikai turi tuo pasinaudoti. Neliepsi, tai nė dantų šepetuko neims. Reikia didelės tėvų atsakomybės, aišku, ir mokykla turi nenusišalinti“, – sakė komiteto narys.
Pristačius visą ataskaitą, M. Steponkienė išvardino prevencines priemones, kurių dėka būtų galima pagerinti raudonoje zonoje esančius rodiklius. Ji pateikė dalines rekomendacijas administracijai, sveikatos priežiūros įstaigoms. Reikėtų nustatyti, kas už kokius punktus atsakingas. Vykdomi projektai taip pat turėtų pagerinti esamus rezultatus. Būtina bendrauti su bendruomenių primininkais, kad jie informuotų gyventojus ir skatintų dalyvauti projektuose.
Bendrai nutarta, kad sausio 24 d. vyksiančiame Tarybos posėdyje būtina dalyvauti gydytojams, odontologams, kurie tiesiogiai už šį darbą yra atsakingi ir gali daryti įtaką žmonėms.
Dalia BARCYTĖ
Nuotraukoje: Anot A. Kungio (dešinėje), dėl mažo vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis skaičiaus, labiausiai atsakingi yra tėvai.