„Ginamas ne viešasis, bet asmeninis arba draugo interesas“
Grumblių medicinos punkto panaikinimas apnuogino pirminės medicinos priežiūros teikimo rajone situaciją: pasirodo, Savivaldybė, kuri turi garantuoti šios paslaugos prieinamumą gyventojams, yra visiškai bejėgė prieš tas paslaugas teikiančius „uabus“, nes jie nėra su Savivaldybe sudarę jokių sutartinių įsipareigojimų! Tad nenuostabu, kad koks sveikatos centras, nors už tai gauna papildomą priemoką, ima ir nieko neįspėjęs nutraukia šios paslaugos teikimą kaime.
Tačiau netvarka mūsų rajone yra ne tik su medicinos paslaugų teikimu, tvirtina „Plungės žinių“ pakalbintas buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos Plungės skyriaus pirmininkas Albertas Krauleidis. Jam antrina ir naujasis šios partijos pirmininkas Tadas Šetkauskis: „Žiūrint į dabar nuolat skambančius kai kurių politikų teiginius, kad skundžiant ir stabdant darbus ginamas viešasis interesas, kažkaip peršasi mintis, jog ginamas daugiau asmeninis arba draugo interesas…“
– Neseniai kilęs sąmyšis dėl Grumblių medicinos punkto panaikinimo atskleidė, kad dėl pirminės medicinos paslaugos teikimo kaimo gyventojams mūsų savivaldybėje yra problemų. Privatus šias paslaugas teikiantis „uabas“, nors už tai gauna priemoką, staiga visus pastatė prieš faktą – paslauga nebeteikiama. O kur dingti gyventojams…
A. Krauleidis: Svarbu suvokti, jog Savivaldybė turi garantuoti pirminę medicinos paslaugą (šeimos gydytojo lygio) – tai jos funkcija. Pas mus ši paslauga rajone visiškai nesutvarkyta: yra trys šias paslaugas teikiantys „uabai“, tačiau Savivaldybė neturi su jais jokių sutartinių įsipareigojimų. Yra tik sutartis su Ligonių kasomis dėl apmokėjimo, kuris priklauso nuo prisirašiusiųjų gyventojų skaičiaus.
O netvarkos pradžia buvo berods 2001 m., kai Alfonsas Zamulskis pirmasis įkūrė kliniką, teikiančią pirminės medicinos priežiūros paslaugą. Vėliau atsirado „Inesa“, paskui – UAB „Plungės sveikatos centras“. Ir jie, prisišnekinę gydytojus (o kartu ir prie jų prisirašiusius pacientus) pereiti dirbti iš buvusios poliklinikos ar ambulatorijų, tvarkingai pasidalijo kaimų ir miestelių medicinos punktus. Nuo tada dėl ambulatorijų ir kaimo medicinos punktų ir atsirado palaida bala.
Kaip Savivaldybei reikia užtikrinti gyventojams pirminės sveikatos priežiūros teikimą, jei ji neturi sutarčių su minimais „uabais“, neturi svertų juos kontroliuoti, negali net pareikalauti, kad būtų užtikrintas medicinos įstaigos darbas kaime ar miestelyje?
Tai nėra vien Grumblių problema. Tokia pat gali atsirasti greitu laiku ir kitame rajono miestelyje. Tarkime, gydytojas išeina į pensiją: vieta atsilaisvina, tačiau naujas gydytojas tame kaime ar miestelyje neatsiranda. Plateliuose, Šateikiuose ar kitur. Lieka tik felčerė. Tuomet situacija klostosi taip: iš kokios nors Plungėje esančios medicinos klinikos vienai ar kelioms dienoms atvažiuoja gydytojas, pabūna ir išvažiuoja. Tokiu atveju ambulatorija tampa medicinos punktu.
Beje, žiūrint medicininiu požiūriu, jei gyventojų skaičius ir mažėja, tai jų amžius didėja. Paslaugų poreikis – taip pat. Jaunesni žmonės mažiau serga.
Blogiausia, kad Savivaldybė nėra pasitvirtinusi, kaip turi būti išdėstyti medicinos punktai, ambulatorijos, nėra nusistačiusi kriterijų, koks gyventojų skaičius turėtų būti vietovėje, kad būtų teikiama ambulatorijos lygio paslauga, kokie reikalavimai medicinos punktams.
Šiuo metu tai padaryta pačių rajone esančių medicinos klinikų nuožiūra. Ir ši situacija susidarė dėl finansinių-ūkinių dalykų. Be to, nei medicinos paslaugas teikiantys „uabai“, nei jų gydytojai neteikia Savivaldybei jokių ataskaitų.
T. Šetkauskis: Savivaldybės gydytojas net negali kištis į jų veiklą, o gydytojams nepriklauso teikti jam tokių ataskaitų. Jis gali nebent pateikti rekomendaciją Ligonių kasoms dėl sutarčių sudarymo ir finansavimo.
Svarbu prisiminti, jog medicinos įstaigoms, teikiančioms paslaugas kaimo gyventojams, yra už tai mokamas priedas.
Dabar susidarė tokia situacija: paslaugos kaime kaip ir nėra, o priedas pridedamas. Tačiau paslaugos prieinamumu turi rūpintis Savivaldybė: pavyzdžiui, gyventojų pavėžėjimu į mieste esančią medicinos įstaigą.
Manau, kad ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) iškvietimų į Grumblius padaugės, nes nebėra felčerės, pas kurią galima dieną ateiti pasikonsultuoti ar susileisti vaistų. Kada iš Grumblių į Plungę važiuos autobusas, nėra aišku, o ir žmogus negalės laukti, jei yra problema…
A. Krauleidis: Autobusų grafikas yra daugiau nei 90 procentų priderintas prie mokinių pavėžėjimo, o ne prie vyresnių gyventojų. Aišku, GMP išlaidos padidės, nes prasidės nebūtini iškvietimai. UAB „Plungės sveikatos centras“ argumentas, kad felčerė dirba pusę etato, nes ateina mažai žmonių, nerimtas. Padarykime ketvirtį etato, tada ateis dar mažiau, nes žmogus nebežinos, ar dirba kas tame medicinos punkte, kaip dirba ir kiek dirba. Žmogui kaime reikia elementarių paslaugų – lašelinę pastatyti ar konsultacijos…
T. Šetkauskis: Žmogui kartais ir užtenka konsultacijos, nes iškviesta greitoji dažnai tai ir atlieka: suteikia informaciją ir pasiūlo kreiptis į šeimos gydytoją.
– Bet GMP visai kita funkcija…
T. Šetkauskis: Būtent. GMP paskirtis – suteikti pagalbą esant rimtai problemai ir išvežti ligonį į gydymo įstaigą.
A. Krauleidis: Aš daug metų raginau sutvarkyti tą klausimą. Tačiau Taryboje visuomet būdavo bent po kelis narius, susijusius su medicinos „uabais“, ir išspręsti problemos nepavykdavo. Šiuo metu ji tik aktualizavosi.
T. Šetkauskis: Mūsų rajone medicinos paslaugų teikimas yra pavirtęs verslu ir tik verslu. Savivaldybė neturi įrankių pakeisti situacijos. Esu susidūręs su šia situacija kituose rajonuose. Ten Savivaldybei priklausančios medicinos įstaigos normaliai konkuruoja su privatininkais, jų teikiamos paslaugos nė kiek nėra prastesnės. Pas mus tokia situacija, kad lyg ir negalime išlaikyti viešojo sektoriaus.
A. Krauleidis: Grumblių atvejis, mano požiūriu, būtų buvęs kitoks, jei Taryboje būtų daugiau blaiviai mąstančių ir norinčių padėti žmonėms. Pavyzdžiui, jei Savivaldybės įstaiga – Plungės rajono ligoninė – įgytų licenciją ir teiktų pirminio lygio paslaugas, tą tinklą, vienaip ar kitaip būtų galima išlaikyti. Gal tai ir nebūtų ekonomiškai naudinga, bet šiai dienai mes irgi negalime pasakyti, ar Grumblių medicinos punktas yra pelningas ar nuostolingas. Mes nežinome, kiek gyventojų yra prisirašiusių prie Plungės sveikatos centro, kiek išlaidų ar pelno jis turi.
– Visos Plungėje esančios medicinos įstaigos pagal Europos Sąjungos direktyvą už medicinos paslaugų prieinamumo gerinimą kaimo vietovėse gaus papildomai pinigų. Taryba tam pritarė, ir minėtam Plungės sveikatos centrui bus skirta net 167 000 Eur. Padalinus šią sumą 8 medicinos punktams, atrodo, kad išlaikyti etatą Grumbliuose tikrai nebūtų sunku, juolab, kad patalpos iš Savivaldybės gautos pagal panaudą…
T. Šetkauskis: Dar neaišku, kaip atrodys finansavimo modelis: ar pinigai bus skirti „uabui“ už paslaugų teikimą, ar už tai, kad gyventojas yra prisirašęs (turi atvykti į centrą – aut. pastaba)? Tokiu atveju naudingiau neturėti medpunkto kaime, nes prie „uabo“ prisirašęs kaimo gyventojas pats turės atvykti į centrą, kad gautų paslaugą. Žinoma, tai jam papildomos išlaidos: pavyzdžiui, kainuos kelionė. Šiuo atveju Savivaldybė turėtų organizuoti pavėžėjimą, nes jos prievolė – garantuoti pirminę sveikatos priežiūrą. Tik kaip Savivaldybė gali užtikrinti tą priežiūrą, jei negali būti tikra, kad koks „uabas“ neatsisakys teikti paslaugą kaime ir nepanaikins medicinos punkto?
A. Krauleidis: Čia ir yra tas niuansas, kad Savivaldybė turi užtikrinti tą paslaugą, o tas, kuris ją teikia, nesant sutartinių įsipareigojimų, gali daryti ką nori. Jie net nepranešė iš anksto, kad planuoja nebeteikti paslaugos! Jie tik supažindino su faktu, kad tokios paslaugos nebeteikia… O jei vieną dieną kuris nors iš šių „uabų“ bankrutuos ir pasakys: „Atsiprašome, bet veiklą nutraukiame, ir kaip norite, taip ir darykite“. Kur tada dingti žmonėms: rinktis prie mero durų ar kur kitur?
Savivaldybė atsiduria kvailoje situacijoje, kaip dabar su Grumbliais: kelis mėnesius paslauga neteikiama, Savivaldybėje lyg ir niekas to nežinojo, kol patys nepranešė… Prieš žiemą, kad atiduoda patalpas – nesiruošia šildyti. Čia jau nesusitvarkymas.
– Medicinos paslaugų teikimo kaimo gyventojams užtikrinimas mūsų rajone nėra vienintelė problema. Kaimo mokyklų nykimas – dar vienas skaudulys. Matome kuriozišką Kantaučių mokyklos atvejį, kai bandyta išlaikyti ją su keliais mokiniais. Baigėsi tuo, kad net ir žadėję ateiti į rugsėjo pirmąją nebepasirodė…
T. Šetkauskis: Iš esmės čia nacionalinė problema. Mažėja mokinių, mažėja mokinio krepšelis, ir mokyklos neišlaikysi…
A. Krauleidis: Atvejis, panašus į Kantaučių mokyklos, buvo prieš daug metų Jogauduose. Ten buvo pradinė mokykla, ir vieną rugsėjo 1-ąją taip pat nė vienas mokinys neatėjo. Sutapo, kad tądien važiavau į Žemaičių Kalvariją. Ten sužinojau, kad daugiau nei pusė Jogaudų mokyklos mokinių atsidūrė čia. Jie niekam nesakė, jog neateis – mokytoja atėjo į mokyklą, o ji tuščia.
Kantaučiuose mokyklos net negalėjo palikti, nes yra senas Tarybos sprendimas, jog mažiausias mokinių skaičius, kad egzistuotų skyrius arba mokykla, yra 10. O su Kantaučiais išėjo kažkoks šnipštas…
T. Šetkauskis: Čia gaunasi sniego kamuolio efektas: išnyksta mokykla, išnyksta ambulatorija, tuoj, žiūrėk, parduotuvės nelieka, ir žmonės išsivažinėja – kaimas išnyksta. Atrodo, kad žmonių yra, bet tik pagyvenusių. O kai nėra jaunimo, tai ir mokykla uždaroma. Taip buvo ir su Aleksandravu…
A. Krauleidis: Prieš dešimt metų nuvažiavę į Aleksandravą, susitikome su bendruomene. Jie mums tada sakė, kad pas juos yra 300–400 gyventojų, bet mokinių, pasirodo, buvo likę tik 30–40. Tuomet jų paklausiau: kur jūsų vaikai, anūkai, kurie čia eitų į mokyklą?
Skaudi tai tema: nes gyventojai supranta – neliks mokyklos, užsidarys medicinos punktas… Kas liks? Iš kitos pusės, jei gyvenvietėje yra 100 žmonių, bet mokinių tik vienas kitas, medicinos punktas galėtų likti, nes jis reikalingas. Tai ne visuomet turėtų būti skaičiuojama pinigais.
– Pajuokos objektu yra virtęs ir mokinių maitinimas mokyklose. Be to, niekaip neišbrendama iš skandalų. Maitinimą organizuojančios įmonės nesupranta, kodėl valstybė jas sąmoningai žlugdo, mokiniai – kodėl reikia tikrinti jų atsinešamą maistą, tėvai – kas turi teisę jiems nurodinėti, ką jų vaikui valgyti?
T. Šetkauskis: Reikia žiūrėti į mokinių ir mokyklos sutartis. Panašiai buvo išspręstas klausimas dėl higienos patikrinimų. O dabartinė Sveikatos ministerijos politika tokia, kad mums reikia viską nurodyti…
A. Krauleidis: Manau, kad specialiai kuriama tokia situacija, kad iš mokyklose būtų panaikintas mokinių maitinimas. Sukursime tokias sąlygas, kad vaikai eis valgyti kitur. Kodėl 50 metrų nuo mokyklos yra kebabinė ar kita maitinimo įstaiga, kuriai jokie reikalavimai dėl vaikų ir suaugusiųjų maitinimo nekeliami? Ji turi vadovautis maisto gaminimo nurodymais, bet į patiekalus gali dėti visokias vegetas, priedus ir kt. Ir mokiniai eina ten valgyti. Niekas nesiginčija, kad vaikai turi sveikai maitintis. O kaip su maistu, kuris yra už mokyklos ribų? Kodėl jam nekeliami tokie reikalavimai? Jei būtų uždara zona (mokyklos – aut. pastaba), ir būtų visuotinis mokinių maitinimas, neišskiriant – mokamai ar nemokamai (kaip yra Švedijoje) – dar būtų galima galvoti. Bet dabar niekur kitur taip nėra, tik pas mus. Manau, kad mes čia stipriai perlenkėme…
– Politiniame rajono gyvenime, artėjant rinkimams, atmosfera kaista. Siekdami būti išrinkti į Tarybą, kai kurie keičia pažiūras lyg šliures. Visai neseniai prie konservatorių prisijungė ir vienu iš vedlių tapo Julius Nekrašas… Gal čia kai kurių partijų krizė, jog neturi jaunų vedlių ir vilioja kitus…
A. Krauleidis: Ar jaunasis konservatorių vedlys, ar jaunųjų konservatorių vedlys? Jis į Tarybą buvo išrinktas pagal „uabinį“ (tėvų darbovietės – aut. pastaba) sąrašą. Kažkada jis kreipėsi ir į mus dėl galimybės prisijungti…
T. Šetkauskis: Buvo kalba dėl galimybės būti sąrašuose. Tačiau jis neturi jokių pažiūrų – nei konservatoriškų, nei socialdemokratiškų. Manau, jis nori žūtbūt patekti į Taryba. Be abejo, turi ir verslo interesų. Manau, Julius supranta, kad pagal buvusį sąrašą („Plungės krašto“) patekti į Tarybą nebegalės, tai pasirinko partiją, kuri dabar yra „ant bangos“.
A. Krauleidis: Galima tik įtarti, kad konservatoriai gali tapti vienos sveikatos pirminės priežiūros įstaigos interesų gynėja. Mano žiniomis, ši partija pažadėjo antrą vietą sąraše jam. Jokio reitingavimo šiuo klausimu nėra, o buvę UAB „Plungės sveikatos centras“ kandidatai, dabar prisijungę prie konservatorių, bus reitinguojami rinkimuose. Matyt, konservatoriai tikisi, kad UAB „Plungės sveikatos centras“ bazė rinkimuose yra reikšminga, ir jų pacientai balsuos už juos.
– Pastaruoju metu siekiama kuo greičiau privatizuoti mieste, gerose vietose, esančius pastatus. Štai pavasarį kilo širšalas dėl Telšių g. 3 pastato. Puse lūpų kalbama, kas siekia įsigyti šį pastatą, nes ne vieną jau nusipirko…
T. Šetkauskis: Per vieną Tarybos posėdį administracijos direktorius Gintaras Bagužis garsiai pasakė, kad būtina Telšių g. 3 pastatą privatizuoti, nes… pažiūrėkit, kaip dabar gražiai atrodo buvęs teismo pastatą (jį nusipirko vienas „Vičiūnų“ bendrasavininkių). Manau, kad tai aiškus atsakymas, kas gali įsigyti šį pastatą ir padaryti jį gražų.
A. Krauleidis: Kol kas Taryba neapsisprendė dėl jo privatizavimo. Tik iškraustyti ketina visus iš anksto.
Man nepatinka, kai iš viešųjų pinigų sutvarkoma infrastruktūra – automobilių stovėjimo aikštelė prie Kultūros centro ir t. t. – o paskui esą privačiam investuotojui, kuriam bereikia naudotis tom privilegijom, veltui tai atiduodame…
Ūkiškiausia būtų Savivaldybei tą pastatą renovuoti arba atnaujinti iš pagrindų ir toliau vykdyti savo funkcijas, kurioms trūksta patalpų. O jei jų lieka, galima išnuomoti. Kodėl tik privatus verslas gali uždirbti pinigus, o Savivaldybė ne? Bet čia yra kai kurių verslininkų-politikų interesai.
– Plungėje atsirado taip pat socialdemokratišku pavadinimu pasivadinusi partija, kuri teigia įsikūrusi atskilus nuo Lietuvos socialdemokratų partijos….
T. Šetkauskis: Nei jie mūsų atskalūnai, nei ką. Pirmiausia, nė vienas Plungės socialdemokratų partijos narys nepasitraukė iš mūsų ir neperėjo pas juos. Šios partijos pirmininkas Plungėje, bent man asmeniškai, mažai žinomas kaip politinis veikėjas. Vertinant respublikiniu lygiu, ši partija – nauja Darbo partija, nes socialdemokratinių pažiūrų žmonių ten yra mažuma – daugiau atskilusių ir pabėgusių iš Darbo partijos.
A. Krauleidis: Naujasis šios partijos branduolys yra buvusi Darbo partija su Živile Pinskuviene priešakyje. Viešai eskaluojama mintis, kad skilo Socialdemokratų partija, neturi jokio pagrindo: jei skaičiuotume į savivaldybių tarybų narius išrinktus socialdemokratus, tai į naują partiją perėjo tik vienas kitas.
Yra tik tam tikras buvęs elitinis partijos gabalėlis, kurie pasirinko kitokį (nei partijos tarybos) sprendimą dėl buvimo/nebuvimo koalicijoje su valstiečiais. Jų išėjimas susijęs su balsavimu dėl urėdijų skaičiaus ir reformos. Tada konservatoriai, nebūdami koalicijos partneriais, parėmė valstiečius. Tuomet mūsų partijoje kilo diskusija: vieni manė, kad reikia palikti koaliciją, dalis – mažuma – manė, kad nereikia. Nepatenkintųjų grupelė atsiskyrė.
– Per pastaruosius ketverius metus mieste įvyko nemažai pasikeitimų – tvarkytis pradėta. Iš kitos pusės žiūrint, skandalų vis tiek netrūksta. Nors tie, kurie juos pučia, prieš tai būdami valdžioje nieko nedarė. Sakoma, kad net paukštis savo lizdo neteršia, bet pas mus viskas kitaip.
T. Šetkauskis: Anksčiau ir negalėjo niekas nieko tvarkyti, nes koalicija buvo iš 6–7 partijų, tad tampytasi į skirtingas puses – kiekvienas į save. Skundžiama dabar prisidengiant „viešojo intereso“ gynimu. Tačiau dažnai yra ginamas ne viešasis, bet asmeninis arba draugo interesas. Manau, gyventojų atžvilgiu visai nedirbama, skundais trukdoma padaryti gyventojams ką nors gero. Dėl to ir turime uždelstus darbus, nepabaigtus pėsčiųjų takelius rugsėjo 1-ajai mokiniams nueiti iki mokyklos ar darželio…
Man keista, kad „Vieninga Plungė“ rašinėja feisbuke, jog darbus atliekanti UAB „Valda“ nesugeba susitvarkyti. Bet juk už tai, vyksta mieste ir kaip tvarkomasi, atsakingas jų pačių deleguotas administracijos direktorius. Nėra asmeninės atsakomybės. Kuo jie patys, be savo kritikos, prisideda prie tvarkymo proceso pagreitinimo?
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Petras ŽILIUS
Nuotraukoje: T. Šetkauskis (kairėje) ir A. Krauleidis (trečias iš dešinės).



