„Ginamas ne viešasis, bet asmeninis arba draugo interesas“

Grum­blių me­di­ci­nos punk­to pa­nai­ki­ni­mas ap­nuo­gi­no pir­mi­nės me­di­ci­nos prie­žiū­ros tei­ki­mo ra­jo­ne si­tu­a­ci­ją: pa­si­ro­do, Sa­vi­val­dy­bė, ku­ri tu­ri ga­ran­tuo­ti šios pa­slau­gos pri­ei­na­mu­mą gy­ven­to­jams, yra vi­siš­kai be­jė­gė prieš tas pa­slau­gas tei­kian­čius „uabus“, nes jie nė­ra su Sa­vi­val­dy­be su­da­rę jo­kių su­tar­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų! Tad ne­nuos­ta­bu, kad koks svei­ka­tos cen­tras, nors už tai gau­na pa­pil­do­mą prie­mo­ką, ima ir nie­ko ne­įspė­jęs nu­trau­kia šios pa­slau­gos tei­ki­mą kai­me.
Ta­čiau ne­tvar­ka mū­sų ra­jo­ne yra ne tik su me­di­ci­nos pa­slau­gų tei­ki­mu, tvir­ti­na „Plun­gės ži­nių“ pa­kal­bin­tas bu­vęs Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos Plun­gės sky­riaus pir­mi­nin­kas Al­ber­tas Krau­lei­dis. Jam ant­ri­na ir nau­ja­sis šios par­ti­jos pir­mi­nin­kas Ta­das Šet­kaus­kis: „Žiū­rint į da­bar nuo­lat skam­ban­čius kai ku­rių po­li­ti­kų tei­gi­nius, kad skun­džiant ir stab­dant dar­bus gi­na­mas vie­ša­sis in­te­re­sas, kaž­kaip per­ša­si min­tis, jog gi­na­mas dau­giau as­me­ni­nis ar­ba drau­go in­te­re­sas…“

– Ne­se­niai ki­lęs są­my­šis dėl Grum­blių me­di­ci­nos punk­to pa­nai­ki­ni­mo at­sklei­dė, kad dėl pir­mi­nės me­di­ci­nos pa­slau­gos tei­ki­mo kai­mo gy­ven­to­jams mū­sų sa­vi­val­dy­bė­je yra pro­ble­mų. Pri­va­tus šias pa­slau­gas tei­kian­tis „uabas“, nors už tai gau­na prie­mo­ką, stai­ga vi­sus pa­sta­tė prieš fak­tą – pa­slau­ga ne­be­tei­kia­ma. O kur ding­ti gy­ven­to­jams…
A. Krau­lei­dis: Svar­bu su­vok­ti, jog Sa­vi­val­dy­bė tu­ri ga­ran­tuo­ti pir­mi­nę me­di­ci­nos pa­slau­gą (šei­mos gy­dy­to­jo ly­gio) – tai jos funk­ci­ja. Pas mus ši pa­slau­ga ra­jo­ne vi­siš­kai ne­su­tvar­ky­ta: yra trys šias pa­slau­gas tei­kian­tys „uabai“, ta­čiau Sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri su jais jo­kių su­tar­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų. Yra tik su­tar­tis su Li­go­nių ka­so­mis dėl ap­mo­kė­ji­mo, ku­ris pri­klau­so nuo pri­si­ra­šiu­sių­jų gy­ven­to­jų skai­čiaus.
O ne­tvar­kos pra­džia bu­vo be­rods 2001 m., kai Al­fon­sas Za­muls­kis pir­ma­sis įkū­rė kli­ni­ką, tei­kian­čią pir­mi­nės me­di­ci­nos prie­žiū­ros pa­slau­gą. Vė­liau at­si­ra­do „Ine­sa“, pas­kui – UAB „Plun­gės svei­ka­tos cen­tras“. Ir jie, pri­siš­ne­ki­nę gy­dy­to­jus (o kar­tu ir prie jų pri­si­ra­šiu­sius pa­cien­tus) per­ei­ti dirb­ti iš bu­vu­sios po­li­kli­ni­kos ar am­bu­la­to­ri­jų, tvar­kin­gai pa­si­da­li­jo kai­mų ir mies­te­lių me­di­ci­nos punk­tus. Nuo ta­da dėl am­bu­la­to­ri­jų ir kai­mo me­di­ci­nos punk­tų ir at­si­ra­do pa­lai­da ba­la.
Kaip Sa­vi­val­dy­bei rei­kia už­tik­rin­ti gy­ven­to­jams pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros tei­ki­mą, jei ji ne­tu­ri su­tar­čių su mi­ni­mais „uabais“, ne­tu­ri sver­tų juos kon­tro­liuo­ti, ne­ga­li net pa­rei­ka­lau­ti, kad bū­tų už­tik­rin­tas me­di­ci­nos įstai­gos dar­bas kai­me ar mies­te­ly­je?
Tai nė­ra vien Grum­blių pro­ble­ma. To­kia pat ga­li at­si­ras­ti grei­tu lai­ku ir ki­ta­me ra­jo­no mies­te­ly­je. Tar­ki­me, gy­dy­to­jas iš­ei­na į pen­si­ją: vie­ta at­si­lais­vi­na, ta­čiau nau­jas gy­dy­to­jas ta­me kai­me ar mies­te­ly­je ne­at­si­ran­da. Pla­te­liuo­se, Ša­tei­kiuo­se ar ki­tur. Lie­ka tik fel­če­rė. Tuo­met si­tu­a­ci­ja klos­to­si taip: iš ko­kios nors Plun­gė­je esan­čios me­di­ci­nos kli­ni­kos vie­nai ar ke­lioms die­noms at­va­žiuo­ja gy­dy­to­jas, pa­bū­na ir iš­va­žiuo­ja. To­kiu at­ve­ju am­bu­la­to­ri­ja tam­pa me­di­ci­nos punk­tu.
Be­je, žiū­rint me­di­ci­ni­niu po­žiū­riu, jei gy­ven­to­jų skai­čius ir ma­žė­ja, tai jų am­žius di­dė­ja. Pa­slau­gų po­rei­kis – taip pat. Jau­nes­ni žmo­nės ma­žiau ser­ga.
Blo­giau­sia, kad Sa­vi­val­dy­bė nė­ra pa­si­tvir­ti­nu­si, kaip tu­ri bū­ti iš­dės­ty­ti me­di­ci­nos punk­tai, am­bu­la­to­ri­jos, nė­ra nu­si­sta­čiu­si kri­te­ri­jų, koks gy­ven­to­jų skai­čius tu­rė­tų bū­ti vie­to­vė­je, kad bū­tų tei­kia­ma am­bu­la­to­ri­jos ly­gio pa­slau­ga, ko­kie rei­ka­la­vi­mai me­di­ci­nos punk­tams.
Šiuo me­tu tai pa­da­ry­ta pa­čių ra­jo­ne esan­čių me­di­ci­nos kli­ni­kų nuo­žiū­ra. Ir ši si­tu­a­ci­ja su­si­da­rė dėl fi­nan­si­nių-ūki­nių da­ly­kų. Be to, nei me­di­ci­nos pa­slau­gas tei­kian­tys „uabai“, nei jų gy­dy­to­jai ne­tei­kia Sa­vi­val­dy­bei jo­kių ata­skai­tų.
T. Šet­kaus­kis: Sa­vi­val­dy­bės gy­dy­to­jas net ne­ga­li kiš­tis į jų veik­lą, o gy­dy­to­jams ne­pri­klau­so teik­ti jam to­kių ata­skai­tų. Jis ga­li ne­bent pa­teik­ti re­ko­men­da­ci­ją Li­go­nių ka­soms dėl su­tar­čių su­da­ry­mo ir fi­nan­sa­vi­mo.
Svar­bu pri­si­min­ti, jog me­di­ci­nos įstai­goms, tei­kian­čioms pa­slau­gas kai­mo gy­ven­to­jams, yra už tai mo­ka­mas prie­das.
Da­bar su­si­da­rė to­kia si­tu­a­ci­ja: pa­slau­gos kai­me kaip ir nė­ra, o prie­das pri­de­da­mas. Ta­čiau pa­slau­gos pri­ei­na­mu­mu tu­ri rū­pin­tis Sa­vi­val­dy­bė: pa­vyz­džiui, gy­ven­to­jų pa­vė­žė­ji­mu į mies­te esan­čią me­di­ci­nos įstai­gą.
Ma­nau, kad ir grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos (GMP) iš­kvie­ti­mų į Grum­blius pa­dau­gės, nes ne­bė­ra fel­če­rės, pas ku­rią ga­li­ma die­ną at­ei­ti pa­si­kon­sul­tuo­ti ar su­si­leis­ti vais­tų. Ka­da iš Grum­blių į Plun­gę va­žiuos au­to­bu­sas, nė­ra aiš­ku, o ir žmo­gus ne­ga­lės lauk­ti, jei yra pro­ble­ma…
A. Krau­lei­dis: Au­to­bu­sų gra­fi­kas yra dau­giau nei 90 pro­cen­tų pri­de­rin­tas prie mo­ki­nių pa­vė­žė­ji­mo, o ne prie vy­res­nių gy­ven­to­jų. Aiš­ku, GMP iš­lai­dos pa­di­dės, nes pra­si­dės ne­bū­ti­ni iš­kvie­ti­mai. UAB „Plun­gės svei­ka­tos cen­tras“ ar­gu­men­tas, kad fel­če­rė dir­ba pu­sę eta­to, nes at­ei­na ma­žai žmo­nių, ne­rim­tas. Pa­da­ry­ki­me ket­vir­tį eta­to, ta­da at­eis dar ma­žiau, nes žmo­gus ne­be­ži­nos, ar dir­ba kas ta­me me­di­ci­nos punk­te, kaip dir­ba ir kiek dir­ba. Žmo­gui kai­me rei­kia ele­men­ta­rių pa­slau­gų – la­še­li­nę pa­sta­ty­ti ar kon­sul­ta­ci­jos…
T. Šet­kaus­kis: Žmo­gui kar­tais ir už­ten­ka kon­sul­ta­ci­jos, nes iš­kvies­ta grei­to­ji daž­nai tai ir at­lie­ka: su­tei­kia in­for­ma­ci­ją ir pa­siū­lo kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją.

– Bet GMP vi­sai ki­ta funk­ci­ja…
T. Šet­kaus­kis: Bū­tent. GMP pa­skir­tis – su­teik­ti pa­gal­bą esant rim­tai pro­ble­mai ir iš­vež­ti li­go­nį į gy­dy­mo įstai­gą.
A. Krau­lei­dis: Aš daug me­tų ra­gi­nau su­tvar­ky­ti tą klau­si­mą. Ta­čiau Ta­ry­bo­je vi­suo­met bū­da­vo bent po ke­lis na­rius, su­si­ju­sius su me­di­ci­nos „uabais“, ir iš­spręs­ti pro­ble­mos ne­pa­vyk­da­vo. Šiuo me­tu ji tik ak­tu­a­li­za­vo­si.
T. Šet­kaus­kis: Mū­sų ra­jo­ne me­di­ci­nos pa­slau­gų tei­ki­mas yra pa­vir­tęs ver­slu ir tik ver­slu. Sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri įran­kių pa­keis­ti si­tu­a­ci­jos. Esu su­si­dū­ręs su šia si­tu­a­ci­ja ki­tuo­se ra­jo­nuo­se. Ten Sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čios me­di­ci­nos įstai­gos nor­ma­liai kon­ku­ruo­ja su pri­va­ti­nin­kais, jų tei­kia­mos pa­slau­gos nė kiek nė­ra pra­stes­nės. Pas mus to­kia si­tu­a­ci­ja, kad lyg ir ne­ga­li­me iš­lai­ky­ti vie­šo­jo sek­to­riaus.
A. Krau­lei­dis: Grum­blių at­ve­jis, ma­no po­žiū­riu, bū­tų bu­vęs ki­toks, jei Ta­ry­bo­je bū­tų dau­giau blai­viai mąs­tan­čių ir no­rin­čių pa­dė­ti žmo­nėms. Pa­vyz­džiui, jei Sa­vi­val­dy­bės įstai­ga – Plun­gės ra­jo­no li­go­ni­nė – įgy­tų li­cen­ci­ją ir teik­tų pir­mi­nio ly­gio pa­slau­gas, tą tin­klą, vie­naip ar ki­taip bū­tų ga­li­ma iš­lai­ky­ti. Gal tai ir ne­bū­tų eko­no­miš­kai nau­din­ga, bet šiai die­nai mes ir­gi ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, ar Grum­blių me­di­ci­nos punk­tas yra pel­nin­gas ar nuos­to­lin­gas. Mes ne­ži­no­me, kiek gy­ven­to­jų yra pri­si­ra­šiu­sių­ prie Plun­gės svei­ka­tos cen­tro, kiek iš­lai­dų ar pel­no jis tu­ri.

– Vi­sos Plun­gė­je esan­čios me­di­ci­nos įstai­gos pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vą už me­di­ci­nos pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mo ge­ri­ni­mą kai­mo vie­to­vė­se gaus pa­pil­do­mai pi­ni­gų. Ta­ry­ba tam pri­ta­rė, ir mi­nė­tam Plun­gės svei­ka­tos cen­trui bus skir­ta net 167 000 Eur. Pa­da­li­nus šią su­mą 8 me­di­ci­nos punk­tams, at­ro­do, kad iš­lai­ky­ti eta­tą Grum­bliuo­se tik­rai ne­bū­tų sun­ku, juo­lab, kad pa­tal­pos iš Sa­vi­val­dy­bės gau­tos pa­gal pa­nau­dą…
T. Šet­kaus­kis: Dar ne­aiš­ku, kaip at­ro­dys fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lis: ar pi­ni­gai bus skir­ti „uabui“ už pa­slau­gų tei­ki­mą, ar už tai, kad gy­ven­to­jas yra pri­si­ra­šęs (tu­ri at­vyk­ti į cen­trą – aut. pa­sta­ba)? To­kiu at­ve­ju nau­din­giau ne­tu­rė­ti med­punk­to kai­me, nes prie „uabo“ pri­si­ra­šęs kai­mo gy­ven­to­jas pats tu­rės at­vyk­ti į cen­trą, kad gau­tų pa­slau­gą. Ži­no­ma, tai jam pa­pil­do­mos iš­lai­dos: pa­vyz­džiui, kai­nuos ke­lio­nė. Šiuo at­ve­ju Sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų or­ga­ni­zuo­ti pa­vė­žė­ji­mą, nes jos prie­vo­lė – ga­ran­tuo­ti pir­mi­nę svei­ka­tos prie­žiū­rą. Tik kaip Sa­vi­val­dy­bė ga­li už­tik­rin­ti tą prie­žiū­rą, jei ne­ga­li bū­ti tik­ra, kad koks „uabas“ ne­at­si­sa­kys teik­ti pa­slau­gą kai­me ir ne­pa­nai­kins me­di­ci­nos punk­to?
A. Krau­lei­dis: Čia ir yra tas niu­an­sas, kad Sa­vi­val­dy­bė tu­ri už­tik­rin­ti tą pa­slau­gą, o tas, ku­ris ją tei­kia, ne­sant su­tar­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų, ga­li da­ry­ti ką no­ri. Jie net ne­pra­ne­šė iš anks­to, kad pla­nuo­ja ne­be­teik­ti pa­slau­gos! Jie tik su­pa­žin­di­no su fak­tu, kad to­kios pa­slau­gos ne­be­tei­kia… O jei vie­ną die­ną ku­ris nors iš šių „uabų“ ban­kru­tuos ir pa­sa­kys: „At­si­pra­šo­me, bet veik­lą nu­trau­kia­me, ir kaip no­ri­te, taip ir da­ry­ki­te“. Kur ta­da ding­ti žmo­nėms: rink­tis prie me­ro du­rų ar kur ki­tur?
Sa­vi­val­dy­bė at­si­du­ria kvai­lo­je si­tu­a­ci­jo­je, kaip da­bar su Grum­bliais: ke­lis mė­ne­sius pa­slau­ga ne­tei­kia­ma, Sa­vi­val­dy­bė­je lyg ir nie­kas to ne­ži­no­jo, kol pa­tys ne­pra­ne­šė… Prieš žie­mą, kad ati­duo­da pa­tal­pas – ne­si­ruo­šia šil­dy­ti. Čia jau nesu­si­tvar­ky­mas.

– Me­di­ci­nos pa­slau­gų tei­ki­mo kai­mo gy­ven­to­jams už­tik­ri­ni­mas mū­sų ra­jo­ne nė­ra vie­nin­te­lė pro­ble­ma. Kai­mo mo­kyk­lų ny­ki­mas – dar vie­nas skau­du­lys. Ma­to­me ku­rio­ziš­ką Kan­tau­čių mo­kyk­los at­ve­jį, kai ban­dy­ta iš­lai­ky­ti ją su ke­liais mo­ki­niais. Bai­gė­si tuo, kad net ir ža­dė­ję at­ei­ti į rug­sė­jo pir­mą­ją ne­be­pa­si­ro­dė…
T. Šet­kaus­kis: Iš es­mės čia na­cio­na­li­nė pro­ble­ma. Ma­žė­ja mo­ki­nių, ma­žė­ja mo­ki­nio krep­še­lis, ir mo­kyk­los ne­iš­lai­ky­si…
A. Krau­lei­dis: At­ve­jis, pa­na­šus į Kan­tau­čių mo­kyk­los, bu­vo prieš daug me­tų Jo­gau­duo­se. Ten bu­vo pra­di­nė mo­kyk­la, ir vie­ną rug­sė­jo 1-ąją taip pat nė vie­nas mo­ki­nys ne­at­ėjo. Su­ta­po, kad tą­dien va­žia­vau į Že­mai­čių Kal­va­ri­ją. Ten su­ži­no­jau, kad dau­giau nei pu­sė Jo­gau­dų mo­kyk­los mo­ki­nių at­si­dū­rė čia. Jie nie­kam ne­sa­kė, jog ne­at­eis – mo­ky­to­ja at­ėjo į mo­kyk­lą, o ji tuš­čia.
Kan­tau­čiuo­se mo­kyk­los net ne­ga­lė­jo pa­lik­ti, nes yra se­nas Ta­ry­bos spren­di­mas, jog ma­žiau­sias mo­ki­nių skai­čius, kad eg­zis­tuo­tų sky­rius ar­ba mo­kyk­la, yra 10. O su Kan­tau­čiais iš­ėjo kaž­koks šnipš­tas…
T. Šet­kaus­kis: Čia gau­na­si snie­go ka­muo­lio efek­tas: iš­nyks­ta mo­kyk­la, iš­nyks­ta am­bu­la­to­ri­ja, tuoj, žiū­rėk, par­duo­tu­vės ne­lie­ka, ir žmo­nės iš­si­va­ži­nė­ja – kai­mas iš­nyks­ta. At­ro­do, kad žmo­nių yra, bet tik pa­gy­ve­nu­sių. O kai nė­ra jau­ni­mo, tai ir mo­kyk­la už­da­ro­ma. Taip bu­vo ir su Alek­san­dra­vu…
A. Krau­lei­dis: Prieš de­šimt me­tų nu­va­žia­vę į Alek­san­dra­vą, su­si­ti­ko­me su ben­druo­me­ne. Jie mums ta­da sa­kė, kad pas juos yra 300–400 gy­ven­to­jų, bet mo­ki­nių, pa­si­ro­do, bu­vo li­kę tik 30–40. Tuo­met jų pa­klau­siau: kur jū­sų vai­kai, anū­kai, ku­rie čia ei­tų į mo­kyk­lą?
Skau­di tai te­ma: nes gy­ven­to­jai su­pran­ta – ne­liks mo­kyk­los, už­si­da­rys me­di­ci­nos punk­tas… Kas liks? Iš ki­tos pu­sės, jei gy­ven­vie­tė­je yra 100 žmo­nių, bet mo­ki­nių tik vie­nas ki­tas, me­di­ci­nos punk­tas ga­lė­tų lik­ti, nes jis rei­ka­lin­gas. Tai ne vi­suo­met tu­rė­tų bū­ti skai­čiuo­ja­ma pi­ni­gais.

– Pa­juo­kos ob­jek­tu yra vir­tęs ir mo­ki­nių mai­ti­ni­mas mo­kyk­lo­se. Be to, nie­kaip ne­iš­bren­da­ma iš skan­da­lų. Mai­ti­ni­mą or­ga­ni­zuo­jan­čios įmo­nės ne­su­pran­ta, ko­dėl vals­ty­bė jas są­mo­nin­gai žlug­do, mo­ki­niai – ko­dėl rei­kia tik­rin­ti jų at­si­ne­ša­mą mais­tą, tė­vai – kas tu­ri tei­sę jiems nu­ro­di­nė­ti, ką jų vai­kui val­gy­ti?
T. Šet­kaus­kis: Rei­kia žiū­rė­ti į mo­ki­nių ir mo­kyk­los su­tar­tis. Pa­na­šiai bu­vo iš­spręs­tas klau­si­mas dėl hi­gie­nos pa­tik­ri­ni­mų. O da­bar­ti­nė Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jos po­li­ti­ka to­kia, kad mums rei­kia vis­ką nu­ro­dy­ti…
A. Krau­lei­dis: Ma­nau, kad spe­cia­liai ku­ria­ma to­kia si­tu­a­ci­ja, kad iš mo­kyk­lo­se bū­tų pa­nai­kin­tas mo­ki­nių mai­ti­ni­mas. Su­kur­si­me to­kias są­ly­gas, kad vai­kai eis val­gy­ti ki­tur. Ko­dėl 50 met­rų nuo mo­kyk­los yra ke­ba­bi­nė ar ki­ta mai­ti­ni­mo įstai­ga, ku­riai jo­kie rei­ka­la­vi­mai dėl vai­kų ir su­au­gu­sių­jų mai­ti­ni­mo ne­ke­lia­mi? Ji tu­ri va­do­vau­tis mais­to ga­mi­ni­mo nu­ro­dy­mais, bet į pa­tie­ka­lus ga­li dė­ti vi­so­kias ve­ge­tas, prie­dus ir kt. Ir mo­ki­niai ei­na ten val­gy­ti. Nie­kas ne­si­gin­či­ja, kad vai­kai tu­ri svei­kai mai­tin­tis. O kaip su mais­tu, ku­ris yra už mo­kyk­los ri­bų? Ko­dėl jam ne­ke­lia­mi to­kie rei­ka­la­vi­mai? Jei bū­tų už­da­ra zo­na (mo­kyk­los – aut. pa­sta­ba), ir bū­tų vi­suo­ti­nis mo­ki­nių mai­ti­ni­mas, ne­iš­ski­riant – mo­ka­mai ar ne­mo­ka­mai (kaip yra Šve­di­jo­je) – dar bū­tų ga­li­ma gal­vo­ti. Bet da­bar nie­kur ki­tur taip nė­ra, tik pas mus. Ma­nau, kad mes čia stip­riai per­len­kė­me…

– Po­li­ti­nia­me ra­jo­no gy­ve­ni­me, ar­tė­jant rin­ki­mams, at­mos­fe­ra kais­ta. Siek­da­mi bū­ti iš­rink­ti į Ta­ry­bą, kai ku­rie kei­čia pa­žiū­ras lyg šliu­res. Vi­sai ne­se­niai prie kon­ser­va­to­rių pri­si­jun­gė ir vie­nu iš ved­lių ta­po Ju­lius Ne­kra­šas… Gal čia kai ku­rių par­ti­jų kri­zė, jog ne­tu­ri jau­nų ved­lių ir vi­lio­ja ki­tus…
A. Krau­lei­dis: Ar jau­na­sis kon­ser­va­to­rių ved­lys, ar jau­nų­jų kon­ser­va­to­rių ved­lys? Jis į Ta­ry­bą bu­vo iš­rink­tas pa­gal „uabi­nį“ (tė­vų dar­bo­vie­tės – aut. pa­sta­ba) są­ra­šą. Kaž­ka­da jis krei­pė­si ir į mus dėl ga­li­my­bės pri­si­jung­ti…
T. Šet­kaus­kis: Bu­vo kal­ba dėl ga­li­my­bės bū­ti są­ra­šuo­se. Ta­čiau jis ne­tu­ri jo­kių pa­žiū­rų – nei kon­ser­va­to­riš­kų, nei so­cial­de­mok­ra­tiš­kų. Ma­nau, jis no­ri žūt­būt pa­tek­ti į Ta­ry­ba. Be abe­jo, tu­ri ir ver­slo in­te­re­sų. Ma­nau, Ju­lius su­pran­ta, kad pa­gal bu­vu­sį są­ra­šą („Plun­gės kraš­to“) pa­tek­ti į Ta­ry­bą ne­be­ga­lės, tai pa­si­rin­ko par­ti­ją, ku­ri da­bar yra „ant ban­gos“.
A. Krau­lei­dis: Ga­li­ma tik įtar­ti, kad kon­ser­va­to­riai ga­li tap­ti vie­nos svei­ka­tos pir­mi­nės prie­žiū­ros įstai­gos in­te­re­sų gy­nė­ja. Ma­no ži­nio­mis, ši par­ti­ja pa­ža­dė­jo an­trą vie­tą są­ra­še jam. Jo­kio rei­tin­ga­vi­mo šiuo klau­si­mu nė­ra, o bu­vę UAB „Plun­gės svei­ka­tos cen­tras“ kan­di­da­tai, da­bar pri­si­jun­gę prie kon­ser­va­to­rių, bus rei­tin­guo­ja­mi rin­ki­muo­se. Ma­tyt, kon­ser­va­to­riai ti­ki­si, kad UAB „Plun­gės svei­ka­tos cen­tras“ ba­zė rin­ki­muo­se yra reikš­min­ga, ir jų pa­cien­tai bal­suos už juos.

– Pas­ta­ruo­ju me­tu sie­kia­ma kuo grei­čiau pri­va­ti­zuo­ti mies­te, ge­ro­se vie­to­se, esan­čius pa­sta­tus. Štai pa­va­sa­rį ki­lo šir­ša­las dėl Tel­šių g. 3 pa­sta­to. Pu­se lū­pų kal­ba­ma, kas sie­kia įsi­gy­ti šį pa­sta­tą, nes ne vie­ną jau nu­si­pir­ko…
T. Šet­kaus­kis: Per vie­ną Ta­ry­bos po­sė­dį ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ba­gu­žis gar­siai pa­sa­kė, kad bū­ti­na Tel­šių g. 3 pa­sta­tą pri­va­ti­zuo­ti, nes… pa­žiū­rė­kit, kaip da­bar gra­žiai at­ro­do bu­vęs teis­mo pa­sta­tą (jį nu­si­pir­ko vie­nas „Vi­čiū­nų“ ben­dra­sa­vi­nin­kių). Ma­nau, kad tai aiš­kus at­sa­ky­mas, kas ga­li įsi­gy­ti šį pa­sta­tą ir pa­da­ry­ti jį gra­žų.
A. Krau­lei­dis: Kol kas Ta­ry­ba neap­si­spren­dė dėl jo pri­va­ti­za­vi­mo. Tik iš­kraus­ty­ti ke­ti­na vi­sus iš anks­to.
Man ne­pa­tin­ka, kai iš vie­šų­jų pi­ni­gų su­tvar­ko­ma in­fra­struk­tū­ra – au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė prie Kul­tū­ros cen­tro ir t. t. – o pas­kui esą pri­va­čiam in­ves­tuo­to­jui, ku­riam be­rei­kia nau­do­tis tom pri­vi­le­gi­jom, vel­tui tai ati­duo­da­me…
Ūkiš­kiau­sia bū­tų Sa­vi­val­dy­bei tą pa­sta­tą re­no­vuo­ti ar­ba at­nau­jin­ti iš pa­grin­dų ir to­liau vyk­dy­ti sa­vo funk­ci­jas, ku­rioms trūks­ta pa­tal­pų. O jei jų lie­ka, ga­li­ma iš­nuo­mo­ti. Ko­dėl tik pri­va­tus ver­slas ga­li už­dirb­ti pi­ni­gus, o Sa­vi­val­dy­bė ne? Bet čia yra kai ku­rių ver­sli­nin­kų-po­li­ti­kų in­te­re­sai.

– Plun­gė­je at­si­ra­do taip pat so­cial­de­mok­ra­tiš­ku pa­va­di­ni­mu pa­si­va­di­nu­si par­ti­ja, ku­ri tei­gia įsi­kū­ru­si at­ski­lus nuo Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos….
T. Šet­kaus­kis: Nei jie mū­sų at­ska­lū­nai, nei ką. Pir­miau­sia, nė vie­nas Plun­gės so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos na­rys nepa­si­trau­kė iš mū­sų ir ne­per­ėjo pas juos. Šios par­ti­jos pir­mi­nin­kas Plun­gė­je, bent man as­me­niš­kai, ma­žai ži­no­mas kaip po­li­ti­nis vei­kė­jas. Ver­ti­nant res­pub­li­ki­niu ly­giu, ši par­ti­ja – nau­ja Dar­bo par­ti­ja, nes so­cial­de­mok­ra­ti­nių pa­žiū­rų žmo­nių ten yra ma­žu­ma – dau­giau at­ski­lu­sių ir pa­bė­gu­sių iš Dar­bo par­ti­jos.
A. Krau­lei­dis: Nau­ja­sis šios par­ti­jos bran­duo­lys yra bu­vu­si Dar­bo par­ti­ja su Ži­vi­le Pins­ku­vie­ne prie­ša­ky­je. Vie­šai es­ka­luo­ja­ma min­tis, kad ski­lo So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja, ne­tu­ri jo­kio pa­grin­do: jei skai­čiuo­tu­me į sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rius iš­rink­tus so­cial­de­mok­ra­tus, tai į nau­ją par­ti­ją per­ėjo tik vie­nas ki­tas.
Yra tik tam tik­ras bu­vęs eli­ti­nis par­ti­jos ga­ba­lė­lis, ku­rie pa­si­rin­ko ki­to­kį (nei par­ti­jos ta­ry­bos) spren­di­mą dėl bu­vi­mo/ne­bu­vi­mo ko­a­li­ci­jo­je su vals­tie­čiais. Jų iš­ėji­mas su­si­jęs su bal­sa­vi­mu dėl urė­di­jų skai­čiaus ir re­for­mos. Ta­da kon­ser­va­to­riai, ne­bū­da­mi ko­a­li­ci­jos part­ne­riais, pa­rė­mė vals­tie­čius. Tuo­met mū­sų par­ti­jo­je ki­lo dis­ku­si­ja: vie­ni ma­nė, kad rei­kia pa­lik­ti ko­a­li­ci­ją, da­lis – ma­žu­ma – ma­nė, kad ne­rei­kia. Ne­pa­ten­kin­tų­jų gru­pe­lė at­si­sky­rė.

– Per pas­ta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus mies­te įvy­ko ne­ma­žai pa­si­kei­ti­mų – tvar­ky­tis pra­dė­ta. Iš ki­tos pu­sės žiū­rint, skan­da­lų vis tiek ne­trūks­ta. Nors tie, ku­rie juos pu­čia, prieš tai bū­da­mi val­džio­je nie­ko ne­da­rė. Sa­ko­ma, kad net paukš­tis sa­vo liz­do ne­ter­šia, bet pas mus vis­kas ki­taip.
T. Šet­kaus­kis: Anks­čiau ir ne­ga­lė­jo nie­kas nie­ko tvar­ky­ti, nes ko­a­li­ci­ja bu­vo iš 6–7 par­ti­jų, tad tam­py­ta­si į skir­tin­gas pu­ses – kiek­vie­nas į sa­ve. Skun­džia­ma da­bar pri­si­den­giant „vie­šo­jo in­te­re­so“ gy­ni­mu. Ta­čiau daž­nai yra gi­na­mas ne vie­ša­sis, bet as­me­ni­nis ar­ba drau­go in­te­re­sas. Ma­nau, gy­ven­to­jų at­žvil­giu vi­sai ne­dir­ba­ma, skun­dais truk­do­ma pa­da­ry­ti gy­ven­to­jams ką nors ge­ro. Dėl to ir tu­ri­me už­dels­tus dar­bus, ne­pa­baig­tus pės­čių­jų ta­ke­lius rug­sė­jo 1-ajai mo­ki­niams nu­ei­ti iki mo­kyk­los ar dar­že­lio…
Man keis­ta, kad „Vie­nin­ga Plun­gė“ ra­ši­nė­ja feis­bu­ke, jog dar­bus at­lie­kan­ti UAB „Val­da“ ne­su­ge­ba su­si­tvar­ky­ti. Bet juk už tai, vyks­ta mies­te ir kaip tvar­ko­ma­si, at­sa­kin­gas jų pa­čių de­le­guo­tas ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius. Nė­ra as­me­ni­nės at­sa­ko­my­bės. Kuo jie pa­tys, be sa­vo kri­ti­kos, pri­si­de­da prie tvar­ky­mo pro­ce­so pa­grei­ti­ni­mo?

– Ačiū už po­kal­bį.

Kal­bė­jo­si Pet­ras ŽILIUS

Nuotraukoje: T. Šetkauskis (kairėje) ir A. Krauleidis (trečias iš dešinės).