Dėl socialinio būsto kaimynystės nesame patys tolerantiškiausi
Vasaros pabaigoje visoje Lietuvoje buvo atliktas įdomus eksperimentas: atsitiktine tvarka pasirinktų daugiabučių namų gyventojams išplatinti pranešimai apie jų name planuojamus įrengti socialinius butus. Prieštaraujantys tokiems planams turėjo pranešti apie savo nesutikimą. Plungėje iš 120 apklaustųjų tokių kaimynų nepanoro kiek daugiau nei trečdalis žmonių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija spalio 4 dieną išplatino 2018 metų socialinio būsto kaimynų tolerancijos eksperimento žemėlapį. Keturiomis spalvomis išskirta, koks procentas daugiabučių gyventojų prieštarauja socialinio būsto kaimynystei: šviesiai žydra spalva reiškia, jog prieštaraujančių yra ne daugiau kaip 20 proc., žalsva – nuo 21 iki 40 proc., mėlyna – nuo 41 iki 60 proc., o tamsiai mėlyna – daugiau nei 61 proc. Plungės rajono savivaldybės teritorija buvo nuspalvinta žalsva spalva, tuo tarpu visi artimiausi kaimynai – Rietavas, Klaipėda, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai – šviesiai žydra. Tik Telšių rajono savivaldybė mėlynavo – tai reiškia, jog jie dar mažiau tolerantiški.
Eksperimentinį tyrimą 60-yje savivaldybių, norėdami išsiaiškinti, ar esame tolerantiški kaimynams, liepos ir rugpjūčio mėnesiais inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kuri administruoja Europos Sąjungos (ES) investicijas socialiniam būstui įkurti.
Kaip sakė CPVA Komunikacijos skyriaus viršininkė Eglė Kučinskaitė, jau iš anksto buvo sutarta, kad atliekant tyrimą, bus saugomi konkrečių namų duomenys ir gerbiamas gyventojų privatumas, tad nei gatvės pavadinimas, nei namų numeriai neviešinami. Daugiabučiai Plungėje, kaip ir kituose miestuose, buvo pasirinkti atsitiktine tvarka, apklausos vykdytos trijuose namuose.
Pasirinktuose daugiabučiuose buvo išplatinti pranešimai apie planuojamus įrengti socialinius butus, o prieštaraujančių tokiems planams paprašyta informuoti apie savo nesutikimą ir argumentuoti. Pagal tai ir suskaičiuota, kiek gyventojų ir kodėl nepritaria, kad kaimynystėje apsigyventų socialinių būstų gyventojai.
Iš viso tokius pranešimus gavo 8 tūkst. gyventojų, ir, kaip rodo rezultatai, – trečdalis jų pasipriešino socialiniam būstui. Plungėje, pasak E. Kučinskaitės, buvo išplatinta 120 pranešimų. Sulaukta 47 nesutikimų, o tai sudaro 39 procentus apklaustųjų plungiškių. Vadinasi, pas mus socialinio būsto kaimynystėje nenori kiek daugiau nei trečdalis. Argumentuodami kodėl, išskirtinių komentarų plungiškiai neprirašė. O vieno namo atstovas paskambinęs pareiškė, jog viso daugiabučio gyventojų vardu gali pasakyti, kad niekas nepritaria!
Bendrus eksperimento rezultatus CPVA paviešino praėjusią savaitę. Paaiškėjo, jog labiausiai socialiniam būstui kaimynystėje priešinosi Kėdainių, Trakų, Lazdijų, Širvintų, ir Akmenės rajonų gyventojai – daugiau nei 61 proc. Situacija tokia, jog lietuviams dar labai trūksta tolerantiškumo: kai kuriuos apklaustuosius žinia apie socialinį būstą ne juokais įsiutino – žmonės sakė nenorintys prasigėrusių ir daug vaikų turinčių kaimynų, prašė iš jų namo nedaryti sąvartyno, neatkelti į kaimynystę „bomžų“. Kai kur gyventojai dėl tokios „naujienos“ netgi kreipėsi į savivaldybės darbuotojus, į policiją, advokatus, lygių galimybių tarnybas… Teigė, jog nenori, kad apsigyventų asocialūs, nevaldomi, triukšmingi, turintys priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms bei teisti asmenys. Taip pat buvo minima, kad kaimynystėje nepageidaujami pabėgėliai ar romų tautybės žmonės.
Kaip akcentavo eksperimento organizatoriai – reikia nepamiršti, jog socialiniame būste gyvena ne tik probleminiai asmenys. Juk valdiško buto prireikia ir daugiavaikėms šeimoms, ir vienišiems tėvams, taip pat neįgaliesiems ir kitiems asmenims, turintiems mažas pajamas. Visi šie gyventojai – mūsų visuomenės atspindys.
Skatindami didesnę visuomenės toleranciją, CPVA atliko dar vieną socialinį eksperimentą – pasiūlė pabendrauti tarpusavyje visiškai nepažįstamiems žmonėms, iš kurių dalis gyvena socialiniuose būstuose. Po to eksperimento dalyviai rinkosi, ką norėtų matyti savo kaimynystėje. Daugelis dalyvių tarp norimų kaimynų parodė ir į socialinio būsto gyventojus. Vadinasi, žmonės neretai klaidingą nuomonę susidaro dėl išankstinių nuostatų bei stereotipų, jog socialinis būstas atitenka tik rizikos grupėje atsidūrusiems asmenims.
Šiuo metu Lietuvoje yra per 11 tūkst. socialinių būstų, dar apie 10 tūkst. šeimų laukia būsto eilėje.
Plungės rajono savivaldybės administracijos Turto skyriaus vyr. specialistė Neringa Žilienė sakė, jog apie vykdytą eksperimentą taip pat žino, tačiau patikino, jog jų skyrius nepatenkintų gyventojų skambučių dėl to nesulaukė. Pagal pateiktus eksperimento duomenis, specialistė svarstė, jog plungiškiai nėra nei labai tolerantiški socialinių būstų kaimynystei, nei labai netolerantiški.
Šiuo metu, pasak N. Žilienės, mūsų savivaldybės bendroje socialinio būsto eilėje yra įrašyti 144 asmenys. Tai jaunos daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, našlaičiai, neįgalieji ir kiti asmenys, gaunantys mažas pajamas. Per metus vidutiniškai socialiniu būstu aprūpinamos 20–25 mūsų šeimos (asmenys). Šiemet iki spalio pradžios valdiškas pastoges gavo 15-ika asmenų. Iki metų galo, kaip svarstė N. Žilienė, skaičius turėtų dar padidėti, mat 12-ika socialinių būstų jau įruošta Narvaišiuose, ir pasiūlymai pagal eiliškumą jau išsiuntinėti laukiantiesiems. Tiesa, kaip pastebėjo specialistė, į Narvaišius žmonės nelabai tesiveržia gyventi.
Lina MOTUŽIENĖ