Artėjantis naujas šildymo sezonas nieko gero nežada – šiluma brangs
Rugsėjo 18-ąją vykusio Plungės rajono savivaldybės Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdžio metu daug nerimo ir dar daugiau nežinomybės posėdžio dalyviams sukėlė klausimas, kurį pristatė UAB „Plungės šilumos tinklai“ direktoriaus pareigas laikinai einantis Romas Luotė. Jis pateikė informaciją apie jo vadovaujamos bendrovės pasirengimą centralizuotam šildymo tiekimui artėjant naujam šildymo sezonui.
R. Luotė pabrėžė, kad 2018–2019 m. pasiruošimą šildymo sezonui UAB „Plungės šilumos tinklai“ vykdo ir jau įvykdė pagal bendrovės generalinio direktoriaus suderintus planus-grafikus, kurie sudaromi pasibaigus praėjusiam šildymo sezonui, įvertinus ankstesniame sezone iškilusias problemas, gedimus ir kitas situacijas.
Laikinai pareigas einantis direktorius posėdžiavusiesiems priminė, kad bendrovė eksploatuoja V. Mačernio gatvėje esančią katilinę Nr. 1 (kuras – gamtinės dujos); Lentpjūvės g. katilinę (kuras – medžio skiedros (biokuras); Vėjo g. katilinę, kūrenamą gamtinėmis dujomis ir 11 kaimo katilinių, iš kurių 4-ios kūrenamos biokuru, 4-ios granulėmis, viena – gamtinėmis dujomis, viena – skystu kuru ir dar viena – suskystintomis dujomis. Visuose šiuose objektuose pasiruošimo darbai įvykdyti.
Pasak R. Luotės, UAB „Plungės šilumos tinklai“ eksploatuoja 26-is kilometrus šilumos tiekimo trasų. Planuota suremontuoti 386 metrus. Planas įvykdytas.
Bendrovė vykdo 144 centralizuotai šildomų Plungės miesto daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Jos jau paruoštos naujam šildymo sezonui.
Šildymo sistemų paruošimas, pasak pašnekovo, vangiai vyksta biudžetinėse ir verslo įmonėse, kurios už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atsakingos pačios. Kol kas parengties šildymo sezonui aktus į „Plungės šilumos tinklus“ pristatė tik apie 5 procentai tokių įmonių.
Iš bendrovės pusės viskas paruošta. Belieka laukti, kada spustelės šaltukas, ir šildymo įrenginiai pradės veikti visu pajėgumu.
Kaip sakė R. Luotė, viskas čia gerai, tik apgailestavo, kad artėjantis šildymo sezonas nieko gero nežada. Mat pakilo biokuro kainos. Jos, palyginus su praėjusiais metais, gerokai didesnės. Be to, per visą vasarą niekas nepasiūlė pirkti kuro.
Išklausęs R. Luotės nusiskundimų apie brangstantį biokurą, posėdžio pirmininkas Tomas Raudys sakė esąs visiškai įsitikinęs, kad šiluma naujuoju šildymo sezonu brangs. „Tačiau jeigu nėra kuro, nereikia ir pinigų. Tik klausimas, kaip tada šildysimės užėjus šalčiams? – bandė juokauti T. Raudys.
R. Luotė kiek nuramino posėdžiavusiuosius ir pabrėžė, kad Lentpjūvės gatvės katilinėje biokuro pusmečiui yra, o dėl kitų katilinių dar neaišku, kuo jos kūrens atėjus šaltajam metų sezonui.
Tarybos narys Ričardas Jocys bandė rasti išeitį iš susidariusios situacijos, klausdamas R. Luotės, ar įmanoma rasti tokių kuro tiekėjų, su kuriais galiotų ilgalaikiai susitarimai ir, atėjus kiekvienam šildymo sezonui, nekiltų problemų, iš kur gauti kuro.
R. Luotė apgailestavo, kad tai neįmanoma, nes kainos nuolat kinta. Biokuro kaina nenuspėjama, jis turi būti perkamas tiesiogiai iš energijos išteklių biržos BALTPOOL. Šioje biokuro biržoje, kaip minėjo R. Luotė, rugpjūčio mėnuo buvo rekordiškai aktyvus – lyginant su liepa, 78 proc. augo prekybos apyvarta, 73 proc. sudarytų sandorių buvo ilgalaikio tiekimo sutartys 2018–2019 m. šildymo sezonui, bendras įsigyto biokuro kiekis šildymo sezonui mėnesio pabaigoje sudarė 18 proc. reikiamo biokuro kiekio.
Rugpjūčio mėn. ateinančiam šildymo sezonui perkamo biokuro vidutinė kaina, lyginant su praėjusio šildymo sezono vidutine tiekimo kaina (180,98 Eur/tne), kilo 21 proc. ir siekė 219,59 Eur/tne. BWCS Lithuania indekso vertė, kuri apima savaitės trukmės sandorius, augo nuo 178,32 Eur/tne iki 186,74 Eur/tne, sudaromų ilgalaikių sandorių kainos kito nuo 185 Eur/tne iki 265 Eur/tne.
Šią vasarą šilumos gamintojai teikė 70 proc. daugiau pavedimų, siekdami sudaryti sandorius ateinančiam šildymo sezonui, nei pernai tuo pačiu metu. Analizuojant šiuos du laikotarpius, matyti, kad šiemet vasarą pateiktų pervedimų vertė buvo 2 kartus didesnė. Tačiau didžioji dalis bandymų būdavo nerezultatyvūs dėl pardavėjų nenoro parduoti kurą už pirkėjų siūlomą kainą.
Biokuro kainų augimo tempai kelia nerimą visiems Lietuvos šilumos tiekėjams. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šių metų vasarą sumažėjo biokuro pasiūla. Biokuro tiekėjai pastaruoju metu biržoje BALTPOOL nepasiūlo viso šilumos tiekimo įmonėms reikiamo biokuro kiekio.
Įsigaliojus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymui (2017-09-19 Nr. XIII-638), taikomas 9 procentų PVM tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti.
„Artėjantis naujas šildymo sezonas nieko gero nežada – kainos kirs per plungiškių kišenes. Aišku, niekas nėra patenkintas tokiais drastiškais pokyčiais, bet yra, kaip yra“, – apgailestavo R. Luotė.
Edita LUKIENĖ
Nuotraukoje: Gyventojams laikas ruoštis – šiluma brangs…