Antrinės žaliavos: kaip tinkamai tvarkyti atliekas?

Per pastaruosius 20 metų antrinių žaliavų samprata išaugo. Apie juos dažnai kalbama ekologijos ir aplinkos apsaugos kontekste. Savo straipsnyje atsakysime į klausimus, kas yra antrinės žaliavos, į kokias grupes jos skirstomos ir kaip jas galima panaudoti pramonėje ir kasdieniame gyvenime.

Antrinės žaliavos, kas tai?

Remiantis kalbos žodynu, lenkiškas žodžio „ antrinis“ atitikmuo reiškia „sukurtas dėl transformacijų“ arba „gautas antrą kartą“. Tai puikiai atspindi antrinių žaliavų sąvokos prasmę. Antrinėms žaliavoms priskiriamos medžiagos ir atliekos, kurias galima pakartotinai panaudoti įvairiems tikslams tiesiog perdirbant. Antrinės žaliavos susidaro regeneruojant. Pagal 2012 m. gruodžio 14 d.  atliekų įstatymo nomenklatūrą naudojimas reiškia: bet koks procesas, kurio pagrindinis rezultatas yra tai, kad atliekos pradeda būti naudingos, pakeisdamos kitas medžiagas. Įstatymų leidėjas taip pat įveda terminą „materialinis panaudojimas“, kuris reiškia: procesas, apimantis tokias veiklas kaip perdirbimas ir atliekų paruošimas pakartotiniam naudojimui. Naudoti galima dėl atliekų atrankos, t.y. išskirstant atliekas į perdirbamas ir netinkamas perdirbti. Perdirbant išgautos žaliavos, kurios gali būti naudojamos naujiems gamybos procesams. Priklausomai nuo jų pobūdžio, techninio proceso ir pastangų, skirtingos žaliavos gali būti perdirbamos skirtingu laiku, kol pasiekiama cheminė, fizinė ar ekonominė riba.

Kokie yra antrinių žaliavų panaudojimo būdai?

Iš regeneruotų medžiagų gaminami įvairūs pusgaminiai ir dirbiniai, kuriuos naudojame kasdien. Juos naudoja pakavimo, statybos, drabužių, žaislų, logistikos, automobilių ir daugelio kitų sričių įmonės. Plastikas yra naudojamas gaminant tokius daiktus kaip: pirkinių krepšiai; folija, kitų rūšių maišeliai; vienkartiniai indai, puodeliai, lėkštės, stalo įrankiai; izoliacinės, hidraulinės ir elektros medžiagos; raštinės reikmenys; žaislai. Perdirbta makulatūra naudojama gaminant daug naudingų daiktų, tokių kaip kopijavimo popierius, laikraštinis popierius, virtuvės ar tualetinis popierius, kartoninės pakuotės, maišeliai ir pakuočių užpildai. Kita vertus, iš stiklo užpildų gaminami stiklainiai, buteliai, stiklo vata ir pluoštas bei dekoratyvinė skalda. Perdirbti metalai taip pat turi įvairių pritaikymų. Jie gali būti perdirbami į skardines, taip pat į transporto priemonių, laivų ar orlaivių konstrukcinius elementus; jie pakartotinai naudojami įrankiams, elektros laidams ir net papuošalams gaminti.

Kodėl turėtume naudoti antrines žaliavas?

Mūsų planetoje turimų atliekų saugyklų plotai kasmet vis mažėja. Jei, kaip atsakinga visuomenė, nesiimsime tinkamų prevencinių veiksmų, tonos toksiškų atliekų užplūs ateinančias kartas, o Žemė nustos gyventi. Todėl bet koks žingsnis, kurio imamasi siekiant atgauti antrines žaliavas, yra labai svarbus siekiant apsaugoti aplinką, kurioje gyvename. Medžiagų panaudojimas perdirbimo procese leidžia sumažinti taršos kiekį. Tai taip pat puikus būdas taupyti atsinaujinančias ir neatsinaujinančias žaliavas, tokias kaip medžiai ar mineralai, kurių gavyba ir perdirbimas reikalauja papildomos energijos. Perdirbimo dėka darome realią įtaką oro ir dirvožemio kokybei, nes mažėja naujų pusgaminių poreikis, o šių gaminių gamyba ir platinimas yra susijęs su įvairaus pobūdžio tarša.

Energijos taupymas, aplinkos taršos ir anglies dvideginio išmetimo mažinimas bei atliekų prevencija yra lemiamas veiksnys. Antrinių žaliavų tiekimas perdirbant atliekas išaugo į dinamišką ekonomikos sektorių. Siekiant užtikrinti žaliavų padėtį ilgalaikėje perspektyvoje, antrinių žaliavų tiekimas yra ypač svarbus. Perdirbimas prailgina pirminių išteklių gyvavimo ciklą ir taip užtikrina ekonomikos tiekimo bazę ateityje. Jei norite tinkamai pasirūpinti antrinėmis žaliavomis, daugiau sužinokite https://ekodarbai.lt/.