Futbolas, tinklinis, šachmatai, domino: oficialios ir nerašytos taisyklės
Kaip ir beveik kiekviena taisyklė turi išimtį, taip ir skirtingi žaidimai turi savas, nerašytas taisykles, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neįprastos. Tačiau patyrusiems žaidėjams tai savaime suprantamos tiesos, ateinančios drauge su praktika, o savo svarba nenusileidžiančios net ir oficialioms taisyklėms. Straipsnyje kviečiame susipažinti su futbolo, tinklinio, šachmatų ir domino nerašytomis taisyklėmis, taip pat įsigilinti ir į oficialias šių žaidimų taisyklės. Visgi pradžioje svarbu žinoti taisyklę, jog suprasti jos išimtį.
Futbolas – žaidimas, kurio nerašytose taisyklėse vieta net ir traumoms
Daugelis sporto taisyklių traumų atvejais numato paprastus sprendimus – žaidėjui susitraumavus, rungtynės yra laikinai stabdomos, sužeistasis pakeičiamas atsarginiu žaidėju (komandiniuose sportuose) arba rungtynės yra galutinai nutraukiamos (individualiuose sportuose).
Futbole traumų atvejai turi šiek tiek daugiau niuansų – žaidėjui susižeidus yra susiformavusi nerašyta taisyklė, kad žaidimas pilnai sustotų, kamuolys privalo būti išspirtas iš aikštelės ribų į užribį. Čia ir slypi neįprasta dalis – įvykus tokiam atvejui – kamuolį turinti komanda jį grąžina išspyrusiai komandai, taip išreikšdama dėkingumą.
Ši nerašyta taisyklė yra viena iš priežasčių, kodėl futbole galime pastebėti dažnas traumas – ne tik tikras, tačiau ir simuliuojamas. Galima daryti prielaidą, jog futbole traumų simuliacija gali būti naudojama kaip pigi taktika atgauti prarastą kamuolį ar pratempti žaidimo laiką. Visgi traumos rimtumui nustatyti rungtynių laikas yra per trumpas, tad jeigu ir trauma yra suvaidinama, jokia bausmė žaidėjui už tai negresia.
Oficialios futbolo taisyklės numato įspėjimus dėl kitų pažeidimų – grubumo, delsimo pradėti žaidimą ir kito neprofesionalaus elgesio. Priklausomai nuo taisyklių pažeidimo rimtumo žaidėjas gauna geltoną (įspėjamą) arba raudoną (reiškiančia šalinimą iš rungtynių) korteles. Oficialios futbolo taisyklės leidžia skirtingus žaidėjų pozicijų (puolėjų, saugų, gynėjų, vartininko) išsidėstymus aikštėje. Skirtingos žaidėjų išsidėstymo schemos yra pasirenkamos priklausomai nuo komandos stiprių pusių.
Siekiant maksimaliai išnaudoti geriausius žaidėjus yra fokusuojamasi į stipresnę gynybą arba į puolimą. Komandas sudaro 10 žaidėjų ir 1 vartininkas, kurios konkuruoja dėl didesnio įvarčių skaičiaus į priešininkų vartus. Taisyklėse numatyta, jog vartų ilgis yra 7.32 metrai, o plotis yra 2.44 metrai. Žaidžiant namų sąlygomis dažnam žaidėjui yra sudėtinga pasigaminti oficialių išmatavimų vartus. Tinkamai pasigaminti futbolo vartus namų sąlygomis padės mūsų gidas.
Kitas svarbus futbolo taisyklių aspektas yra nuošalė, kuri riboja žaidėjų veiksmus prieš priešininkų komandos vartus. Nuošalė yra fiksuojama, jeigu žaidėjas yra arčiau priešininkų vartų negu kamuolys ir antras arčiausiai savo vartų esantis besiginantis komandos žaidėjas. Nuošalės atveju, kamuolys atitenka priešininkų komandai. Daugiau apie futbolą skaitykite čia.
Tinklinio taisyklės neapsiriboja tik smūgiavimu ranka
Galvojant apie tinklinį, mintyse iškyla sportininkų, judančių tarpusavyje gana ankštoje aikštelėje, vaizdas. Ar žinojote, kad anksčiau tinklinyje kamuolį palietus bet kuria kūno dalimi žemiau juosmens reiškė taško padovanojimą oponentų komandai, tačiau bėgant laikui taisyklės keitėsi? Dabar tinklinyje galimas ne tik kamuolio kontaktas su visu kūnu, bet net ir kamuolio smūgis spyriu. Nors spyris tinklinyje yra neįprastas reiškinys, retai minimas ir oficialiose taisyklėse, tačiau retsykiais tai gali būtų vienintelė galimybė atmušti kamuolį.
Kita nerašyta taisyklė, puikiai žinoma tinklinio profesionalams, jog norint perduoti kamuolį varžovų komandai pridera jį ridenti į priešininkų pusę, o ne mesti per tinklą. Paprasčiausiai, toks perdavimas yra priimtinesnis ir saugesnis. Oficialios salės tinklinio taisyklės turi skirtingas variacijas, bet pagrindinis žaidimo tikslas – nukreipti kamuolį virš tinklo taip, jog jis nukristų priešininkų aikštelėje ir neleisti tam atsitikti savoje pusėje.
Žaidimo metu kamuolys turėtų pastoviai išlikti ore. Šiam tikslui įgyvendinti komanda savo pusėje gali paliesti kamuolį iš viso 3 kartus. Žaidimas prasideda vienos iš komandos padavimu ir tęsiasi tol, kol nukrenta vienoje iš pusių. Aikštelę pasiekęs kamuolys reiškia tašką priešininkų komandai ir žaidėjų perėjimą iš vienos pozicijos į kitą laikrodžio rodyklės kryptimi.
Vienas tinklinio setas paprastai yra žaidžiamas iki 15, 21 arba 25 taškų, o žaidimą iš viso sudaro 3 setai, tačiau ši nuostata gali kisti. Paplūdimio tinklinio taisyklės nežymiai skiriasi nuo salės tinklinio, tačiau yra keli esminiai skirtumai – paplūdimio tinklinio taškų suma dažniausiai yra 21, o komandą sudaro 2 žmonės vietoj 6, kamuolys yra lengvesnis ir didesnis, o tinklinio aikštelė paplūdimyje yra gerokai mažesnė.
Šachmatų etiketas arba klaidos, galinčios reikšti net ir diskvalifikaciją
Šachmatai, ko gero, yra vienas iš paslaptingiausių ir mitais apipintų žaidimų. Tad ir nerašytos taisyklės, ypač tarp profesionalų, yra itin griežtos.
Paprastai šachmatų žaidimo partija prasideda varžovo rankos paspaudimu ir palinkėjimu. Jau pačioje žaidimo pradžioje viena iš nerašytų taisyklių yra linkėti „gero žaidimo“, o ne „sėkmės”. Kadangi šachmatai yra strateginis ir įgūdžių reikalaujantis žaidimas, profesionalūs žaidėjai sėkmės faktoriui vietos nepalieka.
Kita nemažiau svarbi taisyklė yra lietimo-judėjimo, reiškianti, jog žaidėjui palietus šachmatų figūrą, ji būtinai turi būti perkelta ir užfiksuota. Tad jeigu nesate iki galo tvirti dėl ėjimo, šachmatų figūros liesti nederėtų.
Taip pat svarbu nepamiršti paspausti laikmatį po kiekvieno savo ėjimo – tai lyg ženklas oponentui, jog ėjimas yra užbaigtas. Žaidžiant šachmatais abu žaidėjai siekia paskelbti matą (žaidimo pabaigą), t. y. padaryti tokį ėjimą, jog po jo sektų karaliaus nukirtimas.
Žaidimo principas – šachmatų figūrų ėjimai ant 8×8 baltai juodos lentos, stengiantis numatyti savo ir priešininko galimus ėjimus į priekį. Iš viso šachmatų figūros yra 6, tai yra – pėstininkas, žirgas, bokštas, rikis, valdovė ir karalius. Oficialios šachmatų taisyklės numato tokius šachmatų figūrų ėjimus:
- Pėstininkas, būdamas pradinėje padėtyje, gali eiti per du langelius, vėliau gali eiti tik į priekį per vieną langelį.
- Žirgo, vienintelio galinčio šokinėti per kitas figūras, ėjimas yra du langeliai į priekį arba atgal ir vienas langelis į kairę arba dešinę.
- Bokštas vaikščioja horizontaliai arba vertikaliai neribojant langelių skaičiaus, kol kelyje neatsiranda kliūtis.
- Rikio ėjimas galimas į visas puses įstrižai, kol neatsiranda kliūtis.
- Valdovė gali eiti įstrižai, vertikaliai ir horizontaliai, kaip rikis ir bokštas kartu sudėjus.
- Karalius gali vaikščioti bet kuria kryptimi, bet yra apribotas eiti tik per vieną langelį.
Domino nerašytos strategijos
Ar žinojote, jog žaidimo pavadinimas domino yra kilęs nuo lotyniško žodžio dominus, reiškiančio „ponas” ? Šiandieną domino yra gerai žinomas kaip žaidimas, kurį geba žaisti visi.
Domino taisyklės yra gana paprastos – žaidimas pradedamas traukiant po vieną kauliuką. Žaidėjas, ištraukęs didžiausią skaičių pradeda padėdamas pirmą kauliuką. Pradžioje visi žaidėjai turi po 7 kauliukus.
Domino žaidimo taisyklių esmė – žaidėjai po vieną dėlioja kauliukus, kurių skaičiai sutampa su jau gulinčiais ant stalo. Žaidimas yra strateginis, todėl ir nerašytų taktikų yra net kelios.
Visų pirma, stenkitės išlaikyti kuo didesnę turimą kauliukų skaičių įvairovę, tai leis išvengti “užstrigusios” pozicijos. Tam turėtumėte atsikratyti dvigubų skaičių kauliukų kuo įmanoma anksčiau.
Taip pat, nelaikykite didesnių skaičių kauliukų per ilgai, tai pravers žaidimui pasibaigus. Domino taisyklės numato žaidimo pabaigą vienam žaidėjui pasibaigus kauliukams arba abiems žaidėjams neturint galimų ėjimų.