Ketvirtadienis, 2021 m. sausio 21 d.

Jadvyga Mačiūnienė: „Kūryba – dvasios atgaiva“

Telšių rajone Ryškėnų kaime gyvenanti Jadvyga Mačiūnienė savo laisvą laiką skiria tapybai bei margučiams. „Kaip juokauju, pas mane visus metus tęsiasi Velykos“, – sako spalio mėnesį 70-etį atšventusi moteris, kuri tapo Telšių kultūros centre eksponuojamos Pasaulio žemaičių tautodailės parodos laureate.

Kas paskatino dalyvauti Pasaulio žemaičių tautodailės parodoje?

Sudalyvauti Pasaulio žemaičių tautodailės parodoje jau seniai svajojau, tik vis neišdrįsdavau. Šiemet nusprendžiau atnešti vieną paveikslą ir, paraginta Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkės Sigitos Dacienės, atnešiau savo dešimt išskutinėtų žąsų kiaušinių. Paveikslas nutapytas šiemet, o margučiai sukurti per praėjusius bei šiuos metus.

Kaip jaučiatės, tapusi šios parodos laureate?

Tapusi šios parodos laureate, pasijutau svarbi. Šis įvertinimas yra labai garbingas ir įpareigojantis, todėl ir vėl ruošiu kiaušinius skutinėjimui.

Kada pradėjote tapyti?

Studijuodama Telšių dailės technikume (dabar – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas) Metalo skyriuje, per tapybos paskaitas liedavau akvareles. Šį pomėgį prisiminiau 1975-aisiais, gimus dukrai Solveigai. Po vyro jubiliejaus stalą puošė vazoje pamerkta didžiulė kardelių puokštė, kuri man taip patiko, jog nusprendžiau ją įamžinti. Taip gimė mano pirmasis, labai didelis paveikslas.
Būna, kad parsinešu iš lauko gėlių puokštę ir vaikščioju aplink, kol ateina mintys, kaip ją perteikti. Kartais kuriu ir iš atminties. Tiesiog stebiu gamtą, ypač gėles, gyvūnus ir tapau įvairaus formato paveikslus. Dažniausiai tuo užsiimdavau vasaromis, per atostogas, nes tik praėjusiais metais išėjau į pensiją. Tapau tik prie dienos šviesos. Man yra didžiulis malonumas tapyti ant drobės aliejiniais dažais. Kartais prieš kurdama užsimetu nedidelį etiudą. Bet, pavyzdžiui, kokią pievą, tapau išsyk. Niekada neatsibosta nei stebėti, nei tapyti įvairiaspalves gėles. Kai jos pradeda žydėti, įkvėpimo nereikia – jas tapydama pamirštu viską aplinkui – ir pietus, ir kitus svarbius reikalus.
Savo darbus dovanoju draugams, giminaičiams įvairiomis progomis.

Kada sugalvojote drožinėti kiaušinius? Kas paskatino?

2015-ųjų vasarą dalyvavau tautodailės plenere, kuris vyko Zervynuose (Dzūkijoje). Ten susižavėjau dzūkės Linos Valutkevičienės margučiais. Nuo tada ir aš juos pradėjau skutinėti. Su savaisiais margučiais pradėjau dalyvauti net respublikinėse parodose – „Iš Džiugo sakmių“, „Aukso vainikas“, kuriose esu laimėjusi pirmųjų vietų diplomus.
Skutinėju visus metus, kai tik turiu laiko. Kaip juokauju, pas mane visus metus yra šv. Velykos. Naudoju tik natūralius, gamtinius dažus – iš ąžuolo, juodalksnio, kedro riešuto žievės, svogūno lukštų, maišau su rūdimis. Į dažus įmerktą kiaušinio lukštą laikau ir porą valandų, ir netgi parą. Marginu iš įvairių kiaušinių: ančių, vištų, žąsų, net iš mažyčių putpelių esu bandžiusi.

Kokius išskirtumėte reikšmingiausius savo darbus?

Reikšmingiausi mano darbai tie, kuriuos įsigijo Žemaičių muziejus „Alka“. Tai dideli paveikslai: „Žiema“, „Natiurmortas su malkomis“, „Verbos“, o paveikslą „Kardeliai“ muziejui padovanojau. Šis muziejus taip pat įsigijo 401 mano skutinėtą margutį.
Mano paveikslų taip pat yra įsigiję privatūs asmenys iš JAV, Rusijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Ką jums reiškia kūryba?

Man kūryba – tai dvasios atgaiva, tad visada, užbaigusi paveikslą, labai gerai jaučiuosi. Tiesa, kartais po ilgesnio laiko vėl sugrįžtu prie to paties paveikslo, tobulinu teptuku.
Mėgstu ne tik tapyti, bet ir pieštuku paišyti ant popieriaus, lieti akvarelę.

Kokie kūrybiniai ateities planai?

Ateičiai didelių planų neturiu. Tik labai noriu kitąmet surengti savo kūrybos parodą. Kiek akys ir rankos leis, dar skutinėsiu margučius. Taip pat planuoju ir toliau dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose su vaikais, perteikti jiems kiaušinių skutinėjimo subtilybes.
Beje, Telšių kultūros centre eksponuojamoje Pasaulio žemaičių tautodailės parodoje buvo galima apžiūrėti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių žemaičių tautodailininkų 300 darbų, kuriuos sukūrė 106 autoriai.

 

Dalia Šimkutė („Žemaičių saulutė“)

 

Nuotrauka iš asmeninio J. Mačiūnienės archyvo

 

Komentarai
Kiti straipsniai