„Kodėl Savivaldybė turi nusipirkti jai dovanotą daiktą?“
„Yra toks žodis „sarmata“. Versti Savivaldybę nupirkti daiktą, kurį dovanojai, nėra sąžininga. Tai yra sarmata“, – taip gegužės 20 dieną Savivaldybės meras Audrius Klišonis apibūdino Plungiškių draugijos prezidento Liudo Skieraus prašymo „priimti dovaną“ – M. K. Čiurlionio paminklą su visomis skolomis – svarstymą Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitete.
Žadėjo prisidėti 40 proc…
Užpraėjusiame numeryje „Plungės žinios“ rašė, kad Plungiškių draugijos prezidentas kreipėsi į Savivaldybę su pasiūlymu perimti dovanų M. K. Čiurlionio paminklą. Prašyme taip pat nurodyta, kad už atliktus darbus UAB „Inovasola“ yra likusi beveik 77 tūkst. eurų skola, kurią, jei sutiks dovaną priimti, Savivaldybei reikės apmokėti. Kitaip tariant, dovanotą daiktą reikės nusipirkti.
Šio objekto (pastatymo ir vandens, nuotekų tinklų) vertė – 130 782 eurai. 2015 m. Savivaldybė prie jo prisidėjo 30 proc. – 25 tūkst. eurų, dar 5 tūkst. eurų skyrė Vyriausybė. Tąkart Plungiškių draugijos prezidentas teigė, kad jų indėlis bus 40 proc., kitos lėšos – žmonių ir įmonių aukos.
Dabar L. Skierus paprašė, kad Savivaldybės prisidėjimas prie objekto būtų 75 proc. – 98 tūkst. eurų. Pridėjus dar Vyriausybės skirtus 5 tūkst. eurų, galutinis valstybės institucijų (Savivaldybės ir Vyriausybės) indėlis į šį objektą bus 102 tūkst. eurų. Kur dingo 40 proc. Plungiškių draugijos indėlis ir koks aukojusių žmonių bei įmonių indėlis į šį projektą – lieka neaišku, nes Plungiškių draugija nesiteikia visuomenei pateikti ataskaitos.
„Prašymas priimti dovaną, o ne skirti pinigų“
Klausimą dėl dovanojamo paminklo pristačiusi Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė iškart sulaukė Tarybos nario Aido Kėso pastebėjimo, kad sprendimo projektas surašytas ne pagal prašymą.
„Draugijos prašymas yra priimti sukurtą nekilnojamąjį turtą (paminklą – aut. pastaba), o ne prisidėti lėšomis, kaip teigiama sprendime“, – pastebėjo A. Kėsas ir klausė, ar galima keisti atgaline – 2015 m. – data sprendimą?
Koalicijos partnerį iškart puolusi ginti vicemerė Asta Beierlė Eigirdienė sakė, kad jai ši „istorija yra negraži ir ją turi pabaigti“.
„Konstatuosiu faktą, kad paminklas parke stovi, jis yra labai gražus, ir mes visi džiaugiamės ir didžiuojamės juo, didžiuojasi ir miesto svečiai. Buvau susitikusi su rangovais ir aš gerai juos suprantu, tad būtina apmokėti jiems už atliktus darbus“, – net nesigilindama į prašymo esmę sakė vicemerė.
Tuo tarpu Tarybos narys Algirdas Pečiulis prisiminė, kad šis prašymas buvo svarstytas ir 2019 m. birželio 19 d. komiteto posėdyje, jame nutarta pavesti Administracijos direktoriui Mindaugui Kaunui numatyti biudžete lėšų apmokėjimui.
„Taip pat mes siūlėme Plungiškių draugijai įnešti aiškumo visuomenei, kokie darbai atlikti, kokie dar numatomi. Aš bent nesu matęs jokių projektinių sprendinių, ir dabar daugeliui kyla abejonių, ar tas objektas yra jau pabaigtas. Abejoju, ar galima priimti sprendimą, kai negauta informacija – neįgyvendinti prieš metus buvusio komiteto sprendimai“, – sakė A. Pečiulis.
„Nulaužė stuburus“
Griežčiausiai savo požiūrį į šį prašymą išsakė meras A. Klišonis.
„Kovo mėnesį pas mane pokalbiui buvo atėjęs Plungiškių draugijos prezidentas L. Skierus, taip pat dalyvavo Administracijos direktorius M. Kaunas. L. Skierus išsakė mintį, kad iš Administracijos direktoriaus rezervo būtų nukreiptos lėšos į šios skolos dengimą. Įdomu tai, kad iš pokalbio buvo paprašyta išeiti vicemerė, kuri atstovauja konservatoriams, ir… Adminstracijos direktoriaus pavaduotojas, kuris atstovauja valstiečiams, kad pokalbis būtų tete-a-tete – su liberalais susitarti padaryti šitą dalyką. Buvo duotas neigiamas mano atsakymas. Paskui buvo dar sykį atvykta, ir vėl neigiamai atsakyta. Aš manau, kad versti Savivaldybę nupirkti tą daiktą, kurį Jūs padovanojote, nėra sąžininga, – Plungiškių draugijos prezidento L. Skieraus vojažus pas save nupasakojo meras. – Kiek matau, konservatorių ir valstiečių stuburas yra nulaužtas. Reikia nulenkti galvą prieš „Vieningos Plungės“ formalų lyderį L. Skierų, kurio dovanotą dovaną Savivaldybė turi nusipirkti. Jei mes tokią tendenciją paleidžiame, tai iš tikrųjų yra sąžinės išbandymas. Aš nekalbu apie „Vieningą Plungę“ – tai yra frakcija, kurios dauguma Tarybos narių yra susiję finansiniais arba pavaldumo ryšiais su L. Skierumi, jis daro jiems tiesioginę ekonominę įtaką. Šiandien klausimas yra konservatoriams ir valstiečiams: jūsų stuburą nulaužė ar nenulaužė? Ar jūs įteisinate praktiką, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų būtų nupirkta tai, kas dovanota? Jei tu dovanoji dovaną, jei tu vadiniesi mecenatu, prašyti pinigų už dovaną yra nesąžininga. Sarmata yra arba jos nėra.“
Nerasdama rimtų kontrargumentų, vicemerė A. Beierle Eigirdienė tik pareplikavo, kad jai ši situacija „formaliai juokinga“.
„Apmokėjimas turi būti, nes jis (paminklas) jau yra. Imkimės proto ir pabaikim“, – tarstelėjo vicemerė prieš balsavimą.
Dviem komiteto nariams susilaikius, o trims balsavus už, pritarta, kad Savivaldybė nusipirktų dovanojamą paminklą.
Žydrūnas PILITAUSKAS
Nuotraukoje: Plungiškių draugijos prezidentas L. Skierus, kažkada tvirtinęs, kad jie prie M. K. Čiurlionio paminklo pastatymo Plungėje prisidės 40 proc., dabar jį įbruko Savivaldybei, o ši už tokią „dovaną“ turi susimokėti papildomai 77 tūkst. eurų…



