Tunelis – gerai, bet vieno plungiškio namas baigia sugriūti…
Nepavydėtinoje situacijoje yra atsidūręs plungiškis K. L., gyvenantis Žemaitės g. 1. Jo namas yra prie geležinkelio, prie pat naujojo, ilgai laukto tunelio. Bėda ta, kad statant minėtą objektą, žmogaus namo sienos visiškai suskilo, ir dabar pastatas vos laikosi, paramstytas tiek iš lauko, tiek iš vidaus. Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje apie šią problemą kalbėta gegužės 19 dieną, bet, pasigedus draudimo sutarties ir įžvelgus „tamsius reikalus“, klausimas kol kas neišspręstas.
Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika komiteto narių prašė pritarti bendradarbiavimo sutarčiai, kurią vėliau planuojama teikti Savivaldybės tarybos tvirtinimui. Minėta sutartis turinti būti pasirašyta tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Plungės rajono savivaldybės dėl projekto „Pastato Žemaitės g. 1, Plungėje, remonto darbai“ įgyvendinimo.
A. Liutika priminė, jog tai skausmingas atvejis žmogui, gyvenančiam minėtu adresu. Dėl tunelio statybos jo namas pradėjo irti bei griūti, ir, galima sakyti, yra smarkokai sukiužęs. Lankėsi ten visokie specialistai ir komisijos, žadama žmogui padėti, bet kol kas namas teberiogso suskilęs.
Parengtoje bendradarbiavimo sutartyje teigiama, jog vykdant projektą „Tunelinio viaduko po geležinkeliu Plungės m. Dariaus ir Girėno g. įrengimas“, atsirado žala trečiojo asmens turtui (pastatui Žemaitės g. 1) ir, nepaisant aplinkybės, jog nenustatytos priežastys, dėl kurių atsirado minėta žala, priimtas sprendimas turto būklę atstatyti iki projekto įgyvendinimo atsiradusių defektų. Atsižvelgiant į tai, kad projektą įgyvendino partneriai – Lietuvos automobilių kelių direkcija, Plungės rajono savivaldybės administracija ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, namo remonto finansavimas planuojamas vykdyti Savivaldybės ir Kelių direkcijos lėšomis.
Tačiau Kelių direkcija daug įsipareigoti nenori – sutartyje parašyta, jog žada organizuoti ir finansuoti ne daugiau kaip 20 000 eurų projekto statybos darbų. A. Liutika užsiminė, jog namo remontas gali kainuoti dvigubai daugiau. Gali būti ir taip, jog trobelė visiškai sugrius ją beremontuojant, nes labai jau suskilusi…
Komiteto nariai tokios sutarties pasirašymui nepritarė. Robertas Endrikas iškėlė mintį, jog visi rangovai turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, ir, jei įvyksta nelaimė, nuostolius atlygina draudimas. Tai kodėl čia nefigūruoja draudimo bendrovė?
Vietoje tiesaus atsakymo A. Liutika pasvarstė, kad „aiškindamiesi popieriuose“, galime užtrukti iki žiemos. Dar pridūrė, kad įmonė „Latvijas tilti“, kuri statė tunelį, siūlė namą suremontuoti už 100 tūkst. eurų ir tokią sąmatą pateikė Kelių direkcijai. Ši, žinoma, nesutiko… To klausydamasis, R. Endrikas ne juokais supyko ant Savivaldybės specialisto, išvadino jį visišku biurokratu, įžvelgė „tamsų reikalą“, tiesos nepasakymą iki galo bei dar kartą pakartojo klausimą apie draudimą. Tik tada A. Liutika atsakė, jog nežino draudimo sąlygų ir negali atsakyti, kodėl nepasinaudota draudimu.
Tomas Raudys svarstė, kad Kelių direkcija gudrauja norėdama pasirašyti tokią sutartį. Aišku, 20-ies tūkst. eurų neužteks, o kas bus virš tos sumos, negi turės dengti Savivaldybė? Panašios nuomonės buvo ir vicemerė Asta Beierlė Eigirdienė, sakydama, jog nukentėjusysis yra mūsų savivaldybės gyventojas, tad Savivaldybė tik taip ir susijusi. Pirmininkaujanti Daina Martišienė taip pat sakė neskubėti pritarti sutarčiai – siūlė iki Tarybos posėdžio išsiaiškinti dėl draudimo.
Kol kas išreikštas tik apgailestavimas, kad ne tik namą nukentėjusiam žmogui sugadino, bet dar ir sveikatą gadina…
Lina MOTUŽIENĖ
Nuotraukoje: