Kaimuose ir miesteliuose esantys daugiabučiai – „Plungės būsto“ žinion
Pasak Savivaldybės vietos ūkio skyriaus vyr. specialisto Kazio Milieraus, maždaug 80 proc. daugiabučių, esančių kaimiškose seniūnijose, yra nepatenkinamos būklės. Yra tokių, kuriems daugiau nei šimtas metų. Dėl jų remonto ar renovacijos patys gyventojai bendro sutarimo dažniausiai neranda, tad namai paliekami likimo valiai. Praėjusią savaitę šį klausimą aptarė Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitetas.
Informaciją apie kaimiškose seniūnijose esančius daugiabučius namus ir jų administravimą pristatęs K. Milierius pradėjo nuo to, jog siekiama, kad Savivaldybės įmonė „Plungės būstas“ perimtų administruoti kaimų daugiabučius.
„Apie 80 proc. tų daugiabučių yra nepatenkinamos būklės, nėra gyventojų bendro sutikimo dėl jų tvarkymo. Namus administruoja seniūnijos, bet seniūnai kažko imasi tik tada, kai gesinamas gaisras ar įlūžta stogas. Tada jau žmonės skambina merui, prašo gelbėti“, – dėstė specialistas.
Pridūrė, jog per visas seniūnijas suskaičiuoti 144 pastatai (vieno, dviejų ar net trijų aukštų), kuriose yra ir savivaldybės butų (29).
Daugiausiai daugiabučių turi Šateikių (36), Nausodžio (24) ir Stalgėnų (20) seniūnijos. Kitur yra po mažiau. Žiūrint pagal statybos metus, amžių pergyvenusių, bet vis dar gyvenamų namų yra nemažai: turime statytų 1900-aisiais (Paukštakių sen.), 1904-aisiais (Stalgėnų sen.), 1910-aisiais (Platelių sen.) ir kitų senukų namų. Naujausias daugiabutis yra 1988-ųjų Stalgėnų sen.
K. Milierius akcentavo, jog didžiąją dalį namų seniūnijose reikėtų modernizuoti. Viso to imtis galėtų Savivaldybės įmonė „Plungės būstas“. Todėl visus kaimų daugiabučius reikia perduoti įmonės žinion. Žinoma, reikėtų papildomai investicijų – tektų nusipirkti dar keletą automobilių, pasamdyti daugiau darbuotojų (elektrikų, apskaitininkų, administratorių).
Pasak „Plungės būsto“ direktoriaus Audriaus Šapalo, jie papildomos naštos nesikratytų, bet kaimo teritorijose esančių namų priežiūra jiems kainuotų šiek tiek brangiau nei mieste. Apskaičiuota, jog bendrojo naudojimo patalpų priežiūros tarifas būtų 0,15 eur., o techninė priežiūra – 0,065 eur.
Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas pritarė K. Milieriaus pasiūlymui, paantrindamas, jog seniūnijos namus prižiūri tada, kai įvyksta gaisras. Todėl reikia siūlyti gyventojams pereiti „Plungės būsto“ žinion. Jeigu nesutiks, tegu patys steigia bendriją arba registruoja jungtinę veiklą. „Niekas žmonių nevers – tegu patys renkasi, ką daryti. Bet reikia kažkaip tvarkytis kaimuose“, – sakė M. Kaunas.
Meras Audrius Klišonis patvirtino, jog tikrai sulaukia daug skambučių iš daugiabučių gyventojų, ypač – įvykus nelaimei. Sutiko, jog situacija kaimuose dėl tokių namų yra prastėjanti, tiesiog palikta likimo valiai, tad būtina imtis pokyčių.
Komiteto narys Robertas Endrikas pritarė, jog idėja – gera, informaciją reikia paviešinti ir duoti žmonėms laiko apsisprendimui. Panašios nuomonės buvo ir kiti komiteto nariai.
Lina MOTUŽIENĖ
Nuotraukoje: A. Šapalas.



