„Siau­bo fil­mą ga­lė­si­te su­kur­ti pa­ma­tę, kas de­da­si Ša­tei­kių par­ke!“

Taip į ra­ge­lį rėk­te rė­kė į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nęs Ša­tei­kiuo­se gy­ve­nan­tis UAB „Plun­gės dar­na“ va­do­vas Da­rius Lau­rai­tis. „Siau­bas, kas čia de­da­si! Bai­su net žiū­rė­ti, kad taip vi­siš­kai ne­pri­žiū­ri­mas ir žlug­do­mas au­ten­tiš­kas Ša­tei­kių par­kas. Jei taip ir to­liau, grei­tai jo ne­be­liks. Vis­kas čia at­ro­do kaip iš siau­bo fil­mo. Me­džiai iš­var­ty­ti, po par­ką laks­to vai­kai, vaikš­to su­au­gu­sie­ji. Aš bi­jau dėl jų sau­gu­mo! Bet ko­kiu mo­men­tu ga­li nu­tik­ti bai­si ne­lai­mė – nu­grius koks nors iš­pu­vęs me­dis ant žmo­gaus!.. Be to, par­kas įtrauk­tas į kul­tū­ros pa­vel­do sau­go­mų ob­jek­tų są­ra­šą. Šiukš­ly­nas, o ne par­kas! Kaip taip ga­li­ma jį ap­leis­ti?“ – pa­si­pik­ti­nęs nu­pa­sa­ko­jo, jo ma­ny­mu, ne­pa­vy­dė­ti­nai bai­sią si­tu­a­ci­ją Ša­tei­kių par­ke D. Lau­rai­tis.

Skam­bi­nu­sy­sis bu­vo ne­pa­ten­kin­tas Ša­tei­kių se­niū­no Zig­man­to Stru­my­los ap­lai­du­mu, ne­ūkiš­ku­mu ir abe­jin­gu­mu į kul­tū­ros pa­vel­dą įtrauk­to ob­jek­to li­ki­mu. „Se­niū­nas par­ko vi­siš­kai ne­tvar­ko. Par­ko tvar­ky­mas tu­rė­tų bū­ti įtrauk­tas į jo pri­ori­te­ti­nių dar­bų są­ra­šą. Jis pri­va­lo ra­šy­ti pro­jek­tus, kad gau­tų fi­nan­sa­vi­mą, ir par­ke ne­del­siant pra­dė­ti dar­bus. Jei­gu par­kas bus nai­ki­na­mas ir to­liau, stab­dy­si­me ir Ša­tei­kių dva­ro res­tau­ra­ci­ją“, – ka­te­go­riš­kai pa­brė­žė D. Lau­rai­tis.
Be to, „Plun­gės dar­nos“ va­do­vas pri­dū­rė, kad iš­vir­tę me­džiai par­ke da­bar pjaus­to­mi sa­va­va­liš­kai, ne­tu­rint jo­kių lei­di­mų. Jis ka­te­go­riš­kai pa­brė­žė, kad taip elg­tis su kul­tū­ros pa­vel­du ne­ga­li­ma.
Apie ne­va nai­ki­na­mą ir ne­pri­žiū­ri­mą au­ten­tiš­ką Ša­tei­kių par­ką nu­spren­dė­me pa­klaus­ti Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­riaus spe­cia­lis­to Gin­ta­ro Ra­mo­no.
„Mi­nė­tas par­kas yra įtrauk­tas į kul­tū­ros pa­vel­do sau­go­mų ob­jek­tų są­ra­šą. Ma­no ži­nio­mis, vi­sai ne­se­niai Ša­tei­kių par­kas bu­vo iš­va­ly­tas ir su­tvar­ky­tas. Ma­tyt, pra­ūžu­si aud­ra pri­krė­tė ei­bių, ir iš­vir­tę se­ni me­džiai vėl vi­siems ba­do akis. Dau­giau ini­cia­ty­vos dėl par­ko tvar­ky­mo tu­ri im­tis se­niū­nas. Jis tu­rė­tų ra­šy­ti pro­jek­tus, pra­šy­ti fi­nan­sa­vi­mo. Lė­šų ga­li skir­ti ir Sa­vi­val­dy­bė, rei­kia tik pa­reng­ti do­ku­men­tus. Be to, jei­gu šiuo me­tu ir bū­tų po­rei­kis, dėl ka­ran­ti­no į par­ką ne­ga­li­me siųs­ti dirb­ti žmo­nių. Vis­ko taip grei­tai ne­įma­no­ma pa­da­ry­ti – par­kas juk ne kie­mas, ir su­tvar­ky­ti jį rei­kia žy­miai dau­giau lai­ko ir pi­ni­gų“,– pa­brė­žė G. Ra­mo­nas.
Spe­cia­lis­tui ant­ri­no ir Ša­tei­kių šei­mi­nin­kas – se­niū­nas Zig­man­tas Stru­my­la. Jis re­dak­ci­jai pa­sa­ko­jo, kad par­kas ga­na tvar­kin­gas. „Ne­se­niai pra­ūžu­si aud­ra vėl pri­da­rė rū­pes­čių. Kai tik baig­sis ka­ran­ti­nas, žmo­nės bus pa­siųs­ti grėb­ti pri­lau­žy­tų ša­kų bei pjaus­ty­ti iš­vir­tu­sių me­džių. Be to, į par­ką šiuo me­tu ir ne­bū­tų ne­įma­no­ma įva­žiuo­ti – že­mė pa­žliu­gu­si, per­mir­ku­si nuo vi­są ru­de­nį ir žie­mą pliau­pu­sio lie­taus. Rei­kia lauk­ti, kol baig­sis ka­ran­ti­nas ir tru­pu­tį pra­džius – vis­ko taip grei­tai su­tvar­ky­ti ne­įma­no­ma“,– ap­gai­les­ta­vo Ša­tei­kių se­niū­nas.
Kaip pa­sa­ko­jo Z. Stru­my­la, pra­ėju­sį ru­de­nį į Ša­tei­kius bu­vo at­va­žia­vę ar­bo­ris­tų aso­cia­ci­jos spe­cia­lis­tai iš Vil­niaus. Jie ap­žiū­rė­jo par­ką ir iš­si­ve­žė jo dokumentų ko­pi­jas. „Da­bar lau­kia­me šių me­džių prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų re­ko­men­da­ci­jų, kaip tin­ka­mai pri­žiū­rė­ti se­nus me­džius, kaip juos gy­dy­ti, ge­nė­ti, o kai ku­riuos gal ir iš­pjau­ti. Tin­ka­ma prie­žiū­ra ga­li­ma iš­tai­sy­ti pra­ei­ties prie­žiū­ros klai­das ir pra­il­gin­ti au­ga­lų gy­ve­ni­mą“, – sa­kė se­niū­nas.
Ša­tei­kių se­niū­nas taip pat pri­dū­rė, kad nė­ra taip vis­kas bai­su, kaip nu­pa­sa­ko­jo D. Lau­rai­tis. Be to, par­kui pri­žiū­rė­ti, kaip sa­kė Z. Stru­my­la, rei­ka­lin­gos ir ne­ma­žos lė­šos, ku­rių ne­įma­no­ma gau­ti. „Pro­jek­tai yra ra­šo­mi, bet rei­ka­lin­gų lė­šų nie­kas taip ir ne­ski­ria. Yra skir­ta tik 500 eu­rų vi­sam par­kui su­tvar­ky­ti. Ta­čiau tu­rint to­kias lė­šas, ga­li­ma tik me­džius ap­ge­nė­ti, dau­giau nie­ko… Ten­ka tvar­ky­ti ir sa­vo­mis lė­šo­mis, nes la­bai no­ri­si, kad au­ten­tiš­kas par­kas iš­lik­tų ir džiu­gin­tų. Bet yra, kaip yra. UAB „Plun­gės dar­na“ va­do­vas be rei­ka­lo kal­ba, kad man ne­rū­pi Ša­tei­kių par­ko li­ki­mas. Jis ki­tų aky­se ma­to kris­le­lį, o ant sa­vęs ir dram­blio ne­pa­ste­bi“,– ap­gai­les­ta­vo Ša­tei­kių se­niū­nas Z. Stru­my­la ir pri­dū­rė, kad jam tik­rai la­bai skau­da šir­dį dėl par­ko li­ki­mo. Jis pa­brė­žė, kad da­rys vis­ką, kad par­kas bū­tų iš­sau­go­tas.

Edi­ta LUKIENĖ

Nuotraukoje: Šateikių seniūnas Z. Strumyla sakė, kad parkas atrodo gana tvarkingai.