Sekmadienis, 2020 m. rugsėjo 27 d.

Nuo skam­bu­čių „lū­žo“ ser­ve­riai

Ko­vo 16-ąją dėl žai­biš­ko ko­ro­na­vi­ru­so pli­ti­mo Lie­tu­vo­je pa­skel­bus ka­ran­ti­ną, žmo­nių gy­ve­ni­mas la­bai pa­si­kei­tė. Jiems ten­ka at­si­sa­ky­ti ne tik pa­mėg­tos veik­los ir vi­są lai­ką leis­ti na­muo­se, bet ir vi­sus dar­bus, ku­riuos tik įma­no­ma, da­bar pri­va­lu at­lik­ti nuo­to­li­niu bū­du, vi­siš­kai ne­kon­tak­tuo­jant, ne­ke­liant ko­jos iš na­mų.

Grįž­tan­tie­ji iš už­sie­nio ša­lių, ypač pa­skelb­tų pan­de­mi­jos ži­di­niais, vi­siems ke­lia di­džiu­lį ne­ri­mą. Tad di­džiau­sias ir svar­biau­sias krū­vis ten­ka po­li­kli­ni­koms, šei­mos kli­ni­koms, ku­rioms grį­žu­sie­ji pri­va­lo pra­si­neš­ti apie sa­vo svei­ka­tos būk­lę ir ke­tu­rio­li­kai die­nų gau­ti ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą, jog ga­lė­tų izo­liuo­tis ir ne­kel­tų grės­mės ap­lin­ki­niams.
Apie tai, kaip pa­si­kei­tė Plun­gės šei­mos kli­ni­kų dar­bas pa­skel­bus ka­ran­ti­ną, kaip gy­ven­to­jai re­a­ga­vo, kai pir­ma­die­nio ry­tą ne vi­si bu­vo įleis­ti į po­li­kli­ni­kas, ar daug su­lau­kė vie­ti­nių gy­ven­to­jų ir iš už­sie­nio grį­žu­sių­jų skam­bu­čių, ar dėl ko­ro­na­vi­ru­so grės­mės jau­čia­ma pa­ni­ka tarp žmo­nių, klau­sė­me kli­ni­kų va­do­vų, gy­dy­to­jų bei ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jų
„Pir­ma­die­nis iš­au­šo koš­ma­riš­kas. Tiek dar­bo dar ne­sa­me tu­rė­ję. Su­lau­kė­me apie 800 skam­bu­čių per pir­mą ka­ran­ti­no die­ną. Apie 100 skam­bu­čių bu­vo grį­žu­sių­jų iš už­sie­nio, ku­riems rei­kė­jo ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mų, kad 14 die­nų ga­lė­tų izo­liuo­tis na­muo­se. Nuo di­džiu­lės skam­bu­čių ap­kro­vos „lū­žo“ tin­klai, ser­ve­riai. Din­go in­ter­ne­tas, ne­vei­kė te­le­fo­nai. O dirb­ti rei­kė­jo, nes daug kam bu­vo bū­ti­ni vais­tai, ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mai. Bu­vo ir to­kių, ku­rie skun­dė­si ne­žy­miais stu­bu­ro skaus­mais, ma­ny­da­mi, kad tai – ko­ro­na­vi­ru­so simp­to­mai. Ga­liu drą­siai teig­ti, kad tarp gy­ven­to­jų jau­čia­ma pa­ni­ka. Apie 15 proc. skam­bu­čių bu­vo vi­sai be rei­ka­lo“, – apie di­džiu­lį dar­bo krū­vį, už­gu­lu­sį pir­ma­die­nio ry­tą, pa­sa­ko­jo kli­ni­kos „Pul­sas“ va­do­vas, vyr. gy­dy­to­jas To­mas Za­muls­kis.
Kaip pa­brė­žė gy­dy­to­jas, kol kas žmo­nėms la­bai trūks­ta są­mo­nin­gu­mo, ne­pa­vy­dė­ti­nos si­tu­a­ci­jos su­vo­ki­mo, ra­my­bės, nes jie tie­siog ne­skai­to, kas pa­ra­šy­ta. „Šiuo sun­kiu me­tu mū­sų dar­bui la­bai truk­do „zy­zian­tys“ pa­cien­tai, ku­rie be rei­ka­lo skam­bin­da­mi už­ima li­ni­jas ir truk­do pri­sis­kam­bin­ti tiems, ku­riems iš tik­rų­jų la­bai rei­kia. Nors vi­si pui­kiai ži­no, kad mū­sų dar­bas vyks­ta nuo­to­li­niu bū­du, ne­ma­žai dar ver­žia­si į po­li­kli­ni­ką ne­pai­sy­da­mi už­ra­šo ant du­rų, kad pa­skelb­tas ka­ran­ti­nas. Jie ne­su­vo­kia, ko­kią grės­mę ke­lia sa­vo ir mū­sų, gy­dy­to­jų, svei­ka­tai. Pik­ta, kai jie sa­ko, jog no­ri tik kaž­ko pa­klaus­ti… Ne vie­ną te­ko ir iš­va­ry­ti… – pik­ti­no­si gy­dy­to­jas ir pri­dū­rė, kad teks už­si­ra­kin­ti du­ris.
Be to, T. Za­muls­kis kalbėjo, kad, jo ma­ny­mu, vi­sa tai tę­sis dar apie du mė­ne­sius, įsi­siau­tė­ju­si pan­de­mi­ja taip grei­tai ne­at­slūgs. Jis lin­kė­jo žmo­nėms ne­pa­ni­kuo­ti, ra­miai žiū­rė­ti į su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją. „Nie­ko čia ne­pa­kei­si. Lai­ky­ki­mės vi­sų rei­ka­lin­gų re­ko­men­da­ci­jų. Dau­giau są­mo­nin­gu­mo, ra­my­bės, ma­žiau pa­ni­kos. Svar­biau­sia – kuo ma­žiau kon­tak­tuo­ki­me ir sau­go­ki­me vie­ni ki­tus“, – sa­kė kli­ni­kos „Pul­sas“ va­do­vas T. Za­muls­kis.
„Pul­so“ va­do­vui ant­ri­no ir Plun­gės svei­ka­tos cen­tro va­do­vą lai­ki­nai pa­va­duo­jan­ti vyr. slau­gy­to­ja Lo­re­ta Glad­kaus­kie­nė. Ji tei­gė, kad pir­ma­die­nis iš­ties bu­vo be­ne pa­ti sun­kiau­sia die­na per jos il­gus dar­bo me­tus. „Nuo skam­bu­čių gau­sos „lū­žo“ tin­klai, pa­cien­tai ne­ga­lė­jo pri­sis­kam­bin­ti. Ta­čiau ant po­li­kli­ni­kos du­rų, ku­rios vi­są die­ną bu­vo už­ra­kin­tos, yra iš­ka­bin­ti šei­mos gy­dy­to­jų te­le­fo­nai. Kiek­vie­nas ga­li pa­si­skam­bin­ti ir pa­si­kon­sul­tuo­ti tie­sio­giai. Žmo­nių pir­ma­die­nį bu­vo ypač daug. Da­bar ant­plū­dis šiek tiek at­slū­go“, – apie pir­mą dar­bo die­ną po ka­ran­ti­no pa­skel­bi­mo pa­sa­ko­jo L. Glad­kaus­kie­nė.
PSC vadovą lai­ki­nai pavaduojanti vyr. slau­gy­to­ja L. Glad­kaus­kie­nė taip pat už­si­mi­nė, kad į po­li­kli­ni­ką ne­bu­vo įleis­tas nei vie­nas pa­cien­tas, iš­sky­rus nėš­či­ą­sias. Pa­sak jos, kiek­vie­no, at­ėju­sio prie po­li­kli­ni­kos du­rų, bu­vo pa­klaus­ta var­do, pa­var­dės bei ko­kiu rei­ka­lu at­ėjo. „Pa­cien­tams rei­ka­lin­gi vais­tai bei ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mai iš­ra­šy­ti in­ter­ne­tu, o krau­jo ty­ri­mai, pla­ni­niai skie­pai ati­dė­ti“, – pa­brė­žė PSC dar­buo­to­ja.
Pa­sak L. Glad­kaus­kie­nės, žmo­nės pri­va­lo su­vok­ti, kad si­tu­a­ci­ja tik­rai la­bai grės­min­ga. Ji sa­kė, kad ki­to­mis die­no­mis pa­cien­tai bu­vo jau są­mo­nin­ges­ni ir ne­si­ver­žė po­li­kli­ni­kos vi­dun, kad gy­dy­to­jai iš­si­ra­šy­tų vais­tų ar bū­tų at­lik­tas krau­jo ty­ri­mas.
„Esa­me di­džiau­sia Plun­gės ra­jo­no svei­ka­tos kli­ni­ka, tad skam­bi­nu­sių­jų bu­vo be ga­lo daug. Sun­ku vi­sus ir su­skai­čiuo­ti. Iš už­sie­nio grį­žu­sie­siems iš­ra­šėm šim­tus ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mų, kad ga­lė­tų izo­liuo­tis na­muo­se ir ne­kel­tų grės­mės ap­lin­ki­niams. Džiu­gu, kad yra tik­rai są­mo­nin­gų pa­cien­tų, ku­rie sau­go sa­vo ir ki­tų svei­ka­tą“, – pa­sa­ko­jo L. Glad­kaus­kie­nė ir pri­dū­rė, kad dvie­jų sa­vai­čių ka­ran­ti­no tik­rai ne­už­teks.
Be to, ji pa­brė­žė, kad dar tik pra­džia, po­li­kli­ni­ką už­plūs dar vie­na pa­cien­tų ban­ga, nes ne­il­gai tru­kus šim­tai lie­tu­vių iš už­sie­nio par­skris lėk­tu­vais, par­plauks kel­tais, par­va­žiuos au­to­bu­sais ar nuo­sa­vais au­to­mo­bi­liais ir, pa­sak L. Glad­kaus­kie­nės, vi­siems jiems rei­kės pa­gal­bos.
Kli­ni­kos „Ine­sa“ vyriausiosios slaugos administratorė Re­gi­na Zub­ric­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad jų įstai­gos dar­bas taip pat vyks­ta nuo­to­li­niu bū­du. Pa­cien­tai skam­bi­na te­le­fo­nu tie­sio­giai sa­vo šei­mos gy­dy­to­jams, ku­rie kon­sul­tuo­ja, elek­tro­ni­niu bū­du iš­ra­šo vais­tų ar­ba ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mus. „Pra­si­dė­jus ka­ran­ti­nui, skam­bu­čių su­lau­kė­me la­bai daug. Į kli­ni­ką ne­įsi­lei­do­me nė vie­no pla­ni­nes pro­ce­dū­ras ke­ti­nu­sio at­lik­ti pa­cien­to. Įsi­lei­do­me tik nėš­či­ą­sias, ku­rioms pa­gal­ba bū­ti­na. Ar­ba tuos, ku­riems, gy­dy­to­jo nuo­mo­ne, bū­ti­nai rei­kė­jo pa­gal­bos, pa­vyz­džiui, su­leis­ti vais­tus. To­kius pa­cien­tus ap­ren­gė­me spe­cia­lia ap­ran­ga ir jiems bu­vo su­teik­ta rei­ka­lin­ga pa­gal­ba“, – pa­sa­ko­jo R. Zub­ric­kie­nė.
Be to, ji pri­dū­rė, kad kli­ni­kos dar­bas vyks­ta sklan­džiai, jo­kių pro­ble­mų ne­bu­vo, in­ci­den­tų ne­įvy­ko. Pa­cien­tai są­mo­nin­gi ir su­pra­tin­gi, su dau­ge­liu ben­drau­ja­ma nuo­to­li­niu bū­du. „Ka­ran­ti­nas dar tik pra­si­dė­jo, ir mū­sų dar­bas tik pra­si­de­da. Ma­nau, sun­kiau­sia dar at­ei­ty. Jei­gu sau­go­si­mės, ti­kė­ki­mės, kad neuž­si­krė­si­me ko­ro­na­vi­ru­su nei mes, nei mū­sų pa­cien­tai. Tad lin­kiu ra­my­bės, stip­ry­bės ir kan­try­bės, be rei­ka­lo ne­pa­ni­kuo­ti bei lauk­ti ge­res­nių lai­kų“, – pa­brė­žė kli­ni­kos „Ine­sa“ ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė R. Zub­ric­kie­nė.

Edi­ta LUKIENĖ

Nuotraukoje: T. Za­muls­kis: „Ga­liu drą­siai teig­ti, kad tarp gy­ven­to­jų jau­čia­ma pa­ni­ka. Apie 15 proc. skam­bu­čių bu­vo vi­sai be rei­ka­lo.“

Komentarai
Kiti straipsniai