Trečiadienis, 2020 m. rugsėjo 30 d.

Vy­rų ir mo­te­rų imu­ni­nės sis­te­mos skir­tin­gos

Vi­sai ne­se­niai moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad kai ku­rios vy­rų imu­ni­nės sis­te­mos ląs­te­lės vei­kia ki­taip nei mo­te­rų, o kai ku­rios net­gi tie­sio­giai są­vei­kau­ja su vy­riš­kai­siais ly­ti­niais hor­mo­nais. Dėl šių pa­ste­bė­ji­mų ga­li­ma iš da­lies pa­aiš­kin­ti, ko­dėl kai ku­rios li­gos vy­rus pa­vei­kia la­biau ne­gu mo­te­ris.

Kai ku­rios li­gos daž­niau pa­vei­kia vy­rus nei mo­te­ris, ir at­virkš­čiai. Iki šiol to prie­žas­tys bu­vo ne­ži­no­mos.
ScienceDaily.com duo­me­ni­mis, Aust­ra­li­jos Mel­bur­no uni­ver­si­te­to ty­rė­jai ga­li­mai pa­si­stū­mė­jo žings­niu ar­čiau šio reiš­ki­nio pa­aiš­ki­ni­mo. Jie at­ra­do žen­klių vy­rų ir mo­te­rų re­gu­lia­ci­nių „T“ ląs­te­lių skir­tu­mų ir ap­ti­ko vie­ti­nio imu­ni­nės sis­te­mos au­di­nio ląs­te­lių, ku­rios są­vei­kau­ja bū­tent su vy­riš­kai­siais ly­ti­niais hor­mo­nais.

Imu­ni­te­tą stip­ri­nan­čios mais­ti­nės me­džia­gos
Ge­rai ži­no­ma, kad mū­sų imu­ni­nė sis­te­ma vei­kia skir­tin­gai ir pri­klau­so nuo to, kas ir ko­kio am­žiaus mes esa­me bei ko­kia mū­sų svei­ka­tos būk­lė. Vi­siš­ka nau­jie­na moks­lui bu­vo tai, kad esa­ma žen­klių abie­jų ly­čių imu­ni­te­to skir­tu­mų, ir tai ga­li bū­ti at­ei­ty­je nau­din­ga ži­nia gy­dant li­gas, skir­tin­gai vei­kian­čias vy­rus ir mo­te­ris.

Taip pat pa­tvir­tin­ta, kad, ne­pri­klau­so­mai nuo ly­ties, tin­ka­mai mū­sų imu­ni­nės sis­te­mos veik­lai už­tik­rin­ti bū­ti­nos tam tik­ros mais­ti­nės me­džia­gos. Lai­ko­tar­piu, kai imu­ni­nės sis­te­mos veik­lą ap­sun­ki­na tam­sa, šal­tis, stre­sas ar ki­ti ne­pa­lan­kūs veiks­niai, ga­li bū­ti nau­din­ga var­to­ti mais­to pa­pil­dus ir jais pa­pil­dy­ti mi­ty­bą bū­ti­no­sio­mis me­džia­go­mis.

Vi­ta­mi­no D pa­pil­dai žie­mą
Vi­ta­mi­nai D, C ir se­le­nas yra vie­ni iš dau­gy­bės tin­ka­mą imu­ni­nės sis­te­mos veik­lą už­tik­ri­nan­čių me­džia­gų. Žie­mą gau­ti pa­kan­ka­mai vi­ta­mi­no D ga­li bū­ti sun­ku, ka­dan­gi sau­lė ne­pa­ky­la taip aukš­tai virš ho­ri­zon­to kaip va­sa­rą, o su mais­tu gau­na­mo vi­ta­mi­no D kie­kis nė iš to­lo ne­pri­lygs­ta tam, ku­rį įsi­sa­vi­na­me su va­sa­ros sau­lės spin­du­liais.
Vi­ta­mi­nas D – rie­ba­luo­se tir­pus vi­ta­mi­nas. Dėl šios prie­žas­ties pre­pa­ra­to „D-Pe­arls“ su­dė­ty­je yra bio­lo­giš­kai ak­ty­vaus vi­ta­mi­no D3, iš­tir­pin­to šal­to spau­di­mo aly­vuo­gių alie­ju­je, – kad mū­sų or­ga­niz­mas ge­riau įsi­sa­vin­tų šį vi­ta­mi­ną per žar­ny­ną. Šios ne­di­de­lės minkš­tos že­la­ti­nos kap­su­lės ga­mi­na­mos Da­ni­jo­je, griež­tai pri­žiū­rint vais­tų kon­tro­lie­riams.

Kaip op­ti­ma­liai pa­ge­rin­ti su­var­to­ji­mą
Vis dėl­to kur kas di­des­nis iš­šū­kis – su mais­tu su­var­to­ti pa­kan­ka­mai se­le­no, ka­dan­gi mū­sų pla­tu­mų dir­vo­že­my­je jo yra ne­daug. Tai­gi to­kia­me dir­vo­že­my­je už­au­gin­tuo­se ja­vuo­se se­le­no bū­na ma­žiau ne­gu už­au­gin­tuo­se ki­to­se pa­sau­lio vie­to­se.
Na­tū­ra­lus se­le­no pa­pil­das, pa­vyz­džiui, pa­ten­tuo­tos se­le­no mie­lės „SelenoPrecise“, yra pui­kiai bio­lo­giš­kai įsi­sa­vi­na­mos ir šią jų sa­vy­bę ga­li­ma įro­dy­ti do­ku­men­tais. Jei pa­si­rink­si­te se­le­no pa­pil­dą „Bio-Se­le­nium + Zinc“, jo su­dė­ty­je ra­si­te ir cin­ko – dar vie­no imu­ni­nės sis­te­mos veik­lai rei­ka­lin­go mi­ne­ra­lo.

 

Užs. str.

Komentarai
Kiti straipsniai