Šeštadienis, 2020 m. gegužės 30 d.

„Pa­sky­rė­me sau an­ti­bio­ti­kų. Ar ži­no­me, kuo ri­zi­kuo­ja­me?“

Ne­at­sa­kin­gas an­ti­bio­ti­kų var­to­ji­mas ne tik ken­kia žmo­gaus svei­ka­tai, bet ir žai­biš­kai di­di­na šios gru­pės vais­tų at­spa­ru­mą, kas ga­liau­siai ga­li pri­ves­ti prie to, kad in­fek­ci­joms gy­dy­ti ne­be­tu­rė­si­me efek­ty­vių vais­tų.
Apie tai, kaip ne­ra­cio­na­liai var­to­jant an­ti­bio­ti­kus ri­zi­kuo­ja­me pa­blo­gin­ti sa­vo svei­ka­tos būk­lę ir ko­kių pa­grin­di­nių tai­syk­lių ver­tė­tų lai­ky­tis var­to­jant šios gru­pės vais­tus, pa­sa­ko­ja vais­ti­nin­kas Lau­ry­nas Ru­kas.

In­di­vi­du­a­liai gy­dy­to­jo pa­ski­ria­mas vais­tas

Nors vi­suo­me­nė yra ra­gi­na­ma at­kreip­ti dė­me­sį į gy­dy­to­jų iš­ra­šo­mus re­cep­tus ir ne­už­si­im­ti sa­vi­gy­da an­ti­bio­ti­kais, me­di­ci­nos spe­cia­lis­tai pri­pa­žįs­ta daž­nai su­tin­kan­tys pa­cien­tų, ku­riems šios gru­pės vais­tas yra pats ge­riau­sias ir grei­čiau­sias spren­di­mas no­rint įveik­ti bet ko­kią li­gą.
Nie­kas ne­no­ri ir ne­mėgs­ta sirg­ti, ta­čiau ver­tė­tų pa­mirš­ti mi­tą, kad įsi­gi­jus an­ti­bio­ti­kų, bet ku­ri li­ga bus grei­tai nu­slo­pin­ta.
An­ti­bio­ti­kai yra itin spe­ci­fi­nių vais­tų gru­pė, ku­ri stab­do pa­to­ge­ni­nių bak­te­ri­jų dau­gi­ni­mą­si ir su­nai­ki­na jų struk­tū­rą, to­dėl tu­ri bū­ti var­to­ja­ma tik gy­dy­to­jui iš­ra­šius re­cep­tą, o ne nu­spren­dus gy­dy­tis sa­va­ran­kiš­kai. „Šie vais­tai yra ski­ria­mi ir efek­ty­vūs tik bak­te­ri­nė­mis in­fek­ci­jo­mis ser­gan­tiems pa­cien­tams gy­dy­ti, jie nė­ra ski­ria­mi to­kioms li­goms kaip per­ša­li­mas ar gri­pas mal­šin­ti“, – tei­gia vais­ti­nin­kas L. Ru­kas.
Be to, an­ti­bio­ti­kai yra skirs­to­mi pa­gal vei­ki­mo po­bū­dį ar­ba pa­gal an­ti­mik­ro­bi­nį vei­ki­mo spek­trą, at­lie­ka skir­tin­gas funk­ci­jas or­ga­niz­me ir yra pa­ski­ria­mi kon­kre­čiam pa­cien­tui at­si­žvel­giant į jo li­gos is­to­ri­ją, am­žių, svo­rį, aler­gi­jas ir ki­tus po­žy­mius. Dėl šios prie­žas­ties ne­ga­li­ma nau­do­ti šios gru­pės vais­tų, ku­rie bu­vo pa­skir­ti ki­tam žmo­gui, nors li­gos simp­to­mai ga­li ir su­tap­ti.

Ne­tin­ka­mai var­to­jant, gy­dy­mas bus ne­sėk­min­gas

Svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, daž­niau­siai mū­sų imu­ni­nė sis­te­ma pa­ti ge­ba su­nai­kin­ti į or­ga­niz­mą pa­te­ku­sius pa­to­ge­ni­nius or­ga­niz­mus, ta­čiau kai žmo­gaus or­ga­niz­mas yra nu­sil­pęs ir pats ne­ge­ba ko­vo­ti prieš tam tik­rą bak­te­ri­nę in­fek­ci­ją, ski­ria­mi an­ti­bio­ti­kai. Tie­sa, pa­cien­tas vais­tus tu­ri var­to­ti la­bai tiks­liai, kaip pa­ta­ria spe­cia­lis­tai.
„La­bai svar­bu at­si­žvelg­ti tiek į vais­to var­to­ji­mo daž­nu­mą per pa­rą, tiek į var­to­ji­mo truk­mę, nes ne­tin­ka­mas an­ti­bio­ti­kų var­to­ji­mas ga­li tu­rė­ti įta­kos at­spa­rių bak­te­ri­jų vys­ty­mui­si, to­dėl net ir var­to­jant šiuos vais­tus, to­kiu at­ve­ju bak­te­ri­jos iš­liks at­spa­rios ir gy­dy­mas bus ne­sėk­min­gas“, – per­spė­ja vais­ti­nin­kas L. Ru­kas.
No­rint pa­siek­ti mak­si­ma­lių gy­dy­mo re­zul­ta­tų, net ir pa­si­ju­tus ge­riau, bū­ti­na su­var­to­ti vi­są in­di­vi­du­a­liai pa­skir­tų an­ti­bio­ti­kų kur­są, ne­var­to­ti se­nų an­ti­bio­ti­kų li­ku­čių, ger­ti daug van­dens, daž­nai plau­ti ran­kas, ne­var­to­ti al­ko­ho­lio ir tam tik­rų mais­to pro­duk­tų, ku­riuos nu­ro­do gy­dy­to­jas.
Be to, bū­ti­na in­for­muo­ti gy­dy­to­ją apie ki­tus var­to­ja­mus vais­tus, jei to­kių yra, nes vie­nų ar ki­tų vais­tų po­vei­kis ga­li pa­kis­ti dėl jų ne­su­de­ri­na­mu­mo. Pa­vyz­džiui, tam tik­ros rū­šies an­ti­bio­ti­kai sil­pni­na kon­tra­cep­ti­kų efek­ty­vu­mą, to­dėl mo­te­rims vi­suo­met re­ko­men­duo­ja­ma nau­do­ti pa­pil­do­mas ap­sau­gos prie­mo­nes.

Vi­ru­si­nės in­fek­ci­jos nė­ra gy­do­mos an­ti­bio­ti­kais

Pa­sak gy­dy­to­jų, vi­si karš­čia­vi­mai yra skir­tin­gi ir ne­bū­ti­nai tai yra in­fek­ci­ja, su­kel­ta tam tik­ros bak­te­ri­jos. Dau­gy­bė vi­ru­si­nių in­fek­ci­jų, to­kių kaip gri­pas, per­ša­li­mas ar bron­chi­tas, ne­gy­do­mos an­ti­bio­ti­kais, to­dėl, pa­vyz­džiui, pa­ju­tus pir­muo­sius per­ša­li­mo simp­to­mus, pir­miau­sia de­rė­tų lik­ti na­muo­se, ger­ti daug skys­čių, vė­din­ti gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas, daž­niau plau­ti ran­kas bei dė­vė­ti ap­sau­gi­nes vei­do kau­kes.
Anot vais­ti­nin­ko L. Ru­ko, jei­gu pa­cien­tas ne­tu­ri tem­pe­ra­tū­ros ar­ba ji ne­sie­kia 38 laips­nių, šios ma­žin­ti ne­rei­kė­tų ir ne­ver­ta iš­kart sku­bė­ti pas gy­dy­to­ją.
Ūmi li­gos sta­di­ja pa­pras­tai pra­ei­na po 2–3 die­nų, ta­čiau jei po šio lai­ko­tar­pio svei­ka­tos būk­lė ne­si­kei­čia ar­ba pa­blo­gė­ja, tuo­met ver­tė­tų pa­si­ro­dy­ti gy­dy­to­jui, ku­ris įver­ti­nęs li­gos po­žy­mius ir at­li­kęs rei­ka­lin­gus ty­ri­mus, nu­sta­tys to­li­mes­nę gy­dy­mo ei­gą.

Pra­ran­da sa­vo veiks­min­gu­mą

An­ti­bio­ti­kai, kaip ir vi­si ki­ti vais­tai, tu­ri ne­pa­gei­dau­ja­mų po­vei­kių svei­ka­tai, o ne­at­sa­kin­gai juos var­to­jant, ga­li­ma dar la­biau pa­blo­gin­ti esa­mą svei­ka­tos būk­lę: ne­re­tai at­si­ran­da to­kie svei­ka­tos su­tri­ki­mai kaip aler­gi­ja, vi­du­ria­vi­mas, pil­vo pū­ti­mas, vi­du­rių už­kie­tė­ji­mas, žar­ny­no mik­lo­fo­ros pu­siau­svy­ros ne­ga­la­vi­mai, ne­ma­lo­nus sko­nis bur­no­je ir pa­na­šiai.
Be vi­so to, an­ti­bio­ti­kų vei­ki­mo me­cha­niz­mas yra su­si­jęs su ge­bė­ji­mu slo­pin­ti tam tik­rų bak­te­ri­jų au­gi­mą ir jų nai­ki­ni­mu, to­dėl lai­kui bė­gant ir ne­ra­cio­na­liai var­to­jant šios gru­pės vais­tus, iš­si­vys­to bak­te­ri­jų at­spa­ru­mas ir vais­tai pra­ran­da efek­ty­vu­mą. To­kiais at­ve­jais daž­nai ten­ka nau­do­ti nau­jes­nės kar­tos an­ti­bio­ti­kus, ku­rie ne­re­tai bū­na bran­ges­ni, pra­il­gi­na gy­dy­mo truk­mę ir ga­li tu­rė­ti dar dau­giau ša­lu­ti­nių po­vei­kių.
To­liau ma­žė­jant an­ti­bio­ti­kų veiks­min­gu­mui, da­ro­si vis sun­kiau gy­dy­ti pneu­mo­ni­ją, tu­ber­ku­lio­zę, go­no­rė­ją, krau­jo už­krė­ti­mą ir ki­tas in­fek­ci­nes li­gas, to­dėl ga­li iš­aug­ti ne tik in­fek­ci­jų skai­čius, bet ir mir­tin­gu­mas, nes at­si­ran­da re­a­lus pa­vo­jus ne­be­tu­rė­ti efek­ty­vių vais­tų. Vien tik Eu­ro­pos Są­jun­go­je kiek­vie­nais me­tais be­veik 25 tūkst. žmo­nių mirš­ta nuo in­fek­ci­jų, ku­rias su­ke­lia an­ti­bio­ti­kams at­spa­rios bak­te­ri­jos, o ir nau­jų an­ti­bio­ti­kų pa­sau­ly­je iš­ran­da­ma itin ma­žai.

At­sa­kin­gai elg­tis pri­va­lo ne tik me­di­kai, bet ir pa­cien­tai

Vie­nas svar­biau­sių Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) pri­ori­te­tų yra an­ti­bio­ti­kų at­spa­ru­mo stab­dy­mas, ka­dan­gi dau­ge­ly­je ša­lių an­ti­mik­ro­bi­nio at­spa­ru­mo pa­pli­ti­mas kas­met žai­biš­kai di­dė­ja, kel­da­mas di­džiu­lį ne­ri­mą.
No­rint iš­veng­ti ne­ra­cio­na­laus an­ti­bio­ti­kų var­to­ji­mo, ko­ne pa­grin­di­ne prie­mo­ne iš­lie­ka vi­suo­me­nės švie­ti­mas. „Svar­bu pa­cien­tus in­for­muo­ti ne tik apie an­ti­bio­ti­kų su­ke­lia­mus ne­pa­gei­dau­ja­mus po­vei­kius, bet ir apie ža­lą gam­tai bei gy­vū­nams, ka­dan­gi an­ti­bio­ti­kai yra nau­do­ja­mi ne tik svei­ka­tos sri­ty­je, bet ir že­mės ūky­je, to­dėl an­ti­mik­ro­bi­nių da­le­lių ga­li­ma ap­tik­ti van­de­ny­je, dir­vo­že­my­je ir net gy­vū­nų or­ga­niz­muo­se. Vi­sa tai su­da­ro vien­ti­są cik­lą, kuo­met an­ti­bio­ti­kai ne­di­de­lė­mis da­le­lė­mis grįž­ta į mū­sų or­ga­niz­mą ir su­tei­kia ga­li­my­bę to­liau dau­gin­tis at­spa­rioms bak­te­ri­joms“, – in­for­muo­ja vais­ti­nin­kas L. Ru­kas.
Taip pat pa­čių pa­cien­tų at­sa­ko­my­bė yra griež­tai va­do­vau­tis gy­dy­to­jų nu­ro­dy­mais ir pa­grin­di­niais an­ti­bio­ti­kų var­to­ji­mo prin­ci­pais, o iš­ki­lus bet ko­kiems klau­si­mams ar ša­lu­ti­niams po­vei­kiams, vi­suo­met re­ko­men­duo­ja­ma ne­del­siant kreip­tis į spe­cia­lis­tus ir, ži­no­ma, jo­kiu bū­du ne­už­si­im­ti sa­vi­gy­da ki­tais an­ti­bio­ti­kais.

S-672

Nuotraukoje: Vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai at­krei­pia dė­me­sį, kad, ne­ra­cio­na­liai var­to­jant an­ti­bio­ti­kus ir už­si­i­mant sa­vi­gy­da, yra žai­džia­ma sa­vo svei­ka­ta ir di­di­na­mas šios gru­pės vais­tų at­spa­ru­mas, dėl to at­si­ran­da re­a­lus pa­vo­jus ne­be­tu­rė­ti efek­ty­vių vais­tų.
Nuo­trau­ka iš „San­tar­vės“ ar­chy­vo

Komentarai
Kiti straipsniai