Daugiausiai nutukusių moksleivių – nuo 3 iki 7 klasės
Šių metų sausio mėnesį viešojoje erdvėje buvo išplatinta informacija, jog Lietuvoje daugėja vaikų su antsvoriu, o 2018–2019 mokslo metais daugiausiai mokinių (7–17 m.), turinčių antsvorio, buvo mūsų savivaldybėje. Vasario 13 d. Savivaldybės tarybos posėdžio nariams buvo pateikta informacija apie 2019–2020 m. moksleivių profilaktinius sveikatos patikrinimus. Situacija tokia, jog dažniausiai viršsvorio turi 3–7 klases lankantys vaikai. Tiesa, atkreiptas dėmesys į tai, jog duomenys gali būti šiek netikslūs, mat ne visi gydytojai tinkamai užpildo sveikatos apžymėjimus.
Lenkiame vidurkį
Kaip jau buvo skelbta anksčiau, pagal Higienos instituto Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, sukauptus iš Vaiko sveikatos pažymėjimo duomenų, 2018–2019 mokslo metais mūsų šalyje penktadalio (21,6 proc.) 7–17 m. amžiaus mokinių svoris buvo per didelis. Plungiškių vaikai – labiausiai nutukę Lietuvoje, nes, apžvelgiant mokinių kūno masės indekso (KMI) įvertinimo rezultatus šalies savivaldybėse, paaiškėjo, jog turinčių antsvorį mokinių pas mus yra net 18 proc., kai šalies vidurkis – 15,4 proc.
Duomenys – iš sveikatos pažymėjimų
Mūsų moksleivių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų (2019–2020 mokslo metų) analizę atliko Plungės visuomenės sveikatos biuras (VSB). Taip pat buvo apžvelgta ir ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų sveikata, bet ten situacija nebloga – 8 iš 10 darželinukų neturi nė vieno diagnozuoto sutrikimo. Su visomis išvadomis Tarybos narius supažindino visuomenės sveikatos specialistė Aistė Jakočiūnė. Duomenys buvo surinkti iš tos pačios statistinės apskaitos formos – vaikų sveikatos pažymėjimų, kuriuos užpildė šeimos gydytojai.
Pagrindiniai sutrikimai
Šiais – 2019–2020 mokslo metais pas mus mokosi 4173 mokiniai, daugiausiai yra 10–14 metų vaikų. Paaiškėjo, kad dažniausiai nustatyti regos (31,1 proc.), skeleto-raumenų (12,2 proc.), kraujotakos (7,2 proc.) ir kvėpavimo sistemos (5,3 proc.) sutrikimai. Rečiau mokiniams buvo endokrininės sistemos (3,6 proc.), nervų sistemos (4,7 proc.), odos (1,1 proc.), virškinimo sistemos (0,5 proc.) ar klausos (0,2 proc.) sutrikimų.
Dažniausios bėdos – regos
Akcentuojama, jog regos sutrikimus dažniausiai nulemia per didelis akims tenkantis darbo krūvis: ilgas darbas kompiuteriu, mobiliojo telefono naudojimas, ilgas televizoriaus žiūrėjimas, sėdėjimas ne pagal mokinių regėjimo aštrumą pritaikytose vietose, prastas apšvietimas ir netgi netinkama mityba. Regos sutrikimai nustatyti net kas ketvirtam bendrojo lavinimo įstaigas lankančiam mokiniui, dažniausiai – vyresniems, o ypač – 12 klasių moksleiviams. Vienas iš pagrindinių regos sutrikimų – trumparegystė.
Stuburo problemos – antroje vietoje
Pagal Plungės VSB surinktus duomenis, skeleto-raumenų sistemos sutrikimų daugiausia turi 7–11 klasių moksleiviai. Labiausiai vadinamąsias stuburo bėdas lemia spartus vaikų augimas tam tikrais periodais ir ypač brendimo metu, netaisyklinga laikysena, mažas fizinis aktyvumas, nepritaikyti mokinio ūgiui suolai, per sunkios ir per didelės, netaisyklingai nešiojamos kuprinės.
Mažai su sveikais dantimis
Sugedę vaikų dantys – taip pat didelė šių dienų problema. Išanalizavus pateiktus vaikų sveikatos pažymėjimus, nustatyta, kad iš profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių vaikų tik kas 5 vaikas t. y. 16,6 proc. turi sveikus, ėduonies nepažeistus, neplombuotus ir neišrautus dantis. Ligas įtakoja netinkama dantų higiena, neracionali mityba, per dažnai vartojamas daug cukraus turintis maistas. Žiūrint pagal klases, sveikiausius dantis paskutiniuoju metu turi dabartiniai aštuntokai. Sąkandžio patologija diagnozuota maždaug 45 procentams mokinių.
Nutukę vaikai
Visuomenės sveikatos specialistė A. Jakočiūnė apgailestavo, jog problema dėl antsvorio ir nutukimo, deja, išties yra. Bėdos, susijusios su svoriu, kyla dėl netinkamos vaikų mitybos, menko fizinio aktyvumo ar hormonų sutrikimų.
Paskutiniais duomenimis, padidėjusią kūno masę dažniau turi 3–7 klasių mokiniai: nutukusių trečiokų buvo 13,3 proc., ketvirtokų – 11,8 proc., septintokų – 10,8 proc., šeštokų – 9,2 proc., penktokų – 8 proc., aštuntokų – 7,9 proc., o vyresnių, pavyzdžiui, dvyliktokų – tik 3,4 proc. Surinkti duomenys rodo, kad viršsvorio turi ir priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai – net 19,4 proc. Suskaičiuota, jog 16,4 proc. visų moksleivių nustatytas antsvoris, 8 proc. – nutukimas, 8,7 proc. – per mažas kūno masės indeksas, o likusiųjų profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių mokinių dalis turėjo normalų kūno masės indeksą (apie 65 proc.).
Tiesa, A. Jakočiūnė atkreipė dėmesį, jog dėl gydytojų klaidų duomenys gali būti ne visai tikslūs, mat kai kurie medikai kūno masės indeksą galbūt paskaičiavo pagal suaugusio žmogaus formulę, o ne pagal vaiko.
Meras Audrius Klišonis pajuokavo, kad plungiškiai nėra stori – jie tiesiog „dikti“. Bet Tarybos nariams visgi buvo neramu, kad daug mūsų vaikų turi viršsvorį.
Lina MOTUŽIENĖ
Asociatyvi ve.lt nuotr.



