„Kuo dau­giau dir­ba­me, tuo blo­ges­ni at­ro­do­me“

Pra­ėju­sią sa­vai­tę vy­ku­sia­me Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ir so­cia­li­nės pa­ra­mos ko­mi­te­to po­sė­dy­je pri­sta­ty­ta vi­suo­me­nės ste­bė­se­nos 2019 m. ata­skai­ta. Ją ko­mi­te­to na­riams pa­tei­kė Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tė Mo­ni­ka Ste­pon­kie­nė. Svar­bu tai, kad ata­skai­to­je pa­teik­ti de­mog­ra­fi­niai duo­me­nys at­spin­di 2019 m., o svei­ka­tos būk­lės duo­me­nys – 2018 m.

Gy­ven­to­jai

Nuo 2001 m. Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je ma­to­mas gy­ven­to­jų ma­žė­ji­mas. 2019 m. pra­džio­je mū­sų sa­vi­val­dy­bė­je gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo 125 as­me­ni­mis (pa­ly­gi­nus su 2018 m.): 73 mo­te­ri­mis ir 52 vy­rais. Taip pat ste­bi­mas nei­gia­mas na­tū­ra­lus gy­ven­to­jų prie­au­gis, nes bu­vo dau­giau mi­ru­sių­jų nei gi­mu­sių­jų: 2018 m. 89 gi­mė ir 144 mi­rė. Pa­ste­bi­ma, jog dau­giau gy­ven­to­jų iš­vyks­ta į ki­tas sa­vi­val­dy­bes ne­gu at­vyks­ta pas mus: 224 at­vy­ko ir 294 iš­vy­ko. Emig­ruo­jan­čių skai­čius taip pat di­des­nis ne­gu imig­ruo­jan­čių: 33 as­me­nys imig­ra­vo, ta­čiau 55 emig­ra­vo.
2019 m. pra­džio­je Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je 1000-iui vy­rų te­ko 1069 mo­te­rys. Nuo 2015 m. 65 m. ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nės (19,8 proc.) su­da­ro di­des­nę gy­ven­to­jų da­lį ne­gu vai­kai (18,5 proc.). 2019 m. pra­džio­je jau­ni­mas (14–19 m.) su­da­rė dau­giau ne­gu penk­ta­da­lį vi­sų sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jų – 22,2 proc. 2018 m. vy­rų vi­du­ti­nė gy­ven­to­jų truk­mė sie­kė 64,7 m., mo­te­rų – 78,5 m.
2018 m., ly­gi­nant su 2017-ai­siais, Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je gy­ven­to­jų mir­čių bu­vo 39 dau­giau. Vy­rų mir­čių skai­čius yra di­des­nis ne­gu mo­te­rų. Tiek mū­sų sa­vi­val­dy­bė­je, tiek ir vi­so­je Lie­tu­vo­je mir­tys daž­niau­siai iš­tin­ka dėl krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų, pik­ty­bi­nių na­vi­kų, iš­ori­nių prie­žas­čių.
Kaip vi­sa­da, pa­grin­di­niai vi­suo­me­nės ste­bė­se­nos ro­dik­liai ly­gi­na­mi su Lie­tu­vos vi­dur­kiu ir pa­tei­kia­mi švie­so­fo­ro prin­ci­pu. 60 sa­vi­val­dy­bių su­skirs­ty­tos į tris gru­pes: 12 sa­vi­val­dy­bių, ku­rio­se ste­bi­mas ro­dik­lis at­spin­di ge­riau­sią si­tu­a­ci­ją (ža­lia spal­va), 12 sa­vi­val­dy­bių, ku­rio­se ste­bi­mas ro­dik­lis ro­do pras­čiau­sią si­tu­a­ci­ją (rau­do­na spal­va) ir 36 sa­vi­val­dy­bės, ku­rio­se ver­ti­na­mi ro­dik­liai ati­tin­ka Lie­tu­vos vi­dur­kį (gel­to­na spal­va). Pla­čiau ap­tar­si­me rau­do­no­je ir ža­lio­je zo­no­je esan­čius Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės ro­dik­lius.

Pa­vo­jų ro­dan­tys ro­dik­liai

Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je į rau­do­ną zo­ną pa­te­ko kū­di­kių (vai­kų iki 1 m. am­žiaus) mir­tin­gu­mas 1000 gy­vų gi­mu­sių kū­di­kių. Per 2018 me­tus nė vie­nas kū­di­kis ne­mi­rė net 22-io­se Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se. Ata­skai­ti­niais me­tais mū­sų sa­vi­val­dy­bė­je mi­rė 2 kū­di­kiai, 2017 m. – 1. Kū­di­kių mir­tys bu­vo dėl įgim­tų for­ma­vi­mo­si ydų, de­for­ma­ci­jos ir chro­mo­so­mų ano­ma­li­jos. „Tai vi­siš­kai ne­są­mo­nin­gas ro­dik­lis. Pui­kiai vi­si ži­no­me, dėl ko­kių prie­žas­čių mi­rė vai­kai ir, žvel­giant sta­tis­tiš­kai, esa­me rau­do­no­jo­je zo­no­je. Tai duo­me­nų iš­krai­py­mas, ku­ris su­ke­lia ne­pa­si­ti­kė­ji­mą to­kio­mis len­te­lė­mis. Kai ži­nai re­a­lią si­tu­a­ci­ją ir žiū­ri, kaip tai pri­sta­to­ma vi­suo­me­nė­je ir Lie­tu­vos mas­tu, toks su­ri­kia­vi­mas at­ro­do kvai­lai. Jūs duo­da­te ži­nią, kad mū­sų sa­vi­val­dy­bė su šia pro­ble­ma tu­ri tvar­ky­tis, ta­čiau nie­ko to­kiais at­ve­jais ne­ga­li­ma pa­da­ry­ti“, – pa­ste­bė­ji­mus iš­sa­kė Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis.
Ki­tas ro­dik­lis – su­si­ža­lo­ji­mo dėl nu­kri­ti­mo at­ve­jų skai­čius 65+ m. am­žiaus gru­pė­je 10 000 gy­ven­to­jų. Šie at­ve­jai 2018 m. su­da­rė 175,9 at­ve­jus 10 000 gy­ven­to­jų. Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je 26 mi­nė­to am­žiaus as­me­nys bu­vo gy­do­mi sta­cio­na­ri­nė­se as­mens prie­žiū­ros įstai­go­se dėl pa­tir­tų su­si­ža­lo­ji­mų nu­kri­tus. Pa­ste­bi­ma ir ten­den­ci­ja, kad šiai am­žiaus gru­pei pri­klau­san­čios mo­te­rys su­si­ža­lo­ji­mų nu­kri­tus pa­ti­ria dau­giau nei vy­rai. Su­si­ža­lo­ji­mai nu­kri­tus daž­niau­siai pa­ti­ria­mi na­muo­se: 2018 m. – 14 to­kių at­ve­jų, 11 pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų vie­ta ne­pa­tiks­lin­ta, 1 at­ve­ju – ki­ta įvy­kio vie­ta. Po nu­kri­ti­mų su­si­ža­lo­ję as­me­nys pa­ty­rė klu­bų ir ko­jų su­ža­lo­ji­mus, iš ku­rių daž­niau­si – šlau­ni­kau­lio lū­žiai. Pa­si­tai­kė ir pe­čių lan­ko bei ran­kų su­ža­lo­ji­mų.
Tre­čia­sis į rau­do­ną zo­ną pa­ten­kan­tis ro­dik­lis – dar­bin­go am­žiaus as­me­nų, pir­mą kar­tą pri­pa­žin­tų ne­įga­liais, skai­čius 10 000 gy­ven­to­jų. 2018 m. to­kie as­me­nys su­da­rė 76,7 at­ve­jus 10 000 gy­ven­to­jų. Mū­sų sa­vi­val­dy­bė­je dar­bin­go am­žiaus vy­rai daž­niau ne­gu mo­te­rys pir­mą kar­tą yra pri­pa­žin­ti ne­įga­liais (22 vy­rai ir 12 mo­te­rų). 2018 m. 9 dar­bin­go am­žiaus as­me­nims pir­mą kar­tą nu­sta­ty­tas su­ma­žė­jęs dar­bin­gu­mo ly­gis dėl pik­ty­bi­nių na­vi­kų, 5 as­me­nims – dėl krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų, dar 5 – dėl jun­gia­mo­jo au­di­nio, rau­me­nų ir ske­le­to li­gų, 3 – dėl pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų, ap­si­nuo­di­ji­mų ir tam tik­rų iš­ori­nių po­vei­kių pa­da­ri­nių, 2 – dėl tu­ber­ku­lio­zės, 2 – dėl ner­vų sis­te­mos li­gų. 26 proc. dar­bin­go am­žiaus as­me­nų nu­sta­ty­tas 30–55 proc. dar­bin­gu­mas, 8 proc. – iki 25 proc. dar­bin­gu­mas.
Dar trys ro­dik­liai ata­skai­to­je ne­bu­vo ana­li­zuo­ti kaip pri­ori­te­ti­niai, nors ir pa­ten­ka į rau­do­ną­ją zo­ną. Vie­nas jų – so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų skai­čius 1000 gy­ven­to­jų, ta­čiau Sa­vi­val­dy­bė in­ten­sy­viai dir­ba su šei­mo­mis, to­dėl šis ro­dik­lis nė­ra pri­ori­te­ti­nis. „Šis ro­dik­lis ro­do, kad rei­kia slėp­ti mi­nė­tas šei­mas, kad gra­žiau at­ro­dy­tu­me sta­tis­ti­ko­je. Kuo dau­giau dir­ba­me, tuo blo­ges­ni at­ro­do­me.
Dėl ža­lio­je zo­no­je esan­čių ro­dik­lių ne­ga­li­me ypa­tin­gai džiaug­tis, nes at­si­ras at­ve­jis, ku­ris nu­stums ta­ve že­myn. Rei­kia dirb­ti su tuo, ką iš tik­rų­jų ga­li­me pa­keis­ti“, – sa­kė me­ras. Dar vie­nas ro­dik­lis – mo­ki­nių, gau­nan­čių ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą mo­kyk­lo­se, skai­čius. Pa­ste­bi­ma, kad jau 10 me­tų ne­mo­ka­mai mai­ti­na­mų mo­ki­nių skai­čius to­ly­giai ma­žė­ja, ta­čiau vis dar yra rau­do­no­je zo­no­je. Kaip pa­ste­bė­jo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Jo­li­ta Al­sei­kie­nė, ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą gau­na vai­kai, ku­rių šei­mos pa­ja­mos yra ma­žes­nės. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja kaip tik ska­ti­na pri­im­ti pa­pil­do­mų tvar­kų, kad dau­giau šei­mų gau­tų ne­mo­ka­mą mai­ti­ni­mą, o žiū­rint iš ki­tos pu­sės – pa­ten­ka­me į rau­do­ną zo­ną. Pas­ku­ti­nis ro­dik­lis – ser­ga­mu­mas tu­ber­ku­lio­ze 100 000 gy­ven­to­jų. Dėl tai­ky­tų tin­ka­mų pre­ven­ci­nių prie­mo­nių Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je ste­bi­mas nau­jų tu­ber­ku­lio­zės at­ve­jų ma­žė­ji­mas, to­dėl šis at­ve­jis taip pat ne­pri­ski­ria­mas prie pri­ori­te­ti­nių.

Ža­lios zo­nos ro­dik­liai

Į ža­lią zo­ną pa­ten­ka to­kie ro­dik­liai kaip mir­tin­gu­mas dėl sa­vi­žu­dy­bių 100 000 gy­ven­to­jų (2018 m. – 2 at­ve­jai), mir­tin­gu­mas dėl iš­ori­nių prie­žas­čių 100 000 gy­ven­to­jų (2018 m. – 6 mir­tys), ser­ga­mu­mas žar­ny­no in­fek­ci­nė­mis li­go­mis 10 000 gy­ven­to­jų (25 at­ve­jai). Ata­skai­ti­niais me­tais ne­bu­vo at­ve­jų dėl stan­dar­ti­zuo­to mir­tin­gu­mo nu­kri­tus, mir­tin­gu­mo, su­si­ju­sio su al­ko­ho­lio var­to­ji­mu. Pa­si­tai­kė tik 1 nu­si­kals­ta­ma vei­ka, su­si­ju­si su dis­po­na­vi­mu nar­ko­ti­nė­mis me­džia­go­mis ir jų kon­tra­ban­da. Ža­lio­je zo­no­je – ir slau­gy­to­jų, ten­kan­čių vie­nam gy­dy­to­jui, skai­čius (27 prak­ti­kuo­jan­čios slau­gy­to­jos, vie­nam gy­dy­to­jui ten­ka 4,5) ir vai­kų, da­ly­va­vu­sių krū­mi­nių dan­tų den­gi­mo si­lan­ti­nė­mis me­džia­go­mis pro­gra­mo­je skai­čius (125 vai­kai).

Pre­ven­ci­nė veik­la

Ko­mi­te­to po­sė­džio me­tu daug kal­bė­ta apie pre­ven­ci­nę veik­lą. Ska­tin­ta ak­ty­viai in­for­muo­ti gy­ven­to­jus apie da­ly­va­vi­mą šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­jos pro­gra­mo­je bei nu­kreip­ti da­ly­vius į Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­rą. Tie­sa to­kia, kad mū­sų sa­vi­val­dy­bės žmo­nės pre­ven­ci­nė­se pro­gra­mo­se da­ly­vau­ja la­bai van­giai. Kaip pa­sa­ko­jo iš vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro at­vy­ku­sios spe­cia­lis­tės, vie­nas ge­ras pa­vyz­dys, kai bu­vo su­da­ry­ta mo­te­rų gru­pė Tve­ruo­se, ku­rios spor­ta­vo 48 už­si­ė­mi­muo­se. Ka­dan­gi mo­te­rys pa­reiš­kė no­rą ir to­liau ak­ty­viai spor­tuo­ti, nuo ko­vo mė­ne­sio į Tve­rus at­vyks ki­ne­zi­te­ra­peu­tė, bus dir­ba­ma su svar­me­ni­mis, vaikš­čio­ja­ma su šiau­rie­tiš­ko­mis laz­do­mis, at­lie­ka­mi pra­ti­mai su gu­mo­mis, ka­muo­liais. Sun­kiau­sias už­da­vi­nys yra pri­trauk­ti žmo­nes da­ly­vau­ti pre­ven­ci­nė­se pro­gra­mo­se, ypa­tin­gai van­giai jo­se da­ly­vau­ja vy­rai. Tie­sa, mo­kyk­los, tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to ben­druo­me­nė da­ly­vau­ja pa­gal ga­li­my­bes, ta­čiau pa­siek­ti dar­bin­go am­žiaus žmo­nes ar vy­res­nius yra la­bai sun­ku, o ga­li­my­bės pa­lan­kios vi­siems, nes už­si­ė­mi­mai ga­li vyk­ti ir va­ka­rais.

Da­lia BARCYTĖ

Nuotraukoje: Visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą komiteto nariams pristatė M. Steponkienė.