Stebėjimo sistemos įrengimas greitosios automobiliuose įsiutino direktorę
„Nereikia mums tos sistemos. Nė viena greitoji medicinos pagalba Lietuvoje neįrengė stebėjimo ir duomenų perdavimo sistemos greitosios automobiliuose, tai ir aš nenoriu būti pirmoji. Man nereikia!“ – gan priešiškai nusiteikusi prieš Savivaldybės sumanymą tarnybiniuose automobiliuose įrengti minėtas sistemas, kalbėjo Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos (GMP) direktorė Rasa Mončienė. Klausimas buvo aptariamas praėjusią savaitę Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje.
Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas 2019 m. lapkričio 29 dieną priėmė sprendimą ir įpareigojo ligoninės, greitosios ir kitų pavaldžių savivaldybės bei viešųjų įstaigų vadovus tarnybiniuose automobiliuose įrengti transporto priemonių stebėjimo ir duomenų perdavimo sistemas. Jei tik leidžia techninės galimybės, telemetrinės transporto stebėjimo ir kontrolės sistemos turi būti įdiegtos.
Apskaičiuota, jog įrangos sumontavimui ir įrangos nuoma metams (sistema perkama 3 metams) reikia apie 180 eurų vienam automobiliui, kitus dvejus metus – po 120 eurų.
Kaip ir kitos įstaigos, Plungės GMP buvo įpareigota Savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriui pateikti turimų tarnybinių automobilių sąrašą, kad būtų pradėtos minėtos sistemos pirkimo procedūros. Tačiau Plungės GMP direktorei tokie planai nepatiko.
Dar pernai gruodį R. Mončienė savo rašte Savivaldybei išdėstė, jog Plungės GMP yra ne Savivaldybės įstaiga, o viešoji įstaiga, kurios steigėjai ir dalininkai yra Plungės bei Rietavo savivaldybės. Pagal įstatus dalininkų funkcijas turėtų įgyvendinti savivaldybių tarybos. Tačiau savivaldybės administracija tokio sprendimo dėl sistemos įrengimo automobiliuose, anot R. Mončienės, su dalininkais nesuderino.
Kitas dalykas – finansavimą GMP gauna ne iš Savivaldybės biudžeto, o iš teritorinės ligonių kasos. Pinigų vos pakanka atlyginimams, kurui bei mašinų remontui. Ir dar – GMP automobiliuose ir taip yra įrengta stebėjimo ir duomenų perdavimo įranga, jų mašinas stebi Šiaulių GMPS dispečerinė tarnyba, kiekvieną mėnesį už duomenų perdavimo paslaugą reikia mokėti daugiau kaip tūkstantį eurų.
Plungės GMP direktorė nurodė sutinkanti įrengti stebėjimo įrangą tik darbiniame jos automobilyje „VW Tiguan“, su kuriuo per mėnesį darbo reikalais nuvažiuoja iki 300 km. Bet tai turėtų būti padaryta iš Savivaldybės pinigų, o ne iš teritorinės ligonių kasos lėšų.
Tuos pačius motyvus R. Mončienė išdėstė atėjusi į Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdį. GMP tarnybos vadovė piktinosi jaučianti spaudimą pateikti savivaldybei greitosios automobilių sąrašą. Akcentavo, jog šios specialios paskirties mašinos nėra tarnybiniai automobiliai. „Greitosios pagalbos automobilio negali bet kas vairuoti, tų mašinų niekas negali naudoti po darbo. Be to, mus ir taip stebi navigacinė sistema. Manau, kad greitosios automobiliuose netikslinga įdiegti telemetrinių duomenų įrangą“, – posėdžio metu dėstė direktorė.
Dalis komiteto narių kraipė galvą, svarstydami, kad tikrai esantis perteklinis reikalavimas įrengti stebėjimo įrangą greitosios medicinos pagalbos automobiliuose. Tačiau pritarė, kad valdiškame direktorės automobilyje minėta įranga visgi turėtų atsirasti. „Sistemos nauda tikrai yra – nebereikia jokių „popierizmų“. Aiškiai matomos kuro sąnaudos ir kilometražas, labiau taupoma ir atsakingiau važiuojama“, – sakė Vaidotas Skierus.
Į posėdį atskubėjęs Savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas dar kartą akcentavo, jog visose biudžetinių ir viešųjų įstaigų tarnybiniuose automobiliuose turės atsirasti transporto priemonių stebėjimo ir duomenų perdavimo sistema. Priminė, jog 2019 m. rugsėjį buvo priimtas Tarybos sprendimas dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo, kurio 28 punktas skelbia, kad turi būti įrengtos telemetrinės transporto stebėjimo ir kontrolės sistemos.
Tokiais planais R. Mončienė piktinosi, kartojo, kad jie ir taip yra stebimi navigacinės sistemos. Į M. Kauno klausimą, ar greitosios automobiliai turi kuro apskaitos sistemą, atsakė: „Neturime, bet mums ir nereikia! Mes pagal faktą apskaičiuojame kuro sąnaudas. Ar suprantate, kas yra greitosios medicinos pagalbos automobilis? Tai specialios paskirties automobilis! Nesiruošiame mokėti už tą sistemą. Mums 6–7 automobiliams tai bus per daug. Nė viena greitoji Lietuvoje tos sistemos automobiliuose neįrengė, nenoriu būti pirmoji!“ – pyko Plungės GMP direktorė.
Posėdžiautojai stebėjosi, kodėl R. Mončienė taip niršta. Pasigirdo svarstymų, jog išties galbūt yra kokia nors priežastis, kodėl ji taip priešinasi kontrolės sistemai automobiliuose.
Galop sutarta, jog į direktorės tarnybinį automobilį sistema bus įdiegta privalomai, o į vieną greitosios medicinos pagalbos automobilį – bent pabandymui. „Jei už Savivaldybės lėšas – prašom. Dėkite į vieną. Bet čia bus tik žaidimas Savivaldybės pinigais“, – sakė R. Mončienė.
GDPR https://novusnexus.lt/gdpr-itaka-asmens-duomenu-apsaugai-ir-tvarkymui/
Lina MOTUŽIENĖ
Nuotraukoje: R. Mončienė piktinosi ir komiteto nariams aiškino, kad jų automobiliai ir taip yra stebimi navigacinės sistemos.



