Antradienis, 2020 m. vasario 18 d.

Su­pra­tau: ko­vo­ja­me ne su li­go­mis, o su simp­to­mais

Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) duo­me­ni­mis, kas 40 se­kun­džių pa­sau­ly­je įvyks­ta sa­vi­žu­dy­bė, va­di­na­si, per die­ną pa­sau­lis ne­ten­ka 2160 žmo­nių. Dau­giau nei pu­sė nu­si­žu­džiu­sių­jų – žmo­nės, ken­čian­tys nuo vie­no daž­niau­sių psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mų – dep­re­si­jos. PSO anks­čiau prog­no­za­vo, jog iki 2020 me­tų dep­re­si­ja bus la­biau­siai pa­pli­tu­si li­ga pa­sau­ly­je. Ji pa­vei­kė jau dau­giau nei 350 mi­li­jo­nų žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je.
Apie tai, ką reiš­kia sirg­ti dep­re­si­ja bei koks il­gas ir sun­kus li­gos ke­lias, pa­sa­ko­ja stan­dup ko­mi­kas Ai­ri­das Jan­kus.

Tai, kas sle­pia­si už ko­mi­ko var­do
A. Jan­kus – vie­nos po­pu­lia­riau­sių tin­kla­lai­džių Lie­tu­vo­je „Pra­laužk vie­ną šal­tą“ ve­dė­jas, ku­ris gy­ve­ni­me, ro­dos, žen­gia ko­ja ko­jon su po­zi­ty­vu­mu, pokš­tais ir ge­ra nuo­tai­ka. Ta­čiau re­a­ly­bė yra kiek ki­to­kia.
A. Jan­kus nuo ma­žų die­nų bu­vo la­bai smal­sus, jam rū­pė­jo ras­ti at­sa­ky­mus į gal­vo­je be­si­su­kan­čius klau­si­mus. Bū­da­mas vai­ku, su­vo­kė, jog gy­ve­ni­mas ga­li nu­trūk­ti bet ku­rią aki­mir­ką, o žmo­gus tė­ra bū­ty­bė, ne­ga­lin­ti nie­ko pa­keis­ti ar pa­suk­ti no­ri­ma lin­kme šia­me mil­ži­niš­ka­me pa­sau­ly­je. Fi­ziš­kai ak­ty­vus vai­kas iš­oriš­kai nie­kuo ne­si­sky­rė nuo ben­dra­am­žių, bet vi­du­je slė­pė itin sa­vi­tus įsi­ti­ki­ni­mus ir anuo­met dar vai­kiš­ko­mis at­ro­džiu­sias pro­ble­mas. Pa­vyz­džiui, bū­da­mas ma­žas, klai­pė­die­tis ti­kė­jo, kad vie­ną die­ną Bal­ti­jos jū­ro­je su­si­da­riu­sios di­džiu­lės sū­raus van­dens ban­gos lūš Pa­lan­go­je, ap­sems vi­sus žmo­nes ir pa­si­glemš jų gy­vy­bes, o ga­li­my­bės kaž­ką pa­keis­ti, pa­si­prie­šin­ti gam­tos sti­chi­joms ne­bu­vi­mas va­ry­da­vo į ne­vil­tį.

Li­ga ne­at­si­ran­da aki­mirks­niu
Dep­re­si­ja ne­su­ser­ga­ma pra­bu­dus ry­te blo­gos nuo­tai­kos, nors psi­chiat­ras pro­fe­so­rius dak­ta­ras Arū­nas Ger­ma­na­vi­čius ti­ki­na, kad kar­tais taip ga­li bū­ti. Dau­ge­liu at­ve­jų tai yra laips­niš­kai iš­si­vys­tan­tis psi­cho­lo­gi­nis su­tri­ki­mas. Jis ga­li vys­ty­tis nuo ke­lių sa­vai­čių iki ke­le­rių me­tų ir diag­no­zuo­ja­mas gy­dy­to­jo psi­chiat­ro, kai įver­ti­na­ma pa­cien­to psi­chi­kos būk­lė, ir apa­ti­ja, blo­ga, niū­ri nuo­tai­ka, pri­slėg­tu­mas trun­ka ne trum­piau nei dvi sa­vai­tes. Pir­ma­sis po­jū­tis, kad kaž­kas ne­ge­rai, ap­lan­kė Ai­ri­dą, kai jis bu­vo ke­tu­rio­li­kos.
At­lik­ti ty­ri­mai ro­do, jog daž­niau­siai dep­re­si­ja ser­ga žmo­nės, ku­rių am­žius svy­ruo­ja nuo 20 iki 45 me­tų. Vil­niaus uni­ver­si­te­te stu­di­juo­jan­čio Ai­ri­do sa­vi­jau­ta itin pa­blo­gė­jo, kai jis, su­lau­kęs dvi­de­šim­ties, iš Klai­pė­dos per­si­kė­lė gy­ven­ti į per­spek­ty­vių, gra­žių ir, at­ro­do, ide­a­lių, pro­ble­mų ne­tu­rin­čių žmo­nių pri­pil­dy­tą sos­ti­nę. Tai bu­vo lai­kas, kai din­gęs ti­kė­ji­mas sa­vo jė­go­mis ir pa­čiu sa­vi­mi, pra­puo­lęs ape­ti­tas, nuo­la­ti­nis kū­no rau­me­nų trūk­čio­ji­mas ir ne­mi­ga pri­ver­tė kreip­tis pa­gal­bos į spe­cia­lis­tus, nes ne­pa­ste­bė­ti ar pa­slėp­ti kas­dien pra­stė­jan­čią svei­ka­tą ir sa­vi­jau­tą bu­vo ne­be­įma­no­ma.

Vie­nas ne­ap­dai­rus veiks­mas ir – no­kau­tas
Šios psi­cho­lo­gi­nės li­gos gy­dy­mas yra tre­jo­pas: psi­chot­ro­pi­niais vais­tais, psi­cho­te­ra­pi­ja ir psi­chot­ro­pi­niais vais­tais kar­tu su psi­cho­te­ra­pi­ja. Iš pra­džių skir­tas gy­dy­mas psi­cho­te­ra­pi­ja grei­tai pa­sta­tė vy­ru­ką ant ko­jų, ta­čiau ta­da jis pa­da­rė di­džiau­sią klai­dą, da­ro­mą ko­ne vi­sų ser­gan­čių­jų, – ap­si­džiau­gė stai­giu pa­ge­rė­ji­mu ir at­si­sa­kė spe­cia­lis­tų pa­gal­bos. Ko­va su dep­re­si­ja pri­me­na ko­vą bok­so rin­ge – įsi­ver­ži­mas į prie­kį, no­kau­tas, įsi­ver­ži­mas į prie­kį, no­kau­tas. Ai­ri­das at­si­pa­lai­da­vo, nu­lei­do ran­kas ir bu­vo no­kau­tuo­tas, tad te­ko grįž­ti pas spe­cia­lis­tus ir tęs­ti gy­dy­mą.
Li­gos gy­dy­mas, kaip ir jos vys­ty­ma­sis, ga­li truk­ti mė­ne­sį, pus­me­tį ar net me­tus. Tai pri­klau­so nuo li­gos sun­ku­mo. Ai­ri­dui bu­vo nu­sta­ty­ta sun­ki dep­re­si­jos for­ma, ku­rią jis tre­jus me­tus gy­dė­si psi­cho­te­ra­pi­ja, ta­čiau pas­ta­rą­jį pus­me­tį pa­lai­ky­ti emo­ci­nį sta­bi­lu­mą jam pa­de­da gy­dy­to­jo pa­skir­ti an­ti­dep­re­san­tai bei pa­pil­dai.

(Ne)su­stab­do­mas už­bur­ta­sis ra­tas
Ne pa­slap­tis, jog svei­ka­ta ir emo­ci­jos yra tie­sio­gi­nio pro­por­cin­gu­mo ry­šiais su­sais­ty­ti svei­ka­tin­gu­mo ma­tai. Kuo la­biau sle­pia­me sa­vo jaus­mus ir emo­ci­jas, tuo di­des­nė­mis svei­ka­tos pro­ble­mo­mis tai at­si­lie­pia. Šių ry­šių eg­zis­ta­vi­mu ir tvir­tu­mu Ai­ri­das įsi­ti­ki­no sa­vo kai­liu. „Vi­sa­da bu­vau už­da­ras, daž­niau­siai vis­ką su­ger­da­vau kaip kem­pi­nė, bet juk net ir pa­ti di­džiau­sia kem­pi­nė kaž­ka­da per­si­pil­do ir tu­ri iš sa­vęs iš­leis­ti su­si­kau­pu­sį van­de­nį. Ma­no at­ve­ju van­duo iš­te­kė­jo fi­zi­nio skaus­mo pa­vi­da­lu“, – tuo­me­ti­nę bū­se­ną įvar­di­ja vai­ki­nas. Prieš ket­ve­rius me­tus at­si­ra­du­sios ir iki šiol be­si­tę­sian­čios pro­ble­mos su klu­bų są­na­riais, nu­ga­ra ir pe­čiais bu­vo tar­si at­sa­kas į „kem­pi­nės“ gy­ve­ni­mo bū­dą. Fi­zi­nio skaus­mo pro­ble­mos įsuk­da­vo į už­bur­tą ra­tą – „tau skau­da, nes dep­re­suo­ji, ir dep­re­suo­ji, nes skau­da.“ Dau­gy­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tai ne­at­skleis­da­vo pro­ble­mų prie­žas­čių, kol ga­liau­siai bu­vo pri­ei­ta prie iš­va­dos – vi­sa tai yra psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­mų pa­da­ri­niai.
Sun­ku iš­var­din­ti vi­sas mi­li­jo­nus žmo­nių pa­vei­ku­sios li­gos prie­žas­tis, bet, anot spe­cia­lis­tų, daž­na dep­re­si­jos prie­žas­tis yra al­ko­ho­lis – prie­mo­nė nuo­tai­kai pa­kel­ti ir kar­tu nu­si­ra­min­ti, ku­ri daž­niau­siai tik dar la­biau pa­blo­gi­na esa­mą si­tu­a­ci­ją. Al­ko­ho­lis ba­ka­lau­ro stu­di­jų stu­den­to gy­ve­ni­me at­si­ra­do dar jam bū­nant pa­aug­liu. Taip bu­vo pra­dė­tas ties­ti dar vie­nas ke­lias dep­re­si­jos link, gre­ta „kem­pi­nės“ gy­ve­ni­mo bū­do. Al­ko­ho­lį vy­ru­kas var­to­da­vo ne itin daž­nai, ta­čiau di­de­liais kie­kiais, to­dėl įvai­riau­sių šven­čių bei va­ka­rė­lių jis da­bar, net ir la­bai no­rė­da­mas, pri­si­min­ti ne­ga­li. Ko­mi­kas ne­drą­siai pri­si­pa­žįs­ta, jog nuo 21-erių jis kar­tu su dau­gy­be ki­tų jau­nų žmo­nių lan­ko­si ano­ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų (AA) gru­pės su­si­ti­ki­muo­se ir ko­vo­ja su šia pri­klau­so­my­be. Iš pra­džių ei­ti į su­si­ti­ki­mus bu­vo ne­drą­su, drą­sos ne­su­tei­kė ir vi­suo­me­nė­je pa­pli­tęs po­žiū­ris į ano­ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų gru­pes bei joms pri­klau­san­čius esą aso­cia­lius as­me­nis. At­si­sa­ky­ti al­ko­ho­lio Ai­ri­dą pa­ska­ti­no ry­tais po va­ka­rė­lių kan­ki­nan­čios mo­ra­li­nės pa­gi­rios, kar­tais už­si­tę­sian­čios iki ke­lių sa­vai­čių ir dar la­biau gramz­di­nan­čios į ne­vil­tį.
Šian­dien Ai­ri­dui 24-eri. Jis tre­jus me­tus sėk­min­gai dir­ba ko­mi­ku, ve­da in­ter­ne­to tin­kla­lai­des ir jau me­tus ne­var­to­ja al­ko­ho­lio. Vai­ki­nas pra­de­da jaus­ti gy­ve­ni­mo tei­kia­mus ma­lo­nu­mus ir džiaugs­mą. Ži­no­ma, jį vis dar kan­ki­na daž­nos nuo­tai­kų kai­tos, bet tai yra nor­ma­lu. Bė­gant lai­kui, vis­kas su­si­tvar­kys, blo­giau­sia jau pra­ei­ty­je. Nuo­lat var­to­ja­mi spe­cia­lūs vais­tai, kon­sul­ta­ci­jos su psi­cho­lo­gu, at­vi­ru­mas ir drą­sa kal­bė­ti apie sa­vo pro­ble­mas pa­de­da ne­su­klup­ti ir pri­de­da pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi. Svar­biau­sia ne­bi­jo­ti kreip­tis ir no­rė­ti su­lauk­ti pa­gal­bos, nes vos at­si­pa­lai­duo­si ir nu­lei­si ran­kas, – bū­si no­kau­tuo­tas.

S-632

Nuotraukoje: Ko­mi­kas Ai­ri­das Jan­kus tei­gia, kad no­rint įveik­ti dep­re­si­ją, svar­biau­sia ne­nu­leis­ti ran­kų ir nuo­sek­liai rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta.
As­me­ni­nio ar­chy­vo nuotr.

Komentarai
Kiti straipsniai