Pirmadienis, 2020 m. kovo 30 d.

Kny­ga apie Že­mai­ti­jos žydus

Sau­sio 31 die­ną Že­mai­čių dai­lės mu­zie­ju­je (ŽDM) bu­vo pri­sta­ty­ta kny­ga „Že­mai­ti­jos žy­dų kul­tū­ros pa­vel­do at­spin­džiai“ (Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to lei­dyk­la, 2019 m.). Tai jau ant­ra­sis lei­di­nys iš cik­lo „Že­mai­ti­ja ir že­mai­čiai kny­go­se“, mat sau­sio 23 d. vy­ko plun­giš­kio is­to­ri­ko Jo­no Drun­gi­lo kny­gos „Ere­lis lo­kio guo­ly­je. Len­kų ba­jo­rai Že­mai­ti­jo­je XVI–XVIII a.: mig­ra­ci­ja, kal­ba, at­min­tis“ (Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­tas, 2019 m.) pri­sta­ty­mas.

Nau­ja­ja­me lei­di­ny­je – moks­li­niai straips­niai ir ap­žval­gos apie žy­dų is­to­ri­ją ir jų kul­tū­ros pa­vel­dą Že­mai­ti­jo­je. Su­da­ry­to­jai – ŽDM di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja, is­to­ri­jos moks­lų dak­ta­rė Jo­lan­ta Skur­daus­kie­nė ir jos ko­le­ga iš Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos re­gio­no is­to­ri­jos ir ar­che­o­lo­gi­jos ins­ti­tu­to dr. Hek­to­ras Vit­kus.
Nau­ją­ją kny­gą klau­sy­to­jams pri­sta­tė ne tik jos su­da­ry­to­jai, bet ir Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to moks­lo dar­buo­to­jai dr. Eg­lė Ben­di­kai­tė, dr. Dan­gi­ras Ma­čiu­lis bei plun­giš­kiams ge­rai ži­no­mas Že­mai­ti­jos is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jas Eu­ge­ni­jus Bun­ka.
Ren­gi­nio mo­de­ra­to­rius D. Ma­čiu­lis pa­klau­sė, kaip čia taip gud­riai pa­vy­kę su­de­rin­ti 2019-uo­sius – Že­mai­ti­jos me­tus bei 2020-uo­sius – Vil­niaus Ga­o­no ir Lie­tu­vos žy­dų is­to­ri­jos me­tus. J. Skur­daus­kie­nė pa­pa­sa­ko­jo apie pro­jek­tą „Že­mai­ti­jos žy­dų pa­vel­das: pa­žin­ti, pa­tir­ti, in­teg­ruo­ti“, ku­rį ŽDM įgy­ven­di­no su Klai­pė­dos ir Vil­niaus uni­ver­si­te­tais, Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­tu bei ki­tais part­ne­riais. Pri­sta­ty­ta kny­ga – vie­nas di­džiau­sių šio pro­jek­to dar­bų.
O žy­dų kul­tū­ros pa­vel­das Plun­gės ra­jo­ne dau­giau­sia iš­sau­go­tas švie­saus at­mi­ni­mo Ja­ko­vo Bun­kos dė­ka. Tai jo pa­stan­go­mis su­tvar­ky­tas Kau­šė­nų ho­lo­kaus­to me­mo­ria­las, ku­ris nuo­lat lan­ko­mas. Kas­met lie­pos mė­ne­sį vyks­ta mi­nė­ji­mai, ku­riuo­se da­ly­vau­ja Plun­gės moks­lei­viai, mu­zie­jaus, Vie­šo­sios bib­lio­te­kos bei Plun­gės tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tro dar­buo­to­jai. Plun­gės „Sau­lės“ gim­na­zi­jo­je vei­kia To­le­ran­ci­jos ug­dy­mo cen­tras, ku­ris nuo 2006-ųjų me­tų ren­gia Ro­nal­do Har­vu­do var­do me­ni­nės raiš­kos kon­kur­sus „Ho­lo­kaus­tas Eu­ro­po­je ir Lie­tu­vo­je“. J. Skur­daus­kie­nė pa­si­džiau­gė moks­lei­viams skir­to­mis kū­ry­bi­nė­mis la­bo­ra­to­ri­jo­mis: edu­ka­ci­jo­se da­ly­va­vo dau­giau kaip 300 mo­ki­nių.
Pa­sak mo­de­ra­to­riaus D. Ma­čiu­lio, kny­gos teks­tus dau­giau­sia tvar­kė H. Vit­kus, ku­ris do­mi­si ho­lo­kaus­tu, nag­ri­nė­ja an­ti­se­mi­tiz­mą ir yra vie­nas ge­riau­sių šios sri­ties ži­no­vų. Pa­klaus­tas, ar pats H. Vit­kus at­ra­do ką nors nau­jo kny­gos teks­tuo­se, šis pa­mi­nė­jo ke­le­tą pub­li­ka­ci­jų. Iš­sa­mus Džiu­gin­tos Ka­siu­lai­tie­nės straips­nis „Do­ku­men­ti­nis Že­mai­ti­jos žy­dų pa­vel­das Lie­tu­vos cen­tri­nia­me vals­ty­bės ar­chy­ve“, ku­ria­me pri­sta­to­mi Tel­šių, Plun­gės, Skuo­do, Šiau­lių, ki­tų mies­tų žy­dų gy­ve­ni­mą at­spin­din­tys do­ku­men­tai. H. Vit­kus sa­kė kiek re­zer­vuo­tai žiū­rė­jęs į Švėkš­nos ben­druo­me­nės dar­bus iš­sau­gant žy­dų pa­vel­dą, bet Švėkš­nos mu­zie­jaus mu­zie­ji­nin­kės Mo­ni­kos Žą­sy­tie­nės straips­nis „Dis­ba­lan­sas tarp „mū­sų“ ir „ki­to­kio“ pa­vel­do: žy­dų pa­vel­do įtrau­ki­mas į Švėkš­nos lo­ka­li­nės ta­pa­ty­bės dis­kur­są“ jį įkvė­pęs. O E. Ben­di­kai­tės pa­reng­tas ir iš ji­diš kal­bos iš­vers­tas plun­giš­kio No­che­mo Ri­lo (1892–1941) straips­nis „Mū­sų mies­te­lis Plun­gė“ esąs la­bai svar­bus šal­ti­nis.
Is­to­ri­kas dar pa­mi­nė­jo Vy­gan­to Va­rei­kio teks­tą „Že­mai­čiai ir žy­dai: su­gy­ve­ni­mas, ko­mu­ni­ka­ci­ja, sve­ti­mu­mas“, Auš­ros Pa­žė­rai­tės straips­nį „Žy­mio­sios Že­mai­ti­jos je­ši­vos Kel­mė­je bei Tel­šiuo­se ir jų mu­sa­ro mo­kyk­los“, Ju­liaus Ka­nars­ko pub­li­ka­ci­ją „Kre­tin­gos štet­las. Gat­vės ir na­mai, me­nan­tys žy­dų ben­druo­me­nę“.
Mo­de­ra­to­rius D. Ma­čiu­lis pri­sta­tė ant­rą­jį pro­jek­to „in­flu­en­ce­rį“ E. Bun­ką (in­flu­en­ce­re bu­vo pa­va­din­ta ir J. Skur­daus­kie­nė…) – ra­šy­to­ją, žur­na­lis­tą, kraš­to­ty­ri­nin­ką, at­sto­vau­jan­tį ir Ja­ko­vo Bun­kos lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­dui. Pa­sak D. Ma­čiu­lio, sa­vo kas­die­ne veik­la E. Bun­ka ne tik že­mai­čiams, bet ir vi­sam pa­sau­liui pa­sa­ko­jąs žy­dų is­to­ri­ją (sve­tai­nė­je http://jbfund.lt kaip cre­do pa­ra­šy­ti vie­no ka­rą iš­gy­ve­nu­sio Vil­niaus ge­to ka­li­nio žo­džiai: „La­bai svar­bu, kad pa­sau­lis ži­no­tų, ne tik kaip mes žu­vo­me, bet ir kaip gy­ve­no­me“ – K. V.). Su­si­rin­ku­sie­siems bu­vo pra­neš­ta, kad va­sa­rio 2 d. Kau­ne E. Bun­kai bus įteik­ti Su­gi­ha­ros fon­do „Di­plo­ma­tai už gy­vy­bę“ apdovanojimai, ka­dan­gi jis iš­rink­tas 2019 me­tų To­le­ran­ci­jos žmo­gu­mi.
Mo­de­ra­to­riaus pa­pra­šy­tas pa­sa­ky­ti sa­vo įspū­dį, E. Bun­ka pa­aiš­ki­no: „Tas gīve­nėms īr kažkāp pa­ka­vuots: nieks nie­ka na­sa­ka, nieks nie­ka na­žė­na (na­žė­nuo­jė, na­sa­kė – tēp rei­kie­jė sakītė), bet ka at­sė­rond žmuo­niū, kat­rėi nuor žė­nuo­tė is­tuo­rė­jė na tuo­kė, kuo­kiuos rēk tou lai­ko, vo is­tuo­rė­jė, kuo­ki ana bo­va, tu­met jem kėl­tė daug iduo­miū ė svar­biū dalīku…“.
Vil­niaus ji­diš ins­ti­tu­to lek­to­rė E. Ben­di­kai­tė pla­čiau pa­pa­sa­ko­jo apie mi­nė­tą jos pa­reng­tą plun­giš­kio No­che­mo Ri­lo straips­nį „Mū­sų mies­te­lis Plun­gė“, ku­ris da­bar pir­mą kar­tą lie­tu­viš­kai iš­spaus­din­tas vi­sas, ir dar su ko­men­ta­rais. Jis bu­vo pub­li­kuo­tas Kau­ne ji­diš kal­ba leis­ta­me dien­raš­ty­je „Folks­blat“ („Liau­dies laik­raš­tis“), tri­juo­se 1935 me­tų nu­me­riuo­se. Tai straips­nis, griau­nąs mi­tą, kad žy­dų gy­ve­ni­mas bu­vęs ra­mus ir lai­min­gas. Pa­sak E. Ben­di­kai­tės, bu­vo ir pa­si­tu­rin­čių žmo­nių, ir sėk­min­gų ver­slų (pa­mi­nė­ta Plun­gė­je gy­ve­nu­si tur­tin­ga Res­tų šei­ma), bet dau­gu­ma ba­lan­sa­vo ant iš­gy­ve­ni­mo ri­bos. Daž­nai juos gel­bė­jo į ki­tas ša­lis emig­ra­vę gi­mi­nai­čiai.
E. Ben­di­kai­tė sa­kė iš­kart su­pra­tu­si, kad straips­nio au­to­rius ne­bu­vo pa­pras­tas žmo­gus, kad jis bu­vo la­bai ge­rai su­si­pa­ži­nęs su žmo­nių gy­ve­ni­mu, tad jo teks­tas – tar­si so­cia­li­nės re­a­ly­bės nuo­trau­ka. O pas­kui ji iš­si­aiš­ki­nu­si, kad N. Ri­las bu­vo E. Bun­kos tė­vu­ko Ja­ko­vo dė­dė! E. Bun­ka ir­gi pa­nei­gė ge­ro žy­dų gy­ve­ni­mo mi­tą: „Daug kas mės­lėj, ka žīdā gerā gīven; žīdu re­li­gė­juo, pa­pruo­čiūs, tra­di­cė­juos īr tuoks dė­dėlē svar­bos dalīks kap au­kuo­jėms, pa­gal­ba kė­tims; ė če jau nier „nu­oro-na­nuo­ro“ – če jau īr Die­va pri­sakīms, diel­tuo kad ė pats bied­niau­sis žmuo­gos bo­va, ons vė­su­met to­rie­jė dou­nas…“. Jis pa­pa­sa­ko­jo apie Li­go­nių slau­gy­mo drau­gi­ją, Lai­do­ji­mo drau­gi­ją bei ki­tas lab­da­rin­gas or­ga­ni­za­ci­jas („sa­vė­tar­pė pa­gal­ba tuo­ki“).
Kal­bant apie žy­dų pa­vel­do iš­sau­go­ji­mą, E. Bun­ka už­si­mi­nė: „Īr jau pa­darīts Tėrkš­liū si­na­guo­gas re­kuonst­ruk­cė­jės pruo­jekts, ė kė­ik mes esam šne­kie­jė so ma­žei­kėškēs, tėn ga­lie­tom at­sė­ras­tė Že­mai­tė­jės žīdu mu­zie­jos“. Apie tai bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma, o E. Bun­ka „pa­pro­ti­no“: „Kas īr pri­neš­ta – laikīkėt, /…/ ė tu­met ga­lie­sem vės­kon tėn at­ėdou­tė…“. Bu­vo kal­ba­ma ir apie žy­dų pa­vel­do sau­go­ji­mą Lie­tu­vos mu­zie­juo­se. J. Skur­daus­kie­nė sa­kė ma­nan­ti, kad dis­ku­si­jos su­kels daug nau­jų min­čių mu­zie­ji­nin­kams, kaip ge­riau pri­sta­ty­ti žy­dų is­to­ri­ją.
Ren­gi­nio pa­bai­go­je ŽDM di­rek­to­rius Al­vi­das Ba­ka­naus­kas dė­ko­jo vi­siems pro­jek­to vyk­dy­to­jams, kny­gos pri­sta­ty­mo da­ly­viams, o di­džiau­sią pa­dė­ką iš­sa­kė J. Skur­daus­kie­nei. Jis džiau­gė­si, kad mu­zie­jus, ku­ris yra fi­nan­suo­ja­mas sa­vi­val­dy­bės, vyk­dąs to­kius pro­jek­tus, ku­rie ga­lė­tų bū­ti pa­vyz­dys ir Vil­niui, ir Klai­pė­dai. Vis­kas esą su­ra­šy­ta kny­go­je, o tai yra iš­lie­ka­mo­ji ver­tė. J. Skur­daus­kie­nė dė­ko­jo ko­le­goms, be ku­rių in­dė­lio ji vie­na ne­bū­tų ga­lė­ju­si nu­veik­ti to­kių dar­bų.
O po dar­bų vi­si bu­vo pa­kvies­ti ar­ba­tai į Ogins­kių bib­lio­te­ką…
Beje, pristatytą knygą galima įsigyti muziejaus kasoje (tiražas – tik 250 egz.).

Kęs­tu­čio Vait­kaus nuotr.

Kęs­tu­tis Vait­kus

 

Nuotraukoje: Knygos pristatytojai (iš kairės): E. Bendikaitė, E. Bunka, D. Mačiulis, J. Skurdauskienė, H. Vitkus.

Komentarai
Kiti straipsniai