Kad vais­tai ne­tap­tų kas­die­niu val­giu

Dar ke­li am­žiai prieš Kris­tų eg­zis­ta­vu­sios Alek­san­dri­jos me­di­ci­nos mo­kyk­los įkū­rė­jas gy­dy­to­jas He­ro­fi­las įvar­di­jo vie­ną pa­grin­di­nių vais­tų var­to­ji­mo prin­ci­pų – „vais­tai pa­tys sa­vai­me nie­ko ver­ti, tik tin­ka­mai pa­cien­to var­to­ja­mi vais­tai tam­pa die­vų ran­ko­mis“. Šių die­nų si­tu­a­ci­ją Lie­tu­vo­je ir pa­sau­ly­je pui­kiai įvar­di­ja žo­džiai: „Vais­tas var­to­ja­mas ne dėl to, kad ne­bū­tų blo­gai, bet dėl to, kad bū­tų ge­ra“.
Apie tai, ko­kie yra per­tek­li­nio vais­tų var­to­ji­mo pa­da­ri­niai ir kaip to iš­veng­ti, pa­sa­ko­ja Res­pub­li­ki­nės Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Tok­si­ko­lo­gi­jos cen­tro va­do­vas, gy­dy­to­jas anes­te­zio­lo­gas-re­a­ni­ma­to­lo­gas Ro­ber­tas Ba­da­ras.

Sie­kia di­din­ti par­da­vi­mų kie­kį

Ne­ra­cio­na­lus vais­tų var­to­ji­mas – tai ne­at­sa­kin­gos sa­vi­gy­dos ir abe­jo­ti­no efek­ty­vu­mo vais­tų var­to­ji­mo vi­su­ma. Pro­ble­mos šak­nys – spe­cia­lis­tai, ne­tin­ka­mai ski­rian­tys me­di­ka­men­tus, juos var­to­jan­tys pa­cien­tai ir vais­tų re­kla­ma, ska­ti­nan­ti pirk­ti jų kuo dau­giau, ne­va tai pa­dės jaus­tis ge­riau.
Te­le­vi­zi­jo­je, spau­do­je bei in­ter­ne­te pla­ti­na­ma re­kla­ma, ku­ri for­muo­ja vi­suo­me­nės po­žiū­rį, sie­kia kuo di­des­nio pel­no – di­din­ti vais­tų par­da­vi­mų kie­kį. Re­kla­mos tiks­las yra įdieg­ti vi­suo­me­nei tai, kad, var­to­jant kuo dau­giau vais­tų ir mais­to pa­pil­dų, sa­vi­jau­ta bus ge­res­nė, pa­di­dės ener­gin­gu­mas ir at­si­ras dau­giau svei­ka­tos, to­kiu bū­du ska­ti­na­mas kuo įvai­res­nių vais­tų pir­ki­mas ir var­to­ji­mas di­de­liais kie­kiais.

Grės­mė Lie­tu­vo­je ir vi­sa­me pa­sau­ly­je

Lie­tu­vo­je per me­tus par­duo­da­ma maž­daug 72 mi­li­jo­nai vais­tų pa­kuo­čių, o ska­lė­je pa­gal su­var­to­ja­mų me­di­ka­men­tų vi­du­ti­nę do­zę per pa­rą Lie­tu­va už­ima ko­ne ly­de­rės po­zi­ci­jas. Ty­ri­mai ro­do, kad daž­nas lie­tu­vis be spe­cia­lis­to pa­gal­bos iš­si­ren­ka sau tin­ka­mus vais­tus, kas pri­ve­da prie 15 tūks­tan­čių jais ap­si­nuo­di­jan­čių žmo­nių Lie­tu­vo­je per me­tus.
Tie­sa, kar­tais ir spe­cia­lis­tams pri­trūks­ta ži­nių bei kom­pe­ten­ci­jų, bū­tent dėl to pa­cien­tui vais­tai ski­ria­mi per di­de­lė­mis ar­ba per ma­žo­mis do­zė­mis, pa­ren­ka­mas ne­tin­ka­mas jų var­to­ji­mo bū­das ar ski­ria­ma ne­tin­ka­ma gy­dy­mo truk­mė. Pro­ble­mos mas­tą pa­grin­džia Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos ty­ri­mai: dau­giau nei pu­sė vi­sų par­duo­da­mų vais­tų yra įsi­gy­ja­mi ir ski­ria­mi ne­ra­cio­na­liai, o kas ant­ras pa­cien­tas ne­si­lai­ko gy­dy­to­jų re­ko­men­da­ci­jų. Į klau­si­mą, kaip iš­veng­ti per­tek­li­nio vais­tų var­to­ji­mo, gy­dy­to­jas anes­te­zio­lo­gas-re­a­ni­ma­to­lo­gas R. Ba­da­ras at­sa­ko pa­pras­tai: „Ven­gi­mo bū­du, o tai reiš­kia – var­to­ti tik gy­dy­to­jo pa­skir­tus me­di­ka­men­tus ir va­do­vau­tis tai­syk­le – kas per daug, tas vi­sa­da ne­svei­ka.“

Vais­tai ne vi­suo­met ga­li pa­dė­ti

Kai ku­rie var­to­ja­mi psi­chot­ro­pi­niai vais­tai, ku­rių veik­lio­ji me­džia­ga vei­kia me­džia­gų apy­kai­tą gal­vos sme­ge­ny­se, jaut­res­nės psi­chi­kos žmo­nėms ga­li su­kel­ti pri­klau­so­my­bę. Fi­zi­nė pri­klau­so­my­bė nuo vais­tų pa­si­reiš­kia py­ki­ni­mu, bai­me, ne­mi­ga ar ha­liu­ci­na­ci­jo­mis. Psi­cho­lo­gi­nė pri­klau­so­my­bė – tai jaus­mas, pri­ver­čian­tis gal­vo­ti, jog žmo­gus ne­ga­li su­sto­ti var­to­ti vais­tų.
Pri­klau­so­my­bę ga­li­ma są­ly­gi­nai pri­stab­dy­ti ne­var­to­jant ją su­kė­lu­sių vais­tų il­gą lai­ko tar­pą, ta­čiau, no­rint iš­sau­go­ti gy­vy­bę ir blai­vų pro­tą, prie tų vais­tų var­to­ji­mo ne­de­rė­tų nie­kad grįž­ti, nes pri­klau­so­my­bė – tai grei­tai pro­gre­suo­jan­ti ir at­si­nau­jin­ti ga­lin­ti li­ga.
Per­tek­li­nis vais­tų var­to­ji­mas ga­li su­kel­ti ne tik pri­klau­so­my­bę, bet ir ki­tų ne­ma­lo­nių pa­sek­mių, to­kių kaip di­dė­jan­tis ser­ga­mu­mas ar ne­pa­gei­dau­ja­mų vais­tų re­ak­ci­jų su­ke­lia­mų svei­ka­tos su­tri­ki­mų ri­zi­ka, o pa­ti skau­džiau­sia pa­sek­mė – pa­cien­to mir­tis, tad pa­ju­tus pa­vo­jų, rei­kė­tų ne­del­siant kreip­tis pa­gal­bos.

Nie­ka­da nė­ra per vė­lu kreip­tis pa­gal­bos

Vi­sų pir­ma, sie­kiant su­ma­žin­ti per­tek­li­nį vais­tų var­to­ji­mą ir ko­vo­ti su pri­klau­so­my­be nuo jų, rei­kė­tų su­vok­ti, kad nie­ka­da nė­ra per vė­lu kreip­tis pa­gal­bos ir kad vais­tai gal­būt yra veiks­min­giau­sias ir leng­viau­sias, bet ne ge­riau­sias bū­das pa­ge­rin­ti sa­vo vi­di­nę bū­se­ną.
„Pir­mo­ji pa­gal­bos sto­te­lė tu­rė­tų bū­ti šei­mos gy­dy­to­jo ka­bi­ne­tas, o tuo­met jau jis nu­spręs, ko­kios pa­gal­bos rei­kia, ir, esant po­rei­kiui, nu­kreips į rei­kia­mas įstai­gas“, – tei­gia gy­dy­to­jas anes­te­zio­lo­gas-re­a­ni­ma­to­lo­gas R. Ba­da­ras.
Ne­re­tai psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba yra rak­tas į ge­res­nę vi­di­nę sa­vi­jau­tą. Anot pri­klau­so­my­bes gy­dan­čių spe­cia­lis­tų, pir­mi­nis psi­cho­te­ra­pi­jos tiks­las yra pa­siek­ti tai, kad pa­cien­tas pri­si­im­tų at­sa­ko­my­bę už sa­vo pro­ble­mos spren­di­mą, t. y. pats no­rė­tų at­si­sa­ky­ti var­to­ja­mų vais­tų ir pa­sveik­ti, o tik po to ska­ti­na­ma su­vok­ti per di­de­lio ir ne­tin­ka­mo var­to­ja­mų vais­tų kie­kio įta­ką pa­cien­to vi­di­nei bū­se­nai bei or­ga­niz­mui.
Taip pat ver­tė­tų pa­brėž­ti, jog di­de­lę įta­ką pri­klau­so­miems žmo­nėms da­ro jų ap­lin­ki­niai, ku­rie, iš­reiš­kę su­si­rū­pi­ni­mą ar­ti­mo­jo bū­se­na, tu­rė­tų jį pa­drą­sin­ti ir pa­ska­tin­ti pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju, o ne nu­sta­ty­ti li­gas ar su­tri­ki­mus sa­va­va­liš­kai, kas daž­nai tik pa­blo­gi­na esa­mą su pri­klau­so­my­be ko­vo­jan­čio žmo­gaus bū­se­ną.

Tiks­las – su­si­do­ro­ti su pro­ble­ma

Sie­kiant su­ma­žin­ti per­tek­li­nio vais­tų var­to­ji­mo pro­ble­mos mas­tą ša­ly­je, 2018 me­tais Šiau­lių te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos zo­no­je dve­jiems me­tams įkur­tas vais­tų ko­mi­te­tas, ku­ria­me pir­mą­kart Lie­tu­vo­je bu­vo pra­dė­ta vie­šai kal­bė­ti apie per­tek­li­nį me­di­ka­men­tų var­to­ji­mą ir jo su­ke­lia­mas pro­ble­mas. Ko­mi­te­to stra­te­gi­nė kryp­tis yra kom­pen­suo­ja­mų vais­tų var­to­ji­mo ra­cio­na­li­za­vi­mas. To bus ban­do­ma pa­siek­ti ke­liant skir­tin­gų gy­dy­to­jų, svei­ka­tos prie­žiū­ros, far­ma­ci­jos ir ki­tų spe­cia­lis­tų kom­pe­ten­ci­jas bei ana­li­zuo­jant kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų su­var­to­ji­mą ir pa­cien­tų gy­dy­mo efek­ty­vu­mą.
Su šia pro­ble­ma su­si­du­ria ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, ku­ri sa­vo 2019–2021 me­tų stra­te­gi­nia­me veik­los pla­ne nu­ro­do, jog bus sie­kia­ma už­tik­rin­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je bū­tų pri­ei­na­mi ge­ros ko­ky­bės, sau­gūs ir veiks­min­gi vais­tai, ge­ri­nan­tys ir stip­ri­nan­tys žmo­nių svei­ka­tą, už­tik­ri­nant ra­cio­na­lų vais­tų ir vals­ty­bės biu­dže­to bei gy­ven­to­jų lė­šų var­to­ji­mą.
Vie­nas iš bū­dų, ku­riais sten­gia­ma­si vi­suo­me­nei įdieg­ti ra­cio­na­laus vais­tų var­to­ji­mo svar­bą, yra Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pla­nuo­ja­mas reng­ti „Iš­min­tin­ga­sis vais­tų są­ra­šas“, skir­tas svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tams ir pa­cien­tams. Pla­nuo­ja­ma, kad iš­min­tin­ga­ja­me vais­tų są­ra­še „su­guls“ in­for­ma­ci­ja apie li­gas ir vais­tų re­ko­men­da­ci­jos jų gy­dy­mui.
Svar­biau­sias kri­te­ri­jus įvai­rių sri­čių svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tams at­ren­kant vais­tus – di­džiau­sia ga­li­ma nau­da pa­cien­to svei­ka­tai ne­iš­lei­džiant di­de­lės pi­ni­gų su­mos.

S-619

Nuotraukoje: Gy­dy­to­jas Ro­ber­tas Ba­da­ras pa­ta­ria va­do­vau­tis tai­syk­le – kas per daug, tas vi­sa­da ne­svei­ka.
Nuo­trau­ka iš as­me­ni­nio ar­chy­vo