Trečiadienis, 2020 m. balandžio 08 d.

„Iš­rin­ki­me bai­siau­sią mies­to gat­vę. Siū­lau Bab­run­go“ –

to­kį pa­siū­ly­mą ži­niask­lai­dai pa­tei­kė plun­giš­kis Ro­mu­al­das Mon­čys, sau­sio 29-osios po­pie­tę už­ėjęs į „Plun­gės ži­nių“ re­dak­ci­ją. Iš­ties rin­ki­mų čia ne­bus – mū­sų mies­to gy­ven­to­jas tik no­ri at­kreip­ti val­di­nin­kų dė­me­sį į pa­mirš­tą Bab­run­go gat­vės at­kar­pą, kur yra vie­nos duo­bės.

„Ar ži­no­te, kad mies­to cen­tre yra to­kių gat­vių, kur bai­su net pa­žiū­rė­ti? Kal­bu apie Bab­run­go gat­vę, ku­ri yra iš­kart už baž­ny­čios, pa­kal­niui“, – pra­dė­jo pa­šne­ko­vas.
Vy­ras pa­sa­ko­jo, jog da­lis šios gat­vės (nuo pra­džios) prieš ke­le­rius me­tus bu­vo iš­as­fal­tuo­ta, ta­čiau gat­vės ga­las už po­sū­kio, pa­lei Bab­run­go upę, bu­vo pa­lik­tas li­ki­mo va­liai. Už to po­sū­kio dar yra pen­ki na­mai ir gat­vė bai­gia­si ak­li­gat­viu.
Ko­kiu ke­liu­ku ten gy­ven­to­jams ten­ka va­žiuo­ti iki na­mų lau­žant au­to­mo­bi­lius, R. Mon­čys pa­ro­dė pa­ties da­ry­to­se nuo­trau­ko­se. Iš­ties maž­daug šim­to met­rų ke­liu­kas ten toks, ko­kį pa­pras­tai va­di­na­me „duo­bė ant duo­bės“.
Pa­šne­ko­vas ste­bė­jo­si, kad mies­to pa­kraš­čiuo­se gat­vės tvar­ko­mos, o pa­čia­me cen­tre, ša­lia baž­ny­čios, esan­tis ne­di­de­lis gat­vės ga­las pa­mirš­tas – nei as­fal­tuo­ti ke­ti­na­ma, nei ka­da grei­de­riuo­ja­ma.
„Kai­my­nai ne­drįs­ta ei­ti skųs­tis. Aš prieš po­rą me­tų ėjau pas mies­to se­niū­ną, esu me­rui dėl to už­si­mi­nęs. Da­bar nu­ta­riau at­ei­ti tie­siai į laik­raš­čio re­dak­ci­ją. Ne­tu­riu vil­čių, kad ko nors pa­siek­siu val­diš­kuo­se na­muo­se“, – pa­klaus­tas, kur dėl to jau krei­pė­si, at­sa­kė plun­giš­kis.
Dėl šios gat­ve­lės pa­kal­bin­tas Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vie­tos ūkio sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Ar­vy­das Liu­ti­ka tei­gė, kad jie už­si­i­ma rim­tes­niais ob­jek­tais, o čia – mies­to se­niū­ni­jos rei­ka­las. Tie­siog rei­kia su­lauk­ti, ka­da bus gau­tos Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos lė­šos gat­vių ir ke­lių re­mon­tui. Ta­da jau se­niū­nai spręs, ku­rias gat­ves ir kaip tvar­ky­ti. „Pri­min­si­me mies­to se­niū­ni­jai dėl Bab­run­go gat­vės“, – pa­ža­dė­jo Sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tas.
Da­bar grei­de­riuo­ti tą ar ki­tą pa­na­šų ke­liu­ką, kaip svars­tė A. Liu­ti­ka, ne­bū­tų pra­smės – vie­nos ba­los, ly­ja ir ly­ja. O as­fal­tuo­ti ar­ti­miau­siu me­tu pa­gal pri­ori­te­ti­nį sa­vi­val­dy­bės pa­tvir­tin­tą są­ra­šą ir­gi ne­iš­eis – Bab­run­go gat­vės ta­me są­ra­še kol kas nė­ra.
Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba yra pa­si­tvir­ti­nu­si ir tvar­ką, pa­gal ku­rią in­fra­struk­tū­ros ge­ri­ni­mas ga­li­mas jung­ti­nės veik­los pa­grin­du, t. y. su Sa­vi­val­dy­bės, fi­zi­nių bei ju­ri­di­nių as­me­nų fi­nan­si­niu pri­si­dė­ji­mu. Tuo pa­grin­du į Sa­vi­val­dy­bę krei­pia­si pi­lie­čiai, pra­šy­da­mi su­tvar­ky­ti gat­vę ar ke­lio at­kar­pą, įsi­pa­rei­go­da­mi pri­si­dė­ti ir sa­vo lė­šo­mis. Ta­da at­si­ran­da ga­li­my­bė mi­nė­to­je ei­lė­je pa­kil­ti į vir­šų.
Šia tvar­ka jau pa­si­nau­do­jo da­lis gy­ven­to­jų, to­kią pa­raiš­ką, pa­sak A. Liu­ti­kos, ga­li teik­ti ir Bab­run­go gat­vės gy­ven­to­jai. Svar­biau­sia, kad žmo­nės dėl to vi­si su­tar­tų ir tu­rė­tų ga­li­my­bę fi­nan­siš­kai pri­si­dė­ti. Tas są­ra­šas (su gy­ven­to­jų pri­si­dė­ji­mu) su­da­romas pa­gal pa­teik­tų pra­šy­mų da­tą, jį svars­to ko­mi­si­ja, ga­liau­siai tei­kia­mas tvir­tin­ti Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bai. Tie­sa, šiais me­tais mi­nė­tą tvar­ką ža­da­ma per­žiū­rė­ti ir gal­būt pa­ko­re­guo­ti.
Lai­ki­nai mies­to se­niū­ni­jai te­be­va­do­vau­jan­tis Gin­ta­ras Do­mar­kas sa­kė, jog ži­no apie šios gat­ve­lės bė­das, bet da­bar nie­ko pa­da­ry­ti ne­ga­li. Rei­kia lauk­ti pa­va­sa­rio ir ge­res­nių orų. „Tu­ri bū­ti ar­ba pa­ša­lę, ar­ba iš­džiū­vę. Bet da­bar, kai tiek li­jo, ne­va­žiuos ten nė vie­nas ran­go­vas. Ne­įma­no­ma nei pa­ly­gin­ti, nei žvy­ro už­vež­ti – juk pa­da­ry­si­me pur­vy­ną. Va­žia­vom ne­se­niai į vie­ną gat­vę su grei­de­riu – dur­niais mus gy­ven­to­jai iš­va­di­no, ir vi­si dar­bai tuo pa­si­bai­gė“, – ti­ki­no se­niū­nas.
G. Do­mar­kas pri­si­mi­nė, jog da­lis Bab­run­go gat­vės iš­as­fal­tuo­ta ta­da, kai ten bu­vo pa­klo­ti van­den­tie­kio tin­klai, ir ran­go­vas bu­vo „pri­vers­tas“ to­je da­ly­je pa­dė­ti ke­lio pa­grin­dus. Ta­da se­niū­ni­jai pa­vy­ko „su­kom­bi­nuo­ti“ šiek tiek as­fal­to. O gat­vės pa­bai­go­je as­fal­to ne­bu­vo ga­li­ma klo­ti – ne­bu­vo pa­grin­dų. Se­niū­ni­jai tai bu­vo „ne­įkan­da­ma“ su­ma.
Bab­run­go gat­vės ke­liu­kas – la­bai se­nas ir itin siau­ras. Se­niū­nas svars­tė, jog net ir pra­džiū­vus, grei­de­riui bus su­dė­tin­ga įva­žiuo­ti, sun­ku ap­si­suk­ti. Bet vis tiek ža­dė­jo, kad pa­va­sa­riop gat­ve­lė su­lauks dė­me­sio.

Li­na MOTUŽIENĖ

Nuotraukoje: Plungės miesto Babrungo gatvės gyventojams pikta, jog jų keliukas visiškai netvarkomas.

Komentarai
Kiti straipsniai