Sekmadienis, 2020 m. sausio 26 d.

Sklei­džian­tiems ge­ru­mą – pa­dė­kos an­ge­lai

Pir­ma­die­nio va­ka­rą rie­ta­viš­kiai ir sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jai sku­bė­jo į nau­ją­ją Rie­ta­vo spor­to sa­lę, ku­rio­je jau ant­rus me­tus su­reng­tas Nau­ja­me­ti­nis pa­dė­kos va­ka­ras. Va­ka­ro me­tu pa­gerb­ti trys he­ro­jai, ge­ru­mu ir gra­žiais dar­bais džiu­gi­nan­tys ap­lin­ki­nius. Šven­ti­nę pro­gra­mą do­va­no­jo Vals­ty­bi­nis an­sam­blis „Lie­tu­va“, o hu­mo­ro ne­sto­ko­jo kon­cer­ti­nę pro­gra­mą ve­du­si Kris­ti­na Kaz­laus­kai­tė.

Su­si­rin­ku­siuo­sius nuo­tai­kin­ga dai­na pa­svei­ki­no va­ka­rą ve­du­sios Eg­lė Fa­bi­jo­na­vi­čie­nė ir Bi­ru­tė Ged­mi­nai­tė. Pir­ma­sis šven­ti­ne nuo­tai­ka da­li­jo­si Sa­vi­val­dy­bės me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis. Pa­svei­ki­nęs su pra­ėju­sio­sio­mis ir at­ei­nan­čio­mis šven­tė­mis, me­ras ne­gai­lė­jo pa­dė­kų už gra­žią mo­zai­ką, ku­ri bu­vo su­dė­lio­ta per pra­ėju­sius me­tus. Vi­so­se sri­ty­se ga­li­ma įžvelg­ti ką nors ge­ro. Bu­vo lai­mė­ji­mų spor­to, kul­tū­ros, švie­ti­mo ir ki­to­se sri­ty­se. „Ačiū vi­siems, kad esa­te, dir­ba­te, ku­ria­te sau ir ar­ti­miems žmo­nėms, o taip pat – ir vi­sam Rie­ta­vui. Tu­ri­me pa­si­džiaug­ti ben­dro dar­bo re­zul­ta­tais. Žvel­giant į rei­tin­gus, esa­me ge­ro­se vie­to­se, o tai daug ką pa­sa­ko, ga­li­me di­džiuo­tis sa­vo sa­vi­val­dy­be ir siek­ti dar ge­res­nių re­zul­ta­tų. Lin­kiu švie­sių min­čių, drą­sos ei­ti į prie­kį ir ne­su­sto­ti, kad ir kas truk­dy­tų. Gra­žių at­ei­nan­čių me­tų vi­siems“, – lin­kė­jo me­ras.
Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jus svei­ki­no ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rys Jo­nas Var­ka­lys. Jis dė­ko­jo kiek­vie­nam sa­vi­val­dy­bės žmo­gui, ku­ris dirb­da­mas sa­vo kas­die­nius dar­bus pil­do vi­sos sa­vi­val­dy­bės, o kar­tu ir Lie­tu­vos pa­sie­ki­mų krai­tį. „Džiu­gu ma­ty­ti, kaip gra­žė­ja lau­kai, ūkiai, stip­rė­ja ver­slo įmo­nės, puo­šia­si gat­vės ir tvar­ko­ma in­fra­struk­tū­ra. Vis­ką pa­da­ro­te sa­vo ran­ko­mis ir įžval­go­mis, sau­go­te ir puo­se­lė­ja­te kraš­to is­to­ri­nę at­min­tį“, – pa­gy­rų Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės žmo­nėms ne­gai­lė­jo Sei­mo na­rys. Prie svei­ki­ni­mų pri­si­dė­jo ir Rie­ta­vo pa­ra­pi­jos kle­bo­nas An­ta­nas Gut­kaus­kas.
Va­ka­ro ve­dė­jos kal­bė­jo apie ge­ru­mą ir jį spin­du­liuo­jan­čius žmo­nes. O kas gi tas ge­ru­mas? Ge­ru­mas – di­džiau­sia ver­ty­bė, tai – ge­ri dar­bai, pa­gal­ba, ši­lu­ma ir su­pra­ti­mas. Tą va­ka­rą vi­si su­si­rin­ko ne tik pa­bū­ti kar­tu, bet ir vie­ni ki­tiems gar­siai iš­tar­ti „Ačiū“ kas­die­nė­je veik­lo­je sa­vo dar­bu, už­si­de­gi­mu ku­rian­tiems ge­res­nį ne tik sa­vo, bet ir vi­sų ry­to­jų. Sim­bo­li­niai pa­dė­kos an­ge­lai įteik­ti trims va­ka­ro no­mi­nan­tams kaip pa­dė­ka už mei­lę žmo­gui ir sa­vo kraš­tui, ge­ru­mą, gra­žius dar­bus.

Ge­ru­mo an­ge­las už mei­lę li­ki­mo nu­skriaus­tiems

Pir­mo­jo va­ka­ro he­ro­jė – vi­siems pui­kiai pa­žįs­ta­ma po­etė Ge­no­vai­tė Čes­naus­kie­nė. Jai sa­vi­val­dy­bės me­ras dė­ko­jo už ak­ty­vią sa­va­no­riš­ką veik­lą ben­dri­jo­je „Rie­ta­vo vil­tis“, mei­lę li­ki­mo nu­skriaus­tiems žmo­nėms, no­rą su­teik­ti jiems gy­ve­ni­mo pil­nat­vę, kū­ry­bi­nį li­te­ra­tū­ri­nį po­lė­kį, že­mai­tiš­ku­mo puo­se­lė­ji­mą ir vi­sa­ke­rio­pą kul­tū­ri­nę sa­vi­raiš­ką.
G. Čes­naus­kie­nė au­go vien­kie­my­je, ap­sup­ta gam­tos, tad nuo ma­žų die­nų gy­ve­no pa­sken­du­si min­ty­se. Jos ne­var­gi­no, ma­tyt, to­dėl, kad bu­vo švie­sios. Va­ka­ro he­ro­jė sa­vo lai­ką ski­ria ne tik šei­mai, bet ir ak­ty­viai da­ly­vau­ja Sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­ni­nia­me, so­cia­li­nia­me, kul­tū­ri­nia­me ir kū­ry­bi­nia­me gy­ve­ni­me. G. Čes­naus­kie­nė į ben­dri­jos „Rie­ta­vo vil­tis“ veik­lą įsi­lie­jo nuo 2003 m. Ji ak­ty­vi, pa­si­ruo­šu­si pa­tar­ti ir pa­dė­ti spręs­ti or­ga­ni­za­ci­nes pro­ble­mas. Vi­sa­da ak­ty­viai da­ly­vau­ja ben­dri­jos or­ga­ni­zuo­ja­muo­se ren­gi­niuo­se, ku­ria jiems sce­na­ri­jus ir mie­lai juos ve­da. Ge­nu­tės ei­les dai­nuo­ja ben­dri­jos jau­nuo­liai, ne­įga­lie­ji, jos skam­ba kon­cer­tuo­se. Ge­no­vai­tė ak­ty­vi ne tik ben­dri­jos veik­lo­je, ji – li­te­ra­tų klu­bo „Mū­za“, Že­mai­čių drau­gi­jos na­rė, da­ly­vau­ja Že­mai­tiš­kų skai­ty­mų kon­kur­suo­se ir kaip skai­to­vė, ir kaip ei­lė­raš­čių au­to­rė. Šie me­tai Ge­no­vai­tės kū­ry­bi­nia­me ke­ly­je ypač ryš­kūs – iš­leis­ta ir vi­suo­me­nei pri­sta­ty­ta jos kny­ga „Prie ver­smės“. At­si­im­da­ma ap­do­va­no­ji­mą, G. Čes­naus­kie­nė dė­ko­jo už jai su­teik­tą įver­ti­ni­mą, o ren­gi­nio da­ly­viams pa­dek­la­ma­vu­si sa­vo ei­lių, lin­kė­jo bran­gin­ti že­mai­tiš­ką šnek­tą.

Pa­dė­ka už žem­dir­bių vie­ni­ji­mą

Ant­ra­sis pa­dė­kos an­ge­las – už il­ga­me­tį ko­o­pe­ra­ci­jos idė­jos puo­se­lė­ji­mą tel­kiant Rie­ta­vo ir vi­sos Lie­tu­vos žem­dir­bius vie­ny­tis, dirb­ti drau­ge, pa­dė­ti vie­ni ki­tiems vys­tant efek­ty­vią ko­ky­biš­kų že­mės ūkio pro­duk­tų ga­my­bą, at­sto­va­vi­mą Lie­tu­vos že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ty­vų in­te­re­sams Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je – nu­si­lei­do į Jo­no Kuz­mins­ko ran­kas.
J. Kuz­mins­kas gi­mė 1963-iai­siais Rie­ta­vo ra­jo­ne, iš­si­la­vi­ni­mą įgi­jo Lie­tu­vos že­mės ūkio aka­de­mi­jo­je. Jo pro­fe­si­nė­je ir vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je ryš­kus pi­lie­tiš­ku­mas, sie­kis pa­dė­ti žmo­nėms – nuo pir­mų­jų ug­nia­ge­sio-gel­bė­to­jo dar­bo die­nų La­bar­džių prieš­gais­ri­nia­me punk­te 1992-ai­siais iki šian­dien, kai J. Kuz­mins­kas ne­pails­ta­mai ska­ti­na že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ci­ją, gi­na Lie­tu­vos žem­dir­bių ir že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ty­vų in­te­re­sus Lie­tu­vo­je ir už jos ri­bų.
Ūki­nin­kau­ti pra­dė­jo 1997 m., nuo 2003-ųjų va­do­vau­ja vie­nam sėk­min­giau­sių ko­o­pe­ra­ty­vų „Pie­no gė­lė“, o nuo 2017 m. ei­na Lie­tu­vos že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ty­vų aso­cia­ci­jos „Ko­o­pe­ra­ci­jos ke­lias“ val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, at­sto­vau­ja Lie­tu­vos že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ty­vų in­te­re­sams Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je. Nuo 2018 m. J. Kuz­mins­kas taip pat va­do­vau­ja Ne­pa­lan­kių ūki­nin­kau­ti že­mių nau­do­to­jų aso­cia­ci­jai, ku­ri sie­kia pa­dė­ti pra­sto­mis są­ly­go­mis ūki­nin­kau­jan­tiems žem­dir­biams. Nuo 2004 m. Jo­nas Kuz­mins­kas ak­ty­viai da­ly­vau­ja tarp­tau­ti­nė­je veik­lo­je, ku­rio­je pa­brė­žia­ma ben­dra­dar­bia­vi­mo svar­ba, o vi­si Lie­tu­vos at­sto­vai ra­gi­na­mi siek­ti ge­riau­sių re­zul­ta­tų to­bu­li­nant Eu­ro­pos Są­jun­gos Ben­drą­ją že­mės ūkio po­li­ti­ką ir įgy­ven­di­nant ben­drus tiks­lus. J. Kuz­mins­kas da­ly­va­vo ir 7 pro­tes­to ak­ci­jo­se Briu­se­ly­je, ku­rio­se bu­vo sie­kia­ma są­ži­nin­gos po­li­ti­kos Lie­tu­vos žem­dir­bių at­žvil­giu.
2017 m. kar­tu su Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės ūki­nin­kų ini­cia­ty­vi­ne gru­pe įkū­rė Rie­ta­vo ūki­nin­kų są­jun­gą, ku­rios stei­gė­jų pir­mi­nin­ku bu­vo jis pats. Kar­tu su sū­nu­mis Jo­nas ūki­nin­kau­ja 130 ha plo­te ir au­gi­na apie 130 gal­vi­jų. Vi­sai ne­se­niai, gruo­džio 5 d., Vil­niu­je vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Ben­dro­ji že­mės ūkio po­li­ti­ka – žem­dir­bių pa­tir­tis ir lū­kes­čiai“ „Ko­o­pe­ra­ci­jos ke­lio“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas J. Kuz­mins­kas ap­do­va­no­tas LR Že­mės ūkio rū­mų or­di­nu už nuo­pel­nus že­mės ūkiui ir kai­mo plėt­rai.
At­si­im­da­mas ap­do­va­no­ji­mą, va­ka­ro he­ro­jus dė­ko­jo už įver­ti­ni­mą, ir mi­nė­jo, kad jam kas­dien ten­ka pra­va­žiuo­ti Rie­ta­vą. „Ma­tau, kad kei­čia­si kai­mai, ke­liai tam­pa ly­ges­ni. Ypač džiu­gu dėl jau­nų žmo­nių. Ti­kiu, kad jiems už­teks ryž­to kur­ti Lie­tu­vą čia, o ne sve­tur. Da­lis jau­ni­mo jau grįž­ta, pa­si­sė­mę ge­ro­sios prak­ti­kos sve­tur. Sma­gu, kad jau­ni­mas ku­ria­si Lie­tu­vo­je ir puo­šia mū­sų kai­mus ir mies­te­lius“, – sa­kė J. Kuz­mins­kas.

Pa­dė­kos an­ge­las už kū­ry­bin­gu­mą

Pas­ku­ti­nė va­ka­ro he­ro­jė ap­do­va­no­ta už kū­ry­bin­gą, nuo­šir­dų ben­dra­dar­bia­vi­mą ir sva­rų in­dė­lį puo­se­lė­jant Rie­ta­vo kraš­to mu­zi­ki­nes, kul­tū­ri­nes tra­di­ci­jas, me­ni­nio ly­gio kė­li­mą, edu­ka­ci­nę ir vi­suo­me­ni­nę veik­lą, mei­lę ir at­si­da­vi­mą gim­ti­nės žmo­nėms. Ge­ru­mo an­ge­las įteik­tas Auš­rai Liut­ku­tei-Po­vi­lai­tie­nei.
Ji gi­mė Rie­ta­ve, mo­kė­si Rie­ta­vo Lau­ry­no Ivins­kio gim­na­zi­jo­je,1988–1992 m. – Klai­pė­dos Sta­sio Šim­kaus kon­ser­va­to­ri­jo­je. 1992–2002 m. stu­di­ja­vo Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jo­je. Nuo 2002 m. yra Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­de­mi­jos dai­na­vi­mo ka­ted­ros dės­ty­to­ja. Ak­ty­viai dir­ba pe­da­go­gi­nį dar­bą ne tik su stu­den­tais, bet ir moks­lei­viais. Ženg­da­ma kū­ry­bi­niu ke­liu, for­muo­da­ma pro­fe­si­nę kar­je­rą, Auš­ra nie­ka­da ne­už­mir­šo gim­to­jo kraš­to. Sun­ku su­skai­čiuo­ti, kiek Auš­ros dė­ka Rie­ta­ve vy­ko mu­zi­ki­nių ren­gi­nių, su­si­ti­ki­mų, edu­ka­ci­nių veik­lų ir, ži­no­ma, jos pa­čios kon­cer­tų bei pa­si­ro­dy­mų. Ji ben­dra­dar­biau­ja su Rie­ta­vo Ogins­kių kul­tū­ros is­to­ri­jos mu­zie­ju­mi, yra daž­na vieš­nia Rie­ta­vo Šv. My­ko­lo Ar­kan­ge­lo baž­ny­čio­je, ak­ty­vi Vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos Rie­ta­vo kraš­tie­čių klu­bo na­rė. Šia­me klu­be, o gal ir anks­čiau, bu­vo iš­kel­tas klau­si­mas apie var­go­nus Rie­ta­vo Šv. My­ko­lo Ar­kan­ge­lo baž­ny­čiai. Pra­ėjo ne­ma­žai lai­ko, ir tiks­las bu­vo pa­siek­tas – baž­ny­čio­je įspū­din­gai gau­džia nau­ji var­go­nai. Va­ka­ro he­ro­jei pa­lin­kė­ta kū­ry­bi­nės ir as­me­ni­nės sėk­mės, dė­ko­ta už tai, kad Rie­ta­vas, rie­ta­viš­kiai ir kul­tū­ra jos šir­dy­je už­ima to­kią svar­bią vie­tą.
Pa­dė­kos an­ge­lams nu­tū­pus į šei­mi­nin­kų ran­kas, va­ka­rą tę­sė nuo­sta­bi Vals­ty­bi­nio an­sam­blio „Lie­tu­va“ kon­cer­ti­nė pro­gra­ma. Ren­gi­nio me­tu už bi­lie­tus su­rink­tos lė­šos bus per­ves­tos į Ben­druo­me­nės rė­mi­mo fon­dą ir skir­tos ser­gan­tiems vai­kams.

Da­lia BARCYTĖ

Nuotraukoje: Dar vienas padėkos angelas nutūpė į J. Kuzminsko rankas.

Komentarai
Kiti straipsniai