Trečiadienis, 2020 m. balandžio 08 d.

Dai­lės sky­rius mi­nė­jo sa­vo veik­los de­šimt­me­tį

Gruo­džiui per­si­ri­tus į ant­rą­ją pu­sę, pa­mi­nė­ta džiu­gi šven­tė Rie­ta­vo My­ko­lo Kle­o­po Ogins­kio me­no mo­kyk­lo­je. 10-ies me­tų ju­bi­lie­jaus su­kak­tį mi­nė­jo mo­kyk­los dai­lės sky­rius. Ta pro­ga mo­kyk­lo­je su­reng­ta ir moks­lei­vių dar­bų pa­ro­da.

Pir­ma­sis svei­ki­ni­mo žo­džiui pa­kvies­tas Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis. Anot jo, me­no mo­kyk­la nuo pat pir­mų­jų sa­vi­val­dy­bės at­kū­ri­mo die­nų vai­di­no la­bai svar­bų vaid­me­nį. „Esa­te ži­no­mi, ma­to­mi ir gir­di­mi. Iš pra­džių dėl or­kest­ro, vė­liau at­si­ra­do ir vo­ka­las, dai­lė, gi­ta­ris­tai. Ši įstai­ga – la­biau­siai pa­vy­kęs pro­jek­tas vi­so­je sa­vi­val­dy­bė­je – au­gi­na­te vai­ką, žmo­gų, as­me­ny­bę. Esu be ga­lo dė­kin­gas žmo­nėms, ku­rie mo­ko, ve­da vai­kus tin­ka­mu ke­liu. Ti­kiu, kad ši mo­kyk­la dar veiks daug me­tų, o čia dir­ban­tys ir be­si­mo­kan­tys da­rys pa­čius nuo­sta­biau­sius dar­bus“, – kal­bė­jo me­ras.
Prie svei­ki­ni­mų pri­si­dė­jo ir Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė švie­ti­mui Jo­lan­ta Gre­vie­nė. Ji mi­nė­jo, kad tai la­bai jau­nat­viš­kas ir gra­žus ju­bi­lie­jus – me­tai la­bai grei­tai pra­bė­go, o per juos daug vis­ko nu­ti­ko. Iš­leis­tas bū­rys vai­kų, ku­rie vė­liau pa­si­rin­ko pro­fe­sio­na­lias dai­lės stu­di­jas, o jei ir ne­pa­si­rin­ko – jų gy­ve­ni­mas bet ko­kiu at­ve­ju ta­po daug spal­vin­ges­nis. Anot ren­gi­ny­je da­ly­va­vu­sio ku­ni­go Čes­lo­vo De­gu­čio, me­nas, mu­zi­ka, mo­kyk­la – tai to­kie da­ly­kai, ku­riuos vi­suo­me­nė tu­ri ma­ty­ti. Se­niau mo­kyk­lo­je ug­dė­si apie 70 mo­ki­nių, da­bar jų jau yra pus­an­tro šim­to. „Baž­ny­čia, kul­tū­ra, me­nas ir vi­si dva­si­niai da­ly­kai tar­pu­sa­vy­je pi­na­si. Baž­ny­čio­je no­rė­jo­si at­gai­vin­ti ir Ogins­kių mu­zi­ką, tad man di­džiu­lis džiaugs­mas, kad mi­ni­te to­kį ju­bi­lie­jų. Jū­sų mo­kyk­la – tar­si šven­to­vė, į ku­rią at­ei­na ne tik jau­ni­mas, bet ir su­au­gu­sie­ji, nes dva­si­niai da­ly­kai žmo­gui daug rei­ka­lin­ges­ni ne­gu ma­te­ria­li­niai“, – sa­kė ku­ni­gas. Prie svei­ki­ni­mų pri­si­dė­jo ir Rie­ta­vo kul­tū­ros cen­tro di­rek­to­rė Bi­ru­tė Ged­mi­nai­tė, Rie­ta­vo Ogins­kių kul­tū­ros is­to­ri­jos mu­zie­jaus ben­druo­me­nė. Mu­zie­jaus di­rek­to­rius Vy­tas Rut­kaus­kas pa­si­džiau­gė, kad me­no mo­kyk­la at­ėjo į dva­ro kul­tū­ros ži­di­nį. „Mes čia tu­ri­me vi­są kul­tū­ros žie­dą – mu­zie­jus, me­no mo­kyk­la, kul­tū­ros cen­tras, for­muo­ja­si ben­dra kul­tū­ros erd­vė. Ne vi­si, bai­gę mo­kyk­lą, bus me­ni­nin­kai, ta­čiau be­si­mo­kant pa­ža­di­na­mos vai­kų kū­ry­bi­nės ga­lios, o tai pa­da­ry­ti – di­džiau­sia mū­sų vi­sų prie­der­mė. Esa­te Rie­ta­vo vė­liav­ne­šiai, lin­kiu sėk­min­gai gar­sin­ti mū­sų mies­tą ir to­liau“, – lin­kė­jo di­rek­to­rius.
Me­no mo­kyk­los mu­zi­kos sky­rius pa­svei­ki­no ko­le­gas įteik­da­mi sve­čių kny­gą, į ku­rią ką nors gra­žaus pa­ra­šy­ti kvies­ti vi­si į ren­gi­nį at­vy­kę bu­vę mo­ki­niai. Neap­si­ei­ta ir be pa­dė­kos raš­tų. Juos lai­ki­nai me­no mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­rei­gas ei­nan­tis Ne­ri­jus Ja­sins­kas įtei­kė dai­lės mo­ky­to­jams – Sta­nis­la­vai Šar­kaus­kai­tei ir To­mui Da­ni­le­vi­čiui. Pa­dė­ko­ta už kū­ry­bi­nės pra­smės pa­ieš­kas, me­ni­nius at­ra­di­mus, už ti­kė­ji­mą mo­ki­niais ir en­tu­ziaz­mą stip­ri­nant bei sau­gant su­pra­ti­mą apie me­ną. Lin­kė­ji­mai, svei­ki­ni­mo žo­dis per­duo­tas ir nuo bu­vu­sios me­no mo­kyk­los di­rek­to­rės Ri­tos Ur­nie­žie­nės, ku­ri ir bu­vo dai­lės sky­riaus Rie­ta­vo me­no mo­kyk­lo­je ini­cia­to­rė.
Ren­gi­niui ei­nant į į pa­bai­gą, T. Da­ni­le­vi­čius pri­sta­tė pa­reng­tą pa­ro­dą. Ji eks­po­nuo­ja­ma per ke­tu­ris mo­kyk­los aukš­tus. Pir­ma­me aukš­te – ma­žes­nių kū­rė­jų dar­bai, aukš­čiau – da­lis di­plo­mi­nių dar­bų, tre­čia­ja­me – su­au­gu­sių­jų sky­riaus dar­bai, dvie­jo­se pa­lė­pė­se – šių­me­ti­nių per­žiū­rų dar­bai ir es­ki­zai, ne­pa­vy­kę dar­bai, tei­kian­tys pri­si­mi­ni­mų, ke­lian­tys sen­ti­men­tus. „Mo­ky­to­jo in­dė­lio aš ne­su­reikš­mi­nu, nes jo dar­bas be mo­ki­nių bū­tų nie­ko ver­tas. Tai nė­ra vie­no žmo­gaus nuo­pel­nas, vis­kas pri­klau­so ir nuo mo­ki­nio, ir nuo mo­ky­to­jo bei jų tar­pu­sa­vio ben­dra­vi­mo“, – sa­kė T. Da­ni­le­vi­čius.

Da­lia BARCYTĖ

Nuotraukoje: Meno mokyklos direktorius N. Jasinskas (kairėje) ir dailės skyriaus mokytojai.

Komentarai
Kiti straipsniai