Ketvirtadienis, 2020 m. sausio 23 d.

„Įdo­mūs žmo­nės čia gy­ve­na. Ir juos vi­sus rei­kia su­val­dy­ti“

Kaip šian­dien lai­ko­si Plun­gės kri­zių cen­tras (plun­giš­kių daug me­tų va­di­na­mas nak­vy­nės na­mais) – apie tai Svei­ka­tos ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ko­mi­te­to po­sė­dy­je pa­sa­ko­jo šios įstai­gos di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ar­ma­lis. Da­bar, pa­sak va­do­vo, čia gy­ve­na 25 įdo­mūs žmo­nės, ku­riuos rei­kia su­val­dy­ti var­ga­ną at­ly­gi­ni­mą gau­nan­tiems so­cia­li­niams dar­buo­to­jams ir jų pa­dė­jė­jams. Di­rek­to­rius už­si­mi­nė ne­ri­mau­jan­tis, jog dar­buo­to­jai ku­rią die­ną iš­si­bė­gios…

Plun­gės kri­zių cen­tras yra tar­si pa­da­lin­tas į dvi da­lis: vei­kia mo­te­rų kri­zių sky­rius ir ap­gy­ven­di­ni­mo-nak­vy­nės na­mai. G. Ar­ma­lio pa­teik­tais duo­me­ni­mis, nuo šių me­tų pra­džios iki spa­lio 1-osios vi­sa­me Kri­zių cen­tre so­cia­li­nes pa­slau­gas ga­vo 54 su­au­gę so­cia­li­nės ri­zi­kos as­me­nys: nak­vy­nės na­mų sky­riu­je – 51 as­muo, o mo­te­rų kri­zių sky­riu­je – 3 klien­tės.
Kal­bant apie ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gą vy­rams, to­kių bu­vo 38, o li­ku­si da­lis (13-ika as­me­nų) nau­do­jo­si lai­ki­no ap­nak­vin­di­ni­mo pa­slau­ga. Tarp il­giau ap­si­gy­ve­nu­sių vy­riš­kių – net pu­sė (16-ika) – su ne­ga­lia, 8 pen­si­nin­kai. Vie­nas klien­tas bu­vo įpa­rei­go­tas gy­ven­ti Nak­vy­nės na­mų sky­riu­je dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je. Tarp lai­ki­nai nak­vy­nės ieš­ko­ju­sių as­me­nų du bu­vo iš ki­tų sa­vi­val­dy­bių, o 7 vy­rai po vie­nos nak­vy­nės pa­si­pra­šė pri­ima­mi il­ges­niam ap­gy­ven­di­ni­mui. Net 25 gy­ven­to­jai tu­ri sko­lų ant­sto­liams.
Per tą pa­tį lai­ko­tar­pį mo­te­rų kri­zių sky­riu­je ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­ga su­teik­ta 3 mo­te­rims. Vi­soms klien­tėms bu­vo nu­sta­ty­tas tam tik­ras dar­bin­gu­mo ly­gis. Tarp klien­čių bu­vo ir vie­na ne­pil­na­me­tė ma­ma su nau­ja­gi­me duk­ry­te.
Be­veik pu­sė vi­sų klien­tų įstai­gos pa­slau­go­mis nau­do­ja­si il­giau nei pus­me­tį, o tai ro­do, kad nu­ma­ty­tas 6 mėn. ap­gy­ven­di­ni­mo ter­mi­nas yra per trum­pas klien­tų so­cia­li­nių pro­ble­mų spren­di­mui. Tie­siog nė­ra so­cia­li­nių pa­slau­gų tęs­ti­nu­mo.
Pa­sa­ko­da­mas apie įstai­gos veik­lą ir pro­ble­mas, G. Ar­ma­lis ak­cen­ta­vo, jog apie 70 proc. nak­vy­nės na­mų sky­riaus klien­tų su­da­ro se­ny­vo am­žiaus, ne­ga­lią tu­rin­tys ir ne­dar­bin­gi as­me­nys, tad spren­džiant jų bė­das, at­si­du­ria­ma tar­si už­bur­ta­me ra­te: tų žmo­nių dirb­ti nie­kas ne­be­pri­ima, o pa­šal­pos ir pen­si­jos yra to­kios ma­žos, kad iš­si­nuo­mo­ti sa­vo būs­tą ne­įma­no­ma.
Įstai­gos klien­tai yra nu­krei­pia­mi re­gist­ruo­tis į ei­lę so­cia­li­niam būs­tui gau­ti. Šiuo me­tu 23 as­me­nys lau­kia val­diš­ko būs­to, 3 klien­tai šie­met jau ga­vo kur gy­ven­ti. Ta­čiau ir čia iš­ky­la pro­ble­ma – kai ku­rie tie­siog ne­su­ge­ba tvar­ky­tis sa­va­ran­kiš­kai ir grei­tai pa­ver­čia bu­tą lan­dy­ne. To­kiems as­me­nims la­biau reik­tų va­di­na­mų­jų ben­druo­me­ni­nių na­mų, kur ga­lė­tų gy­ven­ti pri­žiū­ri­mi so­cia­li­nių dar­buo­to­jų.
Dar vie­na bė­da – dau­gu­ma klien­tų yra pri­klau­so­mi nuo al­ko­ho­lio ar ki­tų psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų, ne­tu­ri no­ro keis­tis, sa­vo pri­klau­so­my­bės ne­pri­pa­žįs­ta. Su jais il­gai rei­kia dirb­ti in­di­vi­du­a­liai. Sun­ku ir su tais, ku­rie tu­ri psi­chi­kos pro­ble­mų ir ne­no­ri nei gy­dy­tis, nei ger­ti vais­tus. G. Ar­ma­lis sa­kė, jog dar­buo­to­jams to­kie klien­tai tie­siog at­ker­ta: „Jei jūs dur­ni, jūs ir gy­dy­ki­tės“. Į psi­chiat­ri­jos sky­rių gy­dy­mui bu­vo iš­vež­ti 7 as­me­nys, į pri­klau­so­my­bių li­gų cen­trą – 1. Ano­ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų klu­bą lan­ko 4 klien­tai (vie­na jų – mo­te­ris).
Įstai­gos gy­ven­to­jams tei­kia­ma įvai­riau­sia pa­gal­ba: ma­tuo­ja­mas krau­jo spau­di­mas, ap­rū­pi­na­mi me­di­ka­men­tais, ve­ža­mi į li­go­ni­nę, tvar­ko­mi do­ku­men­tai, skal­bia­mi rū­bai, nai­ki­na­mi pa­ra­zi­tai, mo­ko­ma ga­min­ti, au­gin­ti dar­žo­ves, or­ga­ni­zuo­ja­mos iš­vy­kos į ren­gi­nius, duo­da­ma pa­ta­ly­nė, mais­to, dra­bu­žių, ava­ly­nės, hi­gie­nos prie­mo­nių.
Spa­lio pa­bai­go­je, pa­sak G. Ar­ma­lio, Plun­gės kri­zių cen­tre „gy­ve­no 25 įdo­mūs žmo­nės, ku­riuos vi­sus rei­kia mo­kė­ti su­val­dy­ti“. Įstai­gos va­do­vas ak­cen­ta­vo, jog su šiais žmo­nė­mis sun­kų dar­bą dir­ban­tys so­cia­li­niai dar­buo­to­jai gau­na tik 500, o jų pa­dė­jė­jai – 450 eu­rų į ran­kas. „Pa­bėgs ma­no dar­buo­to­jai“, – sa­kė di­rek­to­rius, to­kiu bū­du siek­da­mas at­kreip­ti val­džios dė­me­sį į per ma­žą jų at­ly­gi­ni­mą.

Li­na MOTUŽIENĖ

Nuotraukoje: Kaip sakė Plungės krizių centro direktorius G. Armalis, šiuo metu šioje įstaigoje gyvena 25 įdomūs žmonės.

Komentarai
Kiti straipsniai