
7 skautų dienos neskautams
Į stovyklos prie Platelių ežero „Skautai neskautams: pasidaryk pats“ vietą desantas (vykdantys pasiruošimo darbus) rinkosi likus porai dienų iki pradžios (ketvirtadienį): siuvo ir dažė vėliavą, ruošė jai ir Lietuvos trispalvei stiebus, darė indaujas, įsiruošė sesių ir brolių pastovykles.
Šeštadienio rytą rinkosi stovyklautojai. Mašinų srautas buvo toks intensyvus, kad teko sudaryti eismo reguliavimo grupę. Jos nariai Eglė, Artūras ir Julius (Cezaris), pasitelkę racijas, stabdė eismą tai iš vienos, tai iš kitos pusės, kad mašinos nesusidurtų siaurame miško keliuke. Atvykusiuosius pasitiko registracijos posto darbuotojai Laura, Gerda, Kristijonas ir Arnas. Išsiaiškinę skilties spalvą, stovyklautojus jie nukreipdavo pas vadoviukus. Šie lydėjo savo vaikus į pastovykles ir padėjo įsikurti.
Prieš pietus visi buvo sukviesti prie dar nepakeltų vėliavų ir supažindinti su bendra tvarka bei taisyklėmis, vaikams pristatyti kitų skilčių vadoviukai. Skilčių buvo vienuolika: penkios sesių ir šešios brolių. Kiekvienoje – 8–12 vaikų plius vadoviukai. Sesių skiltys: Salotų (vadovės Aistė ir Gerda, pagalbininkė – Gita), Žydrosios padangės (vadovės Akvilė ir Jovilė, pagalbininkė – Barbora), Saulėgrąžų (vadovės Laura ir Monika, pagalbininkė – Viltė), Musmirių (vadovės Ieva ir Eglė), Rožinių flamingų (vadovės Deimantė ir Gabija, pagalbininkė – Milda). Brolių skiltys: Baltųjų šalmų (vadovai Deividas, Julius ir Ema), Juodųjų sakalų (vadovai Arnas ir Austėja), Babaužiukų (vadovai Laurynas ir Julius-Cezaris), Mandarinų (vadovai Giedrius ir Artūras), Lengvoji (vadovai Kristijonas ir Audrius), H2O (vadovai Dovydas, Lukas ir Nojus). Taigi stovyklos pradžioje turėjome 115 stovyklautojų (tarp jų – 5 cyruliukus ir 2 „Vilties“ merginas), 28 vadoviukus, komendantus Andrių ir Arną, laužavedę ir medikę sesę Olgą, už programą atsakingą sesę Kristiną, virtuvės šefę sesę Ingą, virtuvės talkininkes Zitą, Dainorą, Dianą ir Ireną, keletą pagalbininkų (brolius Darių ir Tadą) bei stovyklos viršininką brolį Žydrūną. Tiesa, periodiškai prisijungdavo slaptų poilsiautojų, besikėsinančių į stovyklos vėliavą…
Pirmoji diena buvo skirta įsikūrimui ir susipažinimui. Pastovyklių gyventojai statėsi palapines, apsitvėrė teritorijas, jas puošė, rentė indaujas, džiovyklas, vartus ir kitus įrenginius, be kurių neįsivaizduojamos skautų stovyklos. Taip pat vaikai bendravo su vadoviukais, mokėsi žygiuoti, žaidė žaidimus, ėjo maudytis, ruošėsi vakaro laužui-dainų vakarui.
Vakare buvo pirmoji rikiuotė su atžygiavimais skiltimis, pirmieji raportai, pirmosios skautiškos bausmės už pirmuosius išsimėtytus daiktus ir buvimą be kepurių. Po vakarienės – dainų laužas, po jo – vakarinis filmo seansas, į kurį bilietas kainavo vieną stovyklos valiutos pinigėlį – skautlaurę.
Pirmoji naktis stovykloje nebuvo rami, nes skautų legenda brolis Andrius Šakalis nusprendė trumpam pasiskolinti trispalvę. Beje, gana triukšmingai.
Žinoma, kitą dieną, per atidarymo rikiuotę, ją grąžino. Su visais nupjautais virvagaliais. Ir už tai mažojo stovyklos vado Nojuko dekretu-pareiškimu už pasikėsinimą į stovyklos viršininko, komendantų, vadoviukų ir stovyklautojų teisę ramiai miegoti, dėl ko „stovyklos viršininkas negalėjo miegoti valandą ir dvi sekundes, komendantai – net 1,5 valandos ir 4 sekundes, o kai kurie vadoviukai – net 2 valandas ir 6 sekundes, o prikelta stovyklos medikė Olga per klaidą sugirdė maigomųjų Baltųjų skilties vadui Deividui, dėl ko brolis pramiegojo rytinę mankštą ir prausimosi laiką“, brolis Andrius, kurio slapyvardis Bitik Yr, buvo nubaustas viešu išmaudymu ir užkutenimu.
„Nusikaltėlių“ tą dieną buvo ir daugiau. Pavyzdžiui, Dominykas ir Tautvydas, tą dieną šventę gimtadienius, bei Nedas, nuslėpęs, kad jo gimimo diena buvo išvakarėse. Visi jie buvo „nubausti“ viešu pasveikinimu ir pamėtymu beveik iki dangaus, kad augtų dideli ir drąsūs.
Stovyklos atidarymo rikiuotė buvo iškilminga, šventiška ir labai smagi. Ir skani, nes su Lietuvos himnu pakėlę vėliavas, mėgavomės Seimo nario Andriejaus Stančiko atvežtais ledais. Ačiū!
Po atidarymo – iškilmingos šv. Mišios, kurias aukojo kunigas brolis Vilius, atvykęs su būreliu klaipėdiečių skautų. Po Mišių – vėl žaidimai, bendravimas, maudynės, skilčių pasiruošimas atidarymo laužui, kurio tema – „Pirmosios dienos stovykloje: vadoviukų ir vaikų įspūdžiai“. O vakarinėje rikiuotėje – iškilmingas momentas: sesės Vanesa ir Viktorija bei brolis Laurynas davė skautų įžodį. Smagi akimirka – nesurežisuotas visų stovyklautojų „apalpimas“ stovyklos viršininko pareigas vienai dienai perdavus sesei Ingai… O temstant – vakaro laužas su išradingais vaidinimais, skambiomis dainomis, įdomiais žaidimais…
Naktis buvo šiek tiek ramesnė, stovyklautojai truputį labiau pailsėjo ir pirmadienį – žygių dieną – atsibudo žvalesni. Visus suskirsčius į keturias grupes, vadoviukai vyresniuosius išsivedė į mišką, kur jie keliavo ir per brūzgynus, ir per pelkynus, o mažuosius – link Platelių. Daugiau galėčiau papasakoti apie Salotų, Juodųjų sakaliukų ir Baltųjų šalmų žygį iki Platelių. O jis buvo tikrai įsimintinas. Ne vien tuo, kad septynmečiams–devynmečiams pavyko be ašarų pirmyn–atgal nužingsniuoti apie 20 kilometrų, bet ir pamėlyniavimu, smagiomis maudynėmis su drabužiais, pietumis pamiškėje, skaniais ledais Plateliuose, besivejančia audra traukiant atgal (ji mūsų taip ir nepavijo). O svarbiausia – grįžę į stovyklą ir sočiai pavakarieniavę bei vėl pasivaišinę ledais (ačiū „Agotos“ krautuvėlės savininkui Tomui Mašeckiui), mažieji dar turėjo jėgų žaisti ir bėgioti! Užtat po vakarinio animacinių filmukų seanso kai kuriuos iki palapinių teko nunešti…
Antradienį, po brolio Audriaus pasveikinimo su 19-uoju gimtadieniu, vėl laukė stovykliniai išbandymai. Sesės mokėsi skautoramoje (tai tokios pamokos skiltims, kai kas dvidešimt minučių, po švilpuko, reikia perbėgti į kitą punktą pas kitą vadoviuką ir mokytis kito dalyko). Andrius mokė medicinos gudrybių, Deimantė ir Giedrius – išgyvenimo paslapčių, Kristijonas – mazgų, Aistė pasakojo, kaip susirasti maisto gamtoje. Broliai skiltimis dalyvavo orientacinėse varžybose, kuriose reikėjo ne tik rasti punktus, bet ir atlikti užduotis. Vėliau sesės ir broliai apsikeitė vietomis. Beje, orientacinėse varžybose sesių grupėje nugalėjo Saulėgrąžos, brolių – Babaužiukai.
Po pietų vyko specialybių mokymai. Juose vaikai galėjo įgyti stovyklines maistininko (vadovė Laura), mazgų rišėjo (Kristijonas), mediko (Andrius), žolininko (Irena), pionerijos žinovo (Dovydas), rankdarbių (Ieva), išlikimo (Deimantė ir Giedrius), laužavedžio (Olga), šokėjo (Akvilė) specialybes.
Beje, tądien gavome truputį lietaus, bet tai nuotaikos nesugadino. Renginių palapinėje dainavome, ruošėmės talentų laužui, o galiausiai surengėme varžybas tarp brolių ir sesių, kad išsiaiškintume, kurie yra tikresni skautai. Paaiškėjo, kad visi yra patys tikriausi.
Visai vakare dėl vėliavų susigrūmė kaktiniai ir žandiniai, vadovaujami komendantų. O talentų laužas dėl vėjuoto oro buvo pakeistas filmų vakaru.
Trečiadienį, pasveikinę vadoviuką Dovydą ir stovyklautoją Matą su gimtadieniais, sulaukėme svečių ir pagalbininkų – dziudo treneris Edvardas Žilius pusei stovyklautojų vedė treniruotę, o likusiems sveikatos priežiūros biuro darbuotojos surengė sveikos gyvensenos pamokėlę su žaidimais ir viktorina. Vėliau grupės apsikeitė vietomis. Po pietų vadovavimą veiklai vėl perėmė vadoviukai. Pirmiausia vyko specialybių užsiėmimai, o vėliau sesių skiltys susigrūmė linksmosiose olimpinėse žaidynėse, surengtose Deivido ir Arno, o broliai, pasidaliję pusiau, žaidė žaidimus su sese Ieva bei varžėsi estafetėse su Dovydu. Po to broliai ėjo į žaidynes, o sesės – į estafetes bei žaidimus.
Savaitės vidurys atnešė ir staigmeną – į stovyklą užsuko mūsų draugas ir vis dar kandidatas į skautus brolis Paulius, ką tik grįžęs iš „Misijos Sibiras 2019“. Tad visas vakaras iki sutemų buvo skirtas pasakojimui apie Kazachstaną, tremtį, misijos žygį ir atsakymams į vaikų bei vadoviukų klausimus. O jų buvo tikrai daug – apie svetimos šalies klimatą, žmones, jų pomėgius, maistą, misijos dalyvių veiklą, keliavimo ypatumus ir kt.
Ketvirtadienį, viršininkui išvykus spręsti stovyklos reikalų, vadoviukai Deividas ir Ieva nuo pat ryto elgėsi kaip jiems patiko ir net per rikiuotę leido sau spardyti kamuolį. Toks jų elgesys piktino kitus vadoviukus bei vaikus. Ir tai buvo tik pradžia. Po pietų minėti išsišokėliai, subūrę daugiau maištininkų, atplaukė prie liepto ir, viliodami vaikus gausiomis saldumynų atsargomis, užgrobė stovyklos valdžią. Netgi nuleido vėliavą ir vietoj jos iškėlė savą. Piratams buvo leista pasidžiaugti valdžia, tad tolesnė dienos veikla – skautaturgis – buvo patikėta jiems. Skautaturgyje buvo gausybė įvairiausių prekių ir paslaugų: galėjai užsisakyti ir palaukti kol nupins apyrankę, susipinti kasytes ar pasidaryti kitą šukuoseną, pasidaryti makiažą, tatuiruotę, masažą, sudalyvauti viktorinoje ir įvairiuose žaidimuose, pasivaišinti gėrimu, už skautpinigius įsigyti kelionėms bei stovykloms reikalingų daiktų ir kt. Beje, visoms veikloms reikėjo įsigyti patentą. Jo neturinčius griežtai baudė mokesčių inspektorius. Atsakingos tarnybos tikrino, ar visi vaikšto su kepurėmis ir skyrė baudas, jei sučiupdavo neprisidengusius galvos. Buvo ir baudėjų, kurie už nedidelį mokestį mesdavo susimokėjusiajam į nugarą balionėlį su vandeniu. O štai vadoviukams Aistei ir Kristijonui tądien ne žaidimai buvo galvoj – jie kantriai rišo plaustą, niekam nepasakodami, kam jis jiems reikalingas…
Po vakarienės piratai sukvietė prekybininkus ir verslininkus išleisti pinigus aklame aukcione. Jo esmė – pavieniai asmenys ar jų grupės didina kainą nežinodami, ką perka. Tad gali įsigyti arbūzą ar maišelį zefyrų arba svogūną, bulvę ar pakelį makaronų… Vis tik dauguma pirkinių buvo sėkmingi. Ypač džiaugėsi įsigijusieji kruizą po Platelių ežerą. Kiek mažiau – nusipirkę ekskursiją „Pas Ingą“ (galimybę visą dieną dirbti virtuvėje).
Vakarinėje rikiuotėje stovyklos viršininkas vėl susigrąžino valdžią, piratai buvo nubausti kutenimu, vėliau, kad neliūdėtų, apdovanoti pamėtymu, o stovyklautojai vėl ruošėsi į naktinį kino seansą.
Netikėtai išaušo penktadienio rytas (po trumpų naktinių neišaiškintų asmenų patriukšmavimų). Per rytinę rikiuotę pastebėta pasikeitimų – du vadoviukai (jau minėti Aistė ir Kristijonas) atžygiavo ryšėdami vyšninius patyrusių skautų kaklaraiščius. Naujosios vyšnios tradiciškai buvo gausiai palaistytos.
Įdomu, kad paskutinįjį rytą kai kurie stovyklautojai staiga ėmė ir aptingo. Gal įkvėpti ketvirtadieninio piratų savivaliavimo staiga nusprendė nesikelti ir neiti į mankštą. Tačiau komendantai su tokiu elgesiu nesitaikstė ir išsivedė nepaklusniuosius daryti mankštos į… Platelių ežerą. Rytmetinis vanduo kaipmat išbaidė miego likučius ir po mankštelės visi buvo žvalūs ir pasiruošę dar vienai iššūkių dienai. Vienas svarbiausių dienos iššūkių – Chaoso žaidimas, kuriam vadovavo Ema ir Arnas. Iki pietų trukusias rungtynes laimėjo H2O ir Rožinių flamingų skiltys. Apdovanotos ir komandos, atlikusios visas užduotis.
Atėjo laikas ruoštis uždarymo rikiuotei ir vakariniams laužui. Skiltys su vadoviukais kantriai mokėsi skautijos himno, repetavo pasirodymus vakarui prie laužo. Rikiuotės metu buvo daug padėkų, apsikabinimų, kiekvienam įteikti stovyklautojų pažymėjimai, daug fotografuotasi, nuleistos vėliavos. Patyrusios sesės surengė staigmeną patyrusiems broliams, šie neliko skolingi, bet viskas baigėsi bendru apsikabinimu, daina ir šūkiu, taigi – laimingai.
Vakaras buvo ramus ir smagus, nors ir jautėme, jog stovykla eina į pabaigą. Nespėję to padaryti anksčiau dar pasigamino po skautišką lazdą, ją puošė virvutėmis, dalijosi stovyklos įspūdžiais. Vakaro laužas, filmų vakaras, baltoji naktis… Tiesa, ji nepateisino savo vardo, mat nemiegojusių visą naktį turbūt nebuvo.
Šeštadienio rytas skirtas susitvarkymui, atsisveikinimui ir išvažiavimui namo. Buvo ir norinčių, kad tėveliai greičiau atvažiuotų, ir prašančių paskambinti, kad jie neskubėtų. Kaip visada. Mums, vadovams ir vadoviukams, savaitė buvo įtempta, bet įdomi, atnešusi daug pamokų, davusi nemažai patirties, dovanojusi įdomių vaikų, jautrių pokalbių, apkabinimų, žodžiu, įsimintinų akimirkų…
Kokia stovykla buvo vaikams? Apie tai kalba jų ir tėvelių žinutės (peradresuojame jas visiems vadoviukams):
„Savaitė. 7 dienos. Tik septynios, ar net septynios? Kai gimstama duoti, per septynias dienas gali įvykti tiek daug! Tariu didelį ir nuoširdų AČIŪ visai Plungės skautų bendruomenei už suteiktą galimybę patirtį nerealų nuotykį – ką tik pasibaigusią stovyklą! Ypatingas AČIŪ sesėms Ingai ir Kristinai už rūpestį ir globą, broliui Žydrūnui – už vyriškumo pamokas, broliams Giedriui ir Artūrui – už pirmąsias išlikimo pamokas! Tai, ką Jūs darote, – neįkainojama! AČIŪ!“ (mama Violeta).
„Ačiū už stovyklą“ (mama Laura).
„Ačiū jums už nuostabią stovyklą vaikams!“ (tėveliai Ineta ir Darius).
„Nuoširdus ačiū stovyklos štabui ir nerealiems skilčių vadovams už stovyklą „Pasidaryk pats“. Už jūsų suteiktas žinias, sudarytas sąlygas pažinti, suprasti, veikti ir padėti būti tiesiog savimi, nepaisant to, kad kažkas ir neišeis iš pirmo karto“ (mama Raimonda).
„Labas, sese, aš noriu padėkoti už įdomią ir gražią stovyklą. Esu labai laimingas. Buvo skanu valgyti, ką taisėte. Ir dėkoju labai jums už pastangas. Net ir mano mama laiminga“ (stovyklautojas Nedas).
„Labai gaila, kad manęs nebuvo. Taip visų pasiilgau. Tų visų vado šauksmų: „Rikiuotė už 10 minučių!!!!!“ arba „KEEELIAMĖS!“. LABAI unikaliai atrodė Laurynas su išskirtinai gera lazda!“ (brolis Kazys).
Gondingos tunto inf.