Tra­di­ci­nė tve­riš­kių su­ei­ga tru­ko net tris die­nas

Pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį tve­riš­kiai ir mies­te­lio sve­čiai šven­tė. Net tris die­nas vy­ku­si šven­tė su­kvie­tė drau­gėn vi­sus bu­vu­sius ir esa­mus Tve­rų gy­ven­to­jus. Šven­ti­nis sa­vait­ga­lis pra­si­dė­jo jau penk­ta­die­nio pa­va­ka­rę – pir­miau­sia su­reng­ta sten­di­nių pra­ne­ši­mų-pa­ro­dų ap­žiū­ra Tve­rų gim­na­zi­jos mu­zie­ju­je ir kie­me­ly­je.

Se­no­ji že­mai­čių sos­ti­nė į na­mus ar į sve­čius pa­kvie­tė vi­sus my­lin­čius Že­mai­ti­ją. Da­nu­tė Ze­le­pū­gai­tė pa­ruo­šė sten­di­nį pra­ne­ši­mą „Se­no­sios Že­mai­čių sos­ti­nės slė­pi­niai“, o lau­ke sa­vo pa­ro­dą „O, Tė­viš­ke ma­na“ pri­sta­tė Ire­na Liš­ku­vie­nė, Au­ri­mas Pui­do­kas bei moks­lei­vis Gab­rie­lius Pau­laus­kas.
Tve­rai – nuo­sta­bus mies­te­lis, kas­dien sa­vo aki­mis fo­to­gra­fuo­ja­me vaiz­dus, ku­rie mums ta­po sa­vai­me su­pran­ta­mi. Tarp Tve­riš­kių yra žmo­nių, ku­rie fo­to­gra­fuo­ja ne tik aki­mis, jie įam­ži­no nuo­sta­bių apy­lin­kių vaiz­dus, kad jais ga­lė­tų gro­žė­tis vi­si. A. Pui­do­kas sa­kė, kad jį vi­sa­da trau­kė fo­to­gra­fi­ja. Iš pra­džių jis fo­to­gra­fa­vo kiek at­sar­giau, o vė­liau nė vie­na šven­tė ar su­si­bū­ri­mas ne­pra­ėjo be Au­ri­mo nuo­trau­kų. Nors anks­čiau Au­ri­mas gy­ve­no Kau­ne, Tve­ruo­se pra­dė­jo dirb­ti tik 2004 m., ta­čiau jo se­ne­liai yra gi­mę bū­tent čia, tad mies­te­lis jam nė­ra to­li­mas. „Dar­bai, esan­tys pa­ro­do­je, yra iš vi­sos se­niū­ni­jos. No­ri­si, kad vi­si, pa­ma­tę nuo­trau­kas, pa­jaus­tų, kad tai yra jų kraš­tas. No­riu, kad lik­tų ben­drys­tė, ir vi­si nuo­trau­ko­se ras­tų kaž­ką sa­vo“, – sa­kė Au­ri­mas. I. Liš­ku­vie­nė, kal­bė­da­ma apie sa­vo dar­bus, sa­kė, kad vaikš­ti­nė­da­ma po pie­vas, lau­kus, vis pa­ma­to ką nors gra­žaus ir pa­gal­vo­ja, ko­dėl ki­ti to ne­ma­to. Kad ir kaip gra­žu bū­tų ki­tur, mie­liau­si vaiz­dai yra na­muo­se, sa­va­me kraš­te. Pa­ma­čiu­si gra­žų vaiz­dą, mo­te­ris no­ri jį už­fik­suo­ti ir pa­ro­dy­ti vi­siems. 17-me­tis Tve­rų gim­na­zi­jos moks­lei­vis Gab­rie­lius iš pra­džių fo­to­gra­fa­vo tik sau­lė­ly­džius, ta­čiau iš­pil­dęs sa­vo sva­jo­nę – įsi­gi­jęs ge­rą fo­to­apa­ra­tą, da­bar va­ži­nė­ja po Tve­rų apy­lin­kes dvi­ra­čiu ir fik­suo­ja gra­žius vaiz­dus. Jo da­ry­tos nuo­trau­kos pa­puoš ir gim­na­zi­jos ko­ri­do­rius. Už tai, kad da­li­na­si su vi­sais nuo­trau­ko­mis, ieš­ko mo­men­tų, ku­rie rep­re­zen­tuo­ja Tve­rų mies­te­lį, pa­ro­dos au­to­riams įteik­tos pa­dė­kos.
Ap­žiū­rė­ję pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mas nuo­trau­kas, vi­si sku­bė­jo į kul­tū­ros na­mus, ku­riuo­se vy­ko kon­fe­ren­ci­ja Že­mai­ti­jos me­tams pa­mi­nė­ti – „Sa­mo­gi­tia – že­mai­čių lo­kio bu­vei­nė“. Jos me­tu ne­sti­go žo­di­nių, vaiz­di­nių, me­ni­nių pra­ne­ši­mų. Po 800 me­tų se­no­ji Že­mai­čių sos­ti­nė pa­kvie­tė vi­sus že­mai­čius į na­mus pri­si­min­ti, kuo bu­vo­me, pa­žiū­rė­ti, kas esa­me, ir pa­žvelg­ti į at­ei­tį. Tve­riš­kių pa­svei­kin­ti at­vy­ko ir Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis. „Svei­ki­nu su tra­di­ci­ja kas­met reng­ti šią su­ei­gą. Po kruo­pe­lę, po ak­me­nė­lį pri­si­de­da­te vi­si – kas dai­na, kas pa­sa­ko­ji­mu, ne­pa­mirš­da­mi kal­bė­ti že­mai­tiš­kai ir iš­lai­ky­da­mi že­mai­tiš­ku­mo dva­sią. Lin­kiu ir to­liau sau­go­ti ben­druo­me­niš­ku­mą, is­to­ri­ją ir per­duo­ti ją at­ei­ties kar­toms“, – sa­kė sa­vi­val­dy­bės va­do­vas. Prie svei­ki­ni­mų pri­si­dė­jo ir Tve­rų kle­bo­nas Ai­va­ras Pu­džiu­ve­lis bei se­niū­nas An­ta­nas Za­le­pū­gas.
Po svei­ki­ni­mų per­ei­ta prie kon­fe­ren­ci­jos pra­ne­ši­mų. Pir­ma­sis jų – „Že­mai­ti­jos vai­kų dai­nos“ (pra­ne­šė­ja Gied­rė Mi­ka­laus­kai­tė), Eu­ge­ni­jus Bun­ka pri­sta­tė „Že­mai­ti­jos kraš­to pa­slap­tis“, Ire­na Vaiz­gir­die­nė – „Pra­di­nes Tve­rų mo­kyk­las“, Vir­gi­ni­jus Nar­kus – „Sa­ka­li­nin­kys­tės tra­di­ci­jas Že­mai­ti­jo­je“, mo­ky­to­ja Ri­ma Mi­ka­laus­kai­tė kar­tu su gim­na­zi­jos moks­lei­vė­mis Mo­des­ta Dap­ku­te ir Er­nes­ta Ged­vi­lai­te pri­sta­tė pra­ne­ši­mą „Pa­ple­pė­ji­mai: ma­no kai­mo pa­va­di­ni­mas gra­žes­nis“.
Po kon­fe­ren­ci­jos šven­tė ne­si­bai­gė – vi­si ke­lia­vo į mies­te­lio aikš­tę, kur lau­kė „Tik­ros že­mai­tiš­kos vai­šės“, pa­ruoš­tos Al­vi­do Mic­kaus bei Ge­nės Si­mo­na­vi­čie­nės. Ska­nau­jant pa­ruoš­tas vai­šes, gro­jant sma­giai mu­zi­kai, šven­tės da­ly­viai ne­tru­ko per­ėjo prie šo­kių.
Ki­tos die­nos ry­te Tve­ruo­se šur­mu­lia­vo spor­ti­nin­kai. Po­piet tve­riš­kių su­ei­gos šven­tę pa­pil­dė ir Tve­rų vai­kų die­nos cen­tro edu­ka­ci­nė-kū­ry­bi­nė erd­vė „At­eik! Iš­ban­dyk! Nu­stebk!“. Jo­je vai­kai ir net su­au­gu­sie­ji tu­rė­jo ga­li­my­bę iš­ban­dy­ti pie­ši­mo ant van­dens (eb­ru) tech­ni­ką, pa­si­ga­min­ti iš mo­lio pa­puo­ša­lą, nu­si­pin­ti apy­ran­kę, pa­si­džiaug­ti pie­ši­niu (aqu­ag­ri­mu) ant vei­du­ko, sma­giai pa­šėl­ti su mui­lo bur­bu­lais. Po links­my­bių ma­žų­jų lau­kė cuk­raus va­ta, ku­rią taip pat pa­si­ga­mi­no pa­tys.
Va­ka­re su­rin­ku­sius į šven­tę ir grį­žu­sius na­mo svei­ki­no Tve­rų se­niū­nas A. Za­le­pū­gas. „La­biau­siai my­li­me tė­viš­kę ta­da, kai ją pa­lie­ka­me. Svei­ki­nu vi­sus su iš­skir­ti­ne die­na ir šven­te – Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­na, Že­mai­ti­jos 800 me­tų ju­bi­lie­ju­mi. O Tve­rai at­si­lie­ka ne­daug – šie­met mies­te­lis mi­ni 768 me­tų su­kak­tį. Svei­ki­nu vi­sus, ir lin­kiu gra­žios šven­tės“, – sa­kė se­niū­nas. Tve­riš­kius svei­ki­no ir Sei­mo na­riai – Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis, Jo­nas Var­ka­lys. Šven­tę tę­sė na­miš­kių pa­si­ro­dy­mas – Tve­rų kul­tū­ros na­mų fol­klo­ro an­sam­blis „Ker­mu­šie“ (vad. Arū­nas Ged­man­tas). 21 va­lan­dą šven­tės da­ly­viai kar­tu su vi­sais su­gie­do­jo Tau­tiš­ką gies­mę, o po jos džiu­gi­no gru­pės „Džen­tel­me­nai“, Ir­mos Jur­ge­le­vi­čiū­tės kon­cer­tas ir dis­ko­te­ka.
Sek­ma­die­nį tve­riš­kius į mal­dos na­mus su­kvie­tė šv. Mi­šios – Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­lan­ky­mo at­lai­dai. Jų me­tu gie­do­jo Kre­tin­gos Vieš­pa­ties Ap­reiš­ki­mo Švč. Mer­ge­lei Ma­ri­jai baž­ny­čios Su­mos cho­ras (vad. ir di­ri­gen­tė Li­na Pu­džiu­ve­ly­tė). Šv. Mi­šias au­ko­jo bu­vęs Tve­rų kle­bo­nas Sau­lius Stumb­ra.

Da­lia BARCYTĖ