Ketvirtadienis, 2024 m. kovo 28 d.

„Šis ke­lias yra mū­sų šak­nų pa­ži­ni­mas“

Per vi­są Lie­tu­vą nu­si­drie­kęs „Čiur­lio­nio ke­lias“ pra­ėju­sią sa­vai­tę pa­sie­kė ir Plun­gę bei Rie­ta­vą. Šis ke­lias vin­giuo­ja per vie­to­ves, ku­rios vie­naip ar ki­taip su­si­ju­sios su dai­li­nin­ku ir kom­po­zi­to­riu­mi Mi­ka­lo­ju­mi Kon­stan­ti­nu Čiur­lio­niu. Marš­ru­tas pra­si­dė­jo Va­rė­no­je, kur yra Čiur­lio­nio gim­ti­nė, ir tę­sis 487 ki­lo­met­rus. Pra­ėju­sį ket­vir­ta­die­nį šis kul­tū­ri­nis marš­ru­tas bu­vo pri­sta­ty­tas ir Rie­ta­ve.

Sve­čių de­le­ga­ci­ja pir­miau­sia at­ke­lia­vo į su­si­ti­ki­mą su Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės me­ru An­ta­nu Čer­nec­kiu ir ki­tais sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros dar­buo­to­jais, kur ir pri­sta­tė šį marš­ru­tą. Svei­ki­ni­mo žo­dį pir­miau­sia ta­rė sa­vi­val­dy­bės va­do­vas, ku­ris sa­kė, kad šis ke­lias su­jun­gė ir at­gai­vi­no at­min­tį. „Rie­ta­viš­kiams ypa­tin­gai svar­bu ži­no­ti, kad šia že­me, ta­kais vaikš­čio­jo gar­su­sis me­ni­nin­kas M. K. Čiur­lio­nis. Mums di­de­lė gar­bė, kad šis žmo­gus sie­ja­mas su Rie­ta­vu. Jis svar­bus vi­siems, bet kai ži­nai, jog jo pė­dos čia įspaus­tos, ap­ima vi­sai ki­tas jaus­mas. Džiu­gu, kad tu­ri­me žmo­nes, ku­rie puo­se­lė­ja žmo­giš­ką­jį pa­vel­dą, pri­si­de­da prie jo sau­go­ji­mo ir vis pri­me­na, kad pra­ei­ties ne­ga­li­ma pa­mirš­ti“, – sa­kė me­ras.
Kul­tū­ri­nio ke­lio idė­ją pri­sta­tė M. K. Čiur­lio­nio na­mų di­rek­to­rius, kul­tū­ri­nės to­pog­ra­fi­jos „Čiur­lio­nio Lie­tu­va“ su­da­ry­to­jas kompozitoriaus ir dailinininko proanūkis pro­fe­so­rius Ro­kas Zu­bo­vas. Jis pa­sa­ko­jo, kad šis kul­tū­ri­nis marš­ru­tas vin­giuo­ja per Va­rė­ną, Drus­ki­nin­kus, Plun­gę, Rie­ta­vą, Pa­lan­gą, Kau­ną ir Vil­nių. At­ei­ty­je pla­nuo­ja­ma į jį įtrauk­ti ir Len­ki­ją, Vo­kie­ti­ją, Ru­si­ją bei ki­tas su me­ni­nin­ku su­si­ju­sias vie­to­ves. Šiuo me­tu Čiur­lio­nio ke­ly­je nu­ma­ty­tos 97-ios su kom­po­zi­to­riu­mi su­si­ju­sios vie­to­vės. „Čiur­lio­nio ke­lias“ – tai tar­si įžan­ga į ar­tė­jan­čias 150-ąsias M. K. Čiur­lio­nio gi­mi­mo me­ti­nes, pa­ska­ti­nan­ti at­si­gręž­ti į vie­tas, su­si­ju­sias su šiuo ge­nia­liu kū­rė­ju, ku­rio­se gi­mė jo įsta­biau­si kū­ri­niai, te­be­gar­si­nan­tys mū­sų ša­lį pa­sau­ly­je. „Šis ke­lias prie mū­sų pri­ar­ti­na Čiur­lio­nį, o per jį – la­bai daug ki­tų Lie­tu­vos kul­tū­ros ir is­to­ri­jos as­pek­tų. Šis ke­lias yra mū­sų šak­nų pa­ži­ni­mas – kuo kiek­vie­nas esa­me stip­riau įau­gę į šią že­mę, tuo ge­riau ją jau­čia­me ir tuo dau­giau iš jos pa­si­se­mia­me stip­ry­bės at­ei­ties dar­bams. To­kie kul­tū­ri­niai ke­liai, ma­nau, bus vie­nas iš in­stru­men­tų ko­vo­jant su emig­ra­ci­ja. Žmo­gus sun­kiau pa­bėgs nuo že­mės, ku­rio­je yra jo šak­nys“, – kal­bė­jo sve­čias.
Rie­ta­vo Ogins­kių kul­tū­ros is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius Vy­tas Rut­kaus­kas mi­nė­jo, kad tai vie­nas pir­mų­jų taip stip­riai pa­grįs­tų kul­tū­ros ke­lių. Jis sa­kė, kad Čiur­lio­nio ke­lias pra­šy­te pra­šė­si bū­ti pa­si­kvies­tas į šį laik­me­tį, ir jis tik­rai tu­rės il­ga­lai­kę re­gio­ni­nę ver­tę, o mes vi­si įgau­na­me ga­li­my­bę ar­ti­miau pa­žin­ti šiuos kul­tū­ros ži­di­nius. Or­ga­ni­za­to­riai ke­ti­na siek­ti, kad šiam pro­jek­tui bū­tų su­teik­ta Eu­ro­pos Ta­ry­bos ser­ti­fi­kuo­to kul­tū­ros ke­lio no­mi­na­ci­ja.
Dar vie­ni svar­būs ren­gi­nio sve­čiai – Bog­da­no Ogins­kio or­kest­ro va­do­vo My­ko­lo But­ke­vi­čiaus duk­ra Ge­no­vai­tė ir anū­kas An­ta­nas. „Esu pri­trenk­ta. Kur tik ei­nu, no­ri­si sa­ky­ti, kad čia ma­no Rie­ta­vas, ma­no tė­ve­lis, ma­no mu­zi­ka, ma­no Čiur­lio­nis. M. K. Čiur­lio­nis man bu­vo di­de­lis au­to­ri­te­tas. Kai bu­vau dar ma­ža, tė­ve­lis la­bai daug pa­sa­ko­jo apie Ogins­kių dva­rą ir Rie­ta­vą, to­dėl da­bar esu lai­min­ga, kad pa­ma­žu at­gy­ja dva­rų kul­tū­ra. Dė­ko­ju už šį pa­kvie­ti­mą, tai man kaip bal­za­mas šir­džiai ir šiam kam­pe­liui, ku­rį pa­si­rin­ko ma­no tė­ve­lis ir se­ne­liai“, – kal­bė­jo Ge­no­vai­tė.
Po­piet sve­čiai ke­lia­vo į eks­kur­si­ją pės­čio­mis „Čiur­lio­nio pėd­sa­kai Rie­ta­ve“. Eks­kur­si­ja pra­si­dė­jo Rie­ta­vo Šv. Ar­kan­ge­lo My­ko­lo baž­ny­čią, apie ku­rią ir ku­ni­gaikš­čių Ogins­kių in­dė­lį į Rie­ta­vo is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo V. Rut­kaus­kas. Baž­ny­čio­je gra­žią mu­zi­ki­nę do­va­ną su­si­rin­ku­sie­siems įtei­kė R. Zu­bo­vas.
Eks­kur­si­jos ke­lias nuo baž­ny­čios tę­sė­si Rie­ta­vo dva­ro so­dy­bos Rau­do­nų­jų var­tų alė­jo­je. Sve­čiams pa­ro­dy­tas Le­li­jų tven­ki­nys, Mei­lės kal­ne­lis, Ogins­kių kop­ly­čia-mau­zo­lie­jus, Bal­tie­ji var­tai, bu­vu­si B. Ogins­kio mu­zi­kos mo­kyk­la (da­bar – mu­zie­jus), bu­vęs mu­zi­kan­tų ben­dra­bu­tis (da­bar – My­ko­lo Kle­o­po Ogins­kio me­no mo­kyk­la), bu­vu­si ofi­ci­na su laik­ro­džio bokš­tu, Ogins­kių rū­mų ko­lo­na­da ir pa­min­klas Ogins­kių gi­mi­nės at­mi­ni­mui, Ma­lū­no tven­ki­nio mu­zi­kan­tų kran­ti­nė.
Va­ka­re rie­ta­viš­kių lau­kė ir kon­cer­tas Rie­ta­vo kul­tū­ros cen­tre, ku­ria­me sa­vo pro­gra­mą do­va­no­jo Vals­ty­bi­nis Vil­niaus kvar­te­tas – Ri­ta Ur­nie­žie­nė (sop­ra­nas), Ro­kas Zu­bo­vas (for­te­pi­jo­nas), So­na­ta Zu­bo­vie­nė (for­te­pi­jo­nas), Rie­ta­vo My­ko­lo Kle­o­po Ogins­kio me­no mo­kyk­los mo­ki­niai ir pe­da­go­gai (Ie­va Sker­gel­zie­nė ir Rai­mon­da Ja­sins­kie­nė gro­jo for­te­pi­jo­nu, Va­ka­ris Bart­kus – tri­mi­tu, Mar­ty­nas Ra­tas ir Ne­ri­jus Ja­sins­kas – klar­ne­tu). Po kon­cer­to sve­čių de­le­ga­ci­ja va­ka­ro­jo me­no mo­kyk­lo­je ir va­ka­re iš­ke­lia­vo į Pa­lan­gą.

Da­lia BARCYTĖ

Nuotraukoje: Ekskursijos metu V. Rutkauskas su Bogdano Oginskio orkestro vadovo Mykolo Butkevičiaus dukra Genovaite.

Komentarai
Kiti straipsniai