Įmonės „Lomeras“ direktorius apie susižalojusį darbininką: viskas per tingėjimą!
Kovo 26 dieną buvo tęsiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kurioje rąstinių namų statybų įmonės „Lomeras“ direktorius plungiškis Žygimantas Statkevičius (gim. 1970 m.) kaltinamas darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimu (Baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d.). Jo įmonės teritorijoje pernai vasarą nukrito ir sunkią galvos traumą patyrė darbuotojas A. P. (gim. 1954 m.). Antradienį teismas apklausė teismo medicinos ekspertą ir kaltinamąjį, tačiau bylos dar neužbaigė.
Straipsnyje „Dėl susižalojusio dailidės teisiamas rąstinių namų statybų įmonės direktorius“ jau rašėme apie prasidėjusį teismo procesą.
Primename, jog Babrungo seniūnijos Ruolaičių kaime esančios rąstinių namų surinkimo bendrovės UAB „Lomeras“ ceche nelaimė įvyko 2018 metų liepos 30 dieną, kai keli darbuotojai dirbo surenkant rąstinio namo antrą aukštą. Dailidė A. P., stovėdamas ant lentos maždaug 1,7 m. aukštyje, elektriniu grandininiu pjūklu darė įpjovą rąste kito rąsto įleidimui, kai staiga krito žemyn ir galva trenkėsi į betoninį grindinį. Plungiškis patyrė sunkią galvos traumą.
UAB „Lomeras“ direktorius buvo apkaltintas tuo, kad nukentėjusiojo darbuotojo nesupažindino su statybos darbų techniniu projektu, neinstruktavo jo, nepasirūpino pastolių įrengimu, neišdavė tinkamų darbo priemonių, nekontroliavo diržų prisisegimo.
Vasario 11 dieną, prasidėjus teismo posėdžiui, teisiamasis Ž. Statkevičius savo kaltės dėl nelaimingo įvykio sakė nematantis ir nepripažįstantis, parodymus žadėjo duoti po kitų dalyvių apklausos.
Pirmojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. P. pasakojo, jog įmonėje „Lomeras“ dailide dirbo apie pustrečių metų, bet patirtį tokiame darbe turėjo didelę. Tą 2018 metų liepos 30-ąją buvo pirmadienis, apie trisdešimt laipsnių karščio. Tikino, jog nebuvo nei pagiringas po savaitgalio, nei sergantis. Dirbo angare, susirinkinėjo rąstinį namą – buvo trys rąstininkai ir šlifuotojas. Minėjo, jog kopėčiomis buvo pasilipęs į maždaug 2 metrų aukštį ir dirbo atsistojęs ant 5 cm storio lentos, kurią pats pasidėjo. „Dėjome vadinamus ilginius. Aš turėjau rąstus atsižymėti, padaryti įpjovas elektriniu pjūklu“, – pasakojo nukentėjusysis. Kas nutiko, kad jis staiga krito žemyn ir trenkėsi į betonines grindis, sakė neprisimenantis.
Nors nukentėjusysis po traumos sakė sunkiai girdintis viena ausimi ir jam galvoje nuolat ūžia, civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo žmogus nereiškė ir dėl nelaimės nieko nekaltino.
Paklaustas, ar buvo privaloma prisirišti diržais, A. P. svarstė, kad nebuvo kur jų prisirišti. Ar jie išvis buvo – negalėjo atsakyti. Į klausimą, kiek kartų buvo instruktuotas, prisiminė, jog vieną kartą prieš įsidarbinant buhalterė jam liepė pasirašyti po instruktažu, tuo viskas ir baigėsi. Į klausimą, ar darbdavys supažindino, kaip saugiai atlikti pastato montavimą darbo vietoje, atsakė neigiamai. Tikino, jog jokių stelažų ar pastolių su ratukais jie neturėjo ir nematė. Esą visada dirbo taip – pasilipęs ant lentos.
Kovo 4 dieną buvo apklausti kiti tos įmonės darbuotojai. Vyrai teigė, jog buvo supažindinti su darbų saugos reikalavimais, juos instruktavo direktorius. Nors savo akimis nematė, liudininkai tvirtino, jog dailidė greičiausiai nukrito nuo kopėčių. Teigė, jog A. P. ryte skundėsi prasta savijauta.
Taip pat buvo apklausta nukentėjusiojo šeimos gydytoja – ji tvirtino, kad A. P. sveikata buvo gera, o greitosios medicinos pagalbos darbuotoja patvirtino įvykio vietoje vyrą buvus be sąmonės, ties galva matėsi nemažai kraujo.
Kovo 27 dieną teismo posėdis prasidėjo nuo teismo medicinos eksperto Gintauto Pauliko apklausos. Jis sakė, jog pirminę ekspertizę atliko jo kolegė, kuri nebedirba. Ekspertas negalėjo atsakyti, ar žmogaus asmeninės ligos turėjo įtakos nukritimui iš aukščio. Teigė, jog buvo du kontaktai su kietu pagrindu, dėl ko atsirado galvos dešinės pusės kaukolės lūžis ir nugaros juosmeninės srities trauma. Pridūrė, jog viskas galėjo nutikti vieno kritimo metu.
UAB „Lomeras“ direktorius Ž. Statkevičius laikėsi tos pačios pozicijos – kaltės nepripažino. Pasakojo, jog tą rytą darbe buvo susitikęs su A. P. – darbuotojas buvo visas suprakaitavęs, nekaip atrodė. Paklausė, kas yra, ar gali dirbti, gal nori važiuoti namo. Dailidė atsakęs, kad po mamos mirimo metinių toks esantis, bet esą jam viskas gerai. Tada direktorius minėjo išvažiavęs, o po kurio laiko sulaukė vieno darbuotojo skambučio, jog A. P. nukrito lyg ir nuo kopėčių.
Dailidei A. P. įmonės vadovas sakė paaiškinęs, kaip dirbti, buvo sakęs ant lentos nelipti. Instruktavo esą pats, o ne buhalterė. Mokymus tikino vedęs, darbuotojai esą sprendę ir testus, tik atsakymų kažkodėl negalėjo pateikti. Apsaugos priemones sakė irgi pats išduodavęs. Bet šalmų darbuotojai nenaudojo, nes jiems būdavo nepatogu. Saugos diržų irgi nenaudojo, nes neaukštai tedirbdavo – ant kopėčių kokį metrą telipdavo. O jei reikėdavo atlikti įpjovas rąste aukščiau, kai konstrukcija sutvirtinta, – darbuotojai turėjo rąstus nusikelti specialiais kranais, ant jokių lentų lipti nereikėjo. „Čia viskas iš tingėjimo. Aš neturiu iš ko prie kiekvieno darbuotojo dar po prižiūrėtoją pastatyti!“ – dėl nelaimingo įvykio kalbėjo Ž. Statkevičius.
„Juk jis matė ne kartą, kad dirbau pasilipęs ant „blankės“, jokių priekaištų nesakė. Jam svarbu buvo, kad tik greičiau namą surinktumėme!“ – į direktoriaus kalbas atkirto A. P. Vyras tikino, jog dirbo su savo įrankiais ir rūbais kiek daugiau nei už minimumą. Jokių diržų ir šalmų net nebuvo, jokiuose mokymuose sakė nedalyvavęs, o testų akyse nematęs ir nesprendęs!
Toliau ši byla bus nagrinėjama balandžio viduryje. Prokurorė paprašė iškviesti ir apklausti įmonės buhalterę, o kaltinamojo advokatas pageidavo išklausyti nelaimės vietoje apsilankiusį darbo inspektorių. Po darbo inspektoriaus parodymų kaltinamoji pusė sakė spręsianti, ar prašyti atlikti dar ir kompleksinę darbų saugos ekspertizę.
Lina MOTUŽIENĖ



