Pražūtinga jaunuolio avarija pasiglemžė šateikiškio tautodailininko gyvybę
Vieniems – skausmas dėl artimojo netekties, kitiems – didelis išgyvenimas dėl to, jog jų vaikas padarė avariją, kurioje žuvo žmogus. Sausio 21 d. Plungės apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl eismo įvykio, kurio metu užgeso šateikiškio tautodailininko Romualdo Urbono (gim. 1956 m.) gyvybė. Į šio vyriškio vairuojamą automobilį pernai vasarą įsirėžęs jaunas kuršėniškis Paulius Jurašius (gim. 1998 m.) sėdo į kaltinamųjų suolą.
Ašaros, skausmas, neviltis, širdį draskantys prisiminimai – tokie jausmai kamavo tiek vienus, tiek kitus teismo proceso dalyvius. Nukentėjusiųjų pusėje sėdėjo žuvusiojo našlė Stasė Urbonienė, sūnus Tomas Urbonas bei žuvusiojo draugas Vytautas Ripkauskas, kuris lemtingą dieną važiavo keleivio vietoje ir liko gyvas. Kaltinamąjį P. Jurašių buvo atlydėjusi mama Meilutė Mockevičiutė. Abi pusės turėjo pasisamdžiusios advokatus.
Tragiška avarija įvyko 2018 m. birželio 14-osios vakare, apie 18.20 valandą, kelyje Šiauliai–Palanga, ties Šateikių seniūnijos Narvaišių kaimu. Link Plungės važiavęs automobilis „Audi A4 Avant“, kurį vairavo P. Jurašius, dešinės pusės ratais užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio, tada vaikinas, nebesuvaldęs mašinos, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir kaktomuša trenkėsi į priešpriešais atvažiuojantį automobilį „Volvo V40“, kurį vairavo R. Urbonas. Pastarasis vairuotojas buvo prispaustas, jį išvadavo ugniagesiai gelbėtojai. Maždaug po valandos ligoninėje šio žmogaus gyvybė užgeso. Kartu su R. Urbonu važiavęs V. Ripkauskas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vėliau paaiškėjo, jog abu vyrai po darbo vyko namo.
Kaltininkas P. Jurašius buvo blaivus, jis rimtesnių sužalojimų išvengė – po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Vaikinas dar neturėjo dvejų metų vairavimo stažo. Už tai, kad padarė avariją, kurios metu žuvo žmogus, jam buvo iškelta baudžiamoji byla pagal BK 281 str. 5 dalį.
Teismo salėje kaltinamasis P. Jurašius labai išgyveno, jaudinosi prisimindamas įvykį, ne kartą braukė ašarą, kelis kartus atsiprašė nukentėjusiųjų už sukeltą skausmą. Ne mažiau už sūnų jaudinosi ir jo mama M. Mockevičiutė.
Po to, kai Kuršėnuose baigė gimnaziją, P. Jurašius išėjo į kariuomenę ir po tarnybos sakė pasilikęs ten dirbti, t. y. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje. Tą 2018 metų birželio 14-osios vakarą, po darbo, važiavo aplankyti tėvų į Kuršėnus. Kodėl jo vairuojamas automobilis išvažiavo į kelkraštį ir kodėl nebesuvaldė transporto priemonės, vaikinas negalėjo paaiškinti. Įvykus avarijai, prisiminė nuskubėjęs prie kitos mašinos, matė, kad keleivis sąmoningas, o vairuotojas buvo sužalotu veidu, kruvinas. Bandė atidaryti dureles, bet šios neatsidarė, žmogus buvo prispaustas. Netrukus atlėkė gelbėtojai ir sužeistąjį išvadavo, o medikai visus išvežė į ligoninę. Ten P. Jurašius ir sužinojo, kad „Volvo“ vairuotojas mirė.
Žuvusysis buvo vedęs, turėjo du suaugusius užsienyje gyvenančius vaikus – sūnų bei dukrą – ir keturis anūkus. Teisme, kaip minėta, dalyvavo R. Urbono žmona ir sūnus. Per visus septynis nukentėjusiuosius pareikštas ieškinys siekė 100 tūkst. eurų, dalį atlygino draudimo bendrovė, 3,6 tūkst. eurų sakė jau sumokėjęs P. Jurašius, tad likęs ieškinys – 92 400 eurų. Tokią sumą nukentėjusieji prašė atlyginti. Kitas nukentėjusysis – V. Ripkauskas – ieškinio nereiškė.
Kaltinamasis svarstė, jog per gyvenimą tokios sumos neišsimokės. Buvo nuėjęs į banką – paskolos jam niekas neduoda. Kiek susitaupė iš atlyginimo, kiek galėjo pridėti artimieji, tiek sumokėjo. Beje, į teismą jaunuolis atsivežė susitaupęs dar 1900 eurų, kuriuos įdavė nukentėjusiems, tad liko apie 90 tūkst. eurų. Tiesa, dar yra nukentėjusiųjų advokato išlaidos – tūkstantis eurų.
Vaikinas sakė, jog dirbs ir taupys toliau, tačiau pareikštas ieškinys jam atrodė labai didelis. Užsiminė, jog bandė tartis su nukentėjusiais, bet jų pasiūlyta suma – 40 tūkst. eurų – jam taip pat buvo „neįkandama“.
S. Urbonienė kalbėjo, jog su vyru išgyveno 40 metų. Netekties skausmas ir išgyvenimai buvo dideli ne tik jai, bet ir vaikams bei anūkams. Nors vaikai gyvena užsienyje, su tėčiu bendraudavo ir telefonu, ir vieni kitus porą kartų per metus aplankydavo. Moteris graudenosi, jog išėjęs į pensiją vyras svajojo aktyviau kurti, grįžti prie tautodailės darbų, deja… Dabar ji liko viena.
T. Urbonas pasakojo, jog tėtis pas jį Anglijoje prieš keletą metų net gyveno, kartu dirbo, tad jų ryšys buvo artimas. Ten pat, tik kitame rajone, gyvena ir sesuo, tad visi susitikdavo. Tiesa, paklaustas, kodėl nustatė 15 tūkst. eurų dydžio moralinę žalą, vyras negalėjo atsakyti. Patikino, jog pragyvenimui jis užsidirbąs, o tokią sumą „nusistatė ir viskas“. Tiek pat prašė ir jo sesuo.
Apie draugo netekties skausmą kalbėjo ir V. Ripkauskas. Pasakojo, jog buvo su R. Urbonu ne tik bičiuliai, bet ir bendradarbiai. Prisiminė, jog „Audi“ į juos tiesiog „atskrido“. Jis neprašė kaltinamojo atlyginti moralinę žalą, palinkėjo jam tokio dalyko daugiau niekada gyvenime nepatirti.
Kaltinamojo mama M. Mockevičiutė taip pat atsiprašė nukentėjusiųjų už sūnaus padarytą siaubingą avariją. „Jums skausmas, o mums – didelė tragedija“, – graudenosi moteris, pridurdama, jog puikiai supranta netekties skausmą – jaunystėje pati palaidojo mamą. Pasakojo, jog sūnus neturi žalingų įpročių, yra ramus, geras ir sąžiningas vaikas, kasdien skambina mamai. Buvo ką tik pradėjęs savarankiškai kabintis į gyvenimą, ir tokia nelaimė juos ištiko…
Tądien paskambino, pasakė, kad jau važiuoja namo, o po kurio laiko – vėl skambutis, žinia apie avariją… Tai labai skausminga šeimai – ir morališkai, ir finansiškai. Moteris sakė dirbanti paprasta darbininke, vyras po infarkto yra pasiligojęs, tad kiek sūnus pats išgalės, tiek ir atlygins žalą, nes ji su vyru tiesiog neturinti iš ko prisidėti.
Kaltinamojo gynėjas Remigijus Jakštas kalbėjo, jog ieškinys išties per didelis, tad suma turėtų būti mažinama, o žuvusiojo anūkams, kurių kiekvienas nori po 10 tūkst. eurų, išvis neturėtų būti priteista. Suabejota, ar užsienyje gyvenantys anūkai galėjo būti taip stipriai prisirišę prie senelio, kurį pamatydavo du ar tris kartus per metus. Be to, vienai anūkei dar nebuvo nė metukų.
P. Jurašius – anksčiau neteistas. Jis kaltę pripažino ir stengiasi po truputį atlyginti žalą. Šie niuansai būtini, kad galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Būtent tokį prašymą, kad nori laiduoti už sūnų, teismui ir pateikė M. Mockevičiūtė. Tam neprieštaravo nei nukentėjusiųjų pusė, nei prokuroras Bronislovas Razma. Valstybinis kaltintojas siūlė atleisti jaunuolį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nustatyti 1 metų laidavimo terminą be jokio užstato, o ieškinį priteisti tokį, kuris atitiktų proporcingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Taip pat siūlė uždrausti metus vairuoti. Beje, P. Jurašius sakė daugiau niekada nebesėdęs už vairo – per daug baisu.
Teismas sprendimą skelbs vasario 4 dieną.
Lina MOTUŽIENĖ
