Nedarbo situacija nėra tragiška, bet džiaugtis nėra kuo
Paskutinysis šiais metais Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdis, vykęs gruodžio 20-ąją, buvo labai šventiškas, kupinas ramybės bei posėdžiavusiųjų geranoriškumo. Mat visiems klausimams, įtrauktiems į darbotvarkę, pritarta bendru sutarimu.
Šis Tarybos posėdis prasidėjo gana neįprastai. Posėdžiavusiųjų gerą nuotaiką, susiklausymą bei ramybę, laukiant didžiųjų metų švenčių, matyt, lėmė Plungės ir Žlibinų skautai kartu su NVO „Kantas“, į posėdį atnešę šventą Betliejaus ugnį, simbolizuojančią taiką ir gėrį visame pasaulyje. Skautai pasveikino susirinkusiuosius artėjančių didžiųjų metų švenčių proga ir palinkėjo visiems sveikatos, ramybės, susiklausymo, gerų ir produktyvių darbų ateinančiais metais bei įteikė šventų žvakelių, kurių ugnis atkeliavo iš Jeruzalės.
Savivaldybės meras Audrius Klišonis džiaugėsi skautų apsilankymu bei jų dovanomis, kad šventa ugnis, iš rankų į rankas keliaujanti po visą pasaulį, pagaliau pasiekė ir Plungę. Meras dėkojo skautams, kad jų dėka turi progą prisiliesti prie šventų dalykų, nešančių ramybę, gėrį ir taiką visame pasaulyje.
Šventiško Tarybos posėdžio metu taip pat pasveikinti net trys Tarybos nariai, gimę gruodžio mėnesį. Iš jų net du gimtadienį švenčia tą pačią dieną. Tai – Algirdas Pečiulis ir Adomas Zamulskis. Neliko nepasveikintas ir Audrius Misiūnas, gimęs per Kalėdas, gruodžio 25-ąją. Jiems meras A. Klišonis įteikė gėlių ir palinkėjo viso ko geriausio.
Vėliau, po visų šventinių palinkėjimų ir sveikinimų, posėdyje dalyvavusi Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Dangirutė Jurkuvienė apžvelgė darbo rinką Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.
Ji susirinkusiesiems pasakojo, kad nuo spalio 1 dienos Lietuvos darbo birža su 10 juridinių vienetų tapo vienu juridiniu vienetu su sukurtais penkiais administravimo padaliniais didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šiuo metu Klaipėdoje dirbanti D. Jurkuvienė sakė, kad jų padalinys aptarnauja Klaipėdos, Tauragės apskritis bei Plungę ir Rietavą.
Kaip pasakojo D. Jurkuvienė, šios reorganizacijos tikslas buvo optimizuoti žmogiškuosius išteklius, t. y. sumažinti administratorių skaičių. Po pertvarkos, pasak departamento direktorės, iškart pasimatė, kad tai pavyko – net 54,2 proc. sumažintas administravimas.
Posėdžio metu D. Jurkuvienė sakė, kad nedarbas Plungės rajone siekia 6,6–6,9 proc., o Lietuvos mastu – 8,2 procento. Tad Plungėje situacija nėra tragiška. Tačiau, pasak pranešėjos, džiaugtis nėra kuo, nes iki gruodžio 1 dienos užregistruotų bedarbių skaičius siekia apie 1470. Kadangi skaičius kiekvieną dieną kinta, labai tikslių duomenų pateikti neįmanoma. Pasak direktorės, tai – didelis skaičius, būtina imtis priemonių ir, norint Plungės rajone sumažinti nedarbą, reikia naujovių.
Kaip vieną iš naujovių D. Jurkuvienė paminėjo profesinį mokymą. Ji sakė, kad net 40 proc. asmenų, šiuo metu Plungės rajone ieškančių darbo ir užsiregistravusių Darbo biržoje, neturi profesinio pasirengimo. Tad šioje sferoje, kaip minėjo pašnekovė, laukia dar daug pasikeitimų ir naujovių.
D. Jurkuvienė kalbėjo ir apie savarankiško užimtumo steigimą, t. y. darbo vietos sukūrimą. Tai labai svarbi jaunimo užimtumo priemonė, kuri bus taikoma, kad kuo daugiau jaunimo sugrįžtų iš užsienio ir sėkmingai adaptuotųsi bei dirbtų Lietuvoje.
Taip pat D. Jurkuvienė minėjo projektą „Būk verslus“, kuris bus pradėtas įgyvendinti po Naujųjų. Pagal šį projektą penkiuose Lietuvos didžiuosiuose regionuose reikėtų įsteigti 1889-ias darbo vietas – kiekviename iš penkių regionų išeitų po 330 darbo vietų. Projekto įgyvendinimas taip pat padėtų skatinti jaunimą pasilikti Lietuvoje ir čia kurti darbo vietas.
Apžvelgusi darbo rinką Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, D. Jurkuvienė pateikė puikius Stalgėnų, Milašaičių pavyzdžius, kur sėkmingai sukurtos darbo vietos, ir pabrėžė, kad visa tai reikia viešinti ir kviesti artimuosius grįžti namo bei čia kurti savo verslą.
Posėdžio metu bendru sutarimu patvirtinti centralizuoto vaikų priėmimo į Plungės rajono savivaldybės švietimo įstaigas, įgyvendinančias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir mokinių priėmimo į Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkų aprašai.
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas A. Misiūnas pabrėžė, kad ši netrukus įsigaliosianti nauja tvarka leis nusimesti slegiančią administracinę naštą bei viską atlikti kuo paprasčiau ir skaidriau. Prisijungus prie elektroninės bankininkystės ir užpildžius prašymus dėl vaikų priėmimo į norimą švietimo įstaigą, tėvams nereikės lakstyti po darželius ar mokyklas, o šią procedūrą bus galima atlikti telefonu ar kompiuteriu. Be to, elektroninė sistema leis matyti, ar vaikas priimtas į švietimo įstaigą ar ne.
Kaip sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, centralizuota priėmimo tvarka leis išspręsti ir kitą, jau gerokai įsisenėjusią problemą. Jis pabrėžė, kad dažniausiai tėvai nunešdavo prašymus net į tris miesto lopšelius-darželius ir į visus tris, jei būdavo laisvų vietų, vaikus priimdavo. Tada tėvai tempdavo iki rugpjūčio 31 dienos, kol apsispręsdavo, į kokį lopšelį-darželį leis atžalą. Taip būdavo užimamos laisvos vietos, ir ne visi norintieji galėdavo patekti. Dabar taip nebebus. Elektroninė sistema leis efektyviau išspręsti šią problemą, nes visa informacija bus matoma. „Manau, taip atsiras dar apie 20 trūkstamų vietų į lopšelius“, – centralizuota priėmimo tvarka džiaugėsi G. Rimeikis.
Ir centralizuotas priėmimas į bendrojo ugdymo mokyklas, pasak G. Rimeikio, palengvins šių įstaigų darbą, nes kiekviena jų gaus reikiamą informaciją apie būsimus mokinius. Tai leis įstaigai išlaikyti leidžiamą komplektų skaičių, tolygiau bus paskirstyti mokinių srautai į mokyklas.
Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkui Tomui Raudžiui pristačius klausimą „Dėl Plungės rajono savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto, kaip Savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo, Tarybos narė Asta Beierle Eigirdienė klausė: „Argi geras pavyzdys, kad Savivaldybė vienus butus perka, o kitus nurašo, nes nugyventi. Ar tai nėra minusinės investicijos? Gal jų reikėtų pirkti mažiau, kad nebūtų švaistomi pinigai? Čia labai tiktų lietuvių liaudies patarlė „Nuvarytus arklius nušauna“.
T. Raudys atsakė, kad gyventojai nesilaiko sutarties sąlygų, todėl ir iškyla tokios problemos. Ypač tai aktualu kaimuose. Pasiūlyti nebetinkamo gyventi, daug metų naudojamo būsto negalime, remontuoti per brangu, tai reikia juos pašalinti. Be to, kaip sakė T. Raudys, šios problemos susiformavo ne šiandien ir ne vakar, tai vyksta jau seniai. Tad šiam klausimui pritarta bendru sutarimu.
Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Algirdas Pečiulis posėdžio metu pasakojo, kaip buvo įsisavintos Savivaldybės lėšos vykdant įvairius projektus. Jis sakė, kad kultūros centro rekonstrukcijai papildomai gauti 352 tūkst. sėkmingai įsisavinami ir toliau, taip pat papildomai gauti ir 88,5 tūkst. eurų Babrungo gatvei remontuoti.
Vietos ūkio skyriaus vedėjas Martynas Čiuželis posėdžiavusiesiems sakė, kad iš gautų 1 milijono 918 tūkst. eurų sėkmingai įsisavinta 1 milijonas 627 tūkstančiai, o likę apie 300 tūkst. bus įsisavinami pagal kitais metais naują Kelių direkcijos patvirtintą tvarką. Šiam klausimui pritarta bendru sutarimu.
Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė pateikė audito ataskaitą, atliktą Žemaičių dailės muziejuje. Ji sakė, kad pažeidimų teikiant paraišką Centrinei projektų valdymo agentūrai nenustatyta. Tik nustatyta, kad negavus tinkamo statybų leidimo, Agentūra šią paraišką atmetė.
A. Beierle Eigirdienė, išklausiusi D. Jarašiūnienės ataskaitos, pabrėžė, kad viską išnagrinėjus ir išsamiai išanalizavus, tapo aišku, kad šiame paraiškos teikimo žaidime dalyvauja trys žaidėjai – UAB „Ademas“, rengusi paraišką Centrinei valdymo agentūrai, Savivaldybė – muziejaus partnerė – ir pats muziejus. Tad vis dėlto reikia nustatyti, kas čia kaltas, nes visi yra kalti dėl susiklosčiusios situacijos, iš kurios reikia išeiti viską nuosekliai išsiaiškinus.
Visiems kitiems posėdžio darbotvarkės klausimams pritarta bendru sutarimu.
Edita LUKIENĖ
Nuotraukoje: Skautai į posėdį atnešė Betliejaus ugnį, simbolizuojančią gėrį ir taiką visame pasaulyje.



