Nė vienas prieš savo valią neturėtų būti verčiamas kvėpuoti cigarečių dūmais
Paskutiniuoju metu įvairios žiniasklaidos priemonės vis daugiau kalba apie tai, kad reikia uždrausti rūkyti daugiabučių balkonuose, lauko kavinėse, paplūdimiuose ir kitose vietose. Tokių rūkymo apribojimų tikslas – apsaugoti nerūkančius, kad jie nebūtų verčiami kvėpuoti cigarečių dūmais.
Po svarstymo Seimas pritarė siūlymui uždrausti rūkyti daugiabučių balkonuose ir kitose viešose vietose.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sako: „Logika turėtų būti tokia, kad joks nerūkantis žmogus prieš savo valią neturėtų būti verčiamas kvėpuoti kito žmogaus dūmais. Čia turėtų būti kiekvieno rūkančio žmogaus problema rasti tokią vietą, kur jis negadintų sveikatos kitam žmogui.“
Šiuo metu įstatymai Lietuvoje rūkyti draudžia švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose ir jų teritorijose, restoranuose, kavinėse, baruose, klubuose, lošimo namuose ir kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus.
Įstatymo iniciatoriai savo siūlymą aiškina tuo, kad dėl rūkalių elgesio nuo pasyvaus rūkymo kenčia jų kaimynai. Iniciatoriai taip pat mini, kad pasaulyje nuo rūkymo kasmet miršta 6 mln. žmonių, tame tarpe – apie 600 tūkst. žmonių dėl pasyvaus rūkymo. Lietuvoje rūkymo sukeltos ligos kasmet pasiglemžia apie 7000 gyvybių.
Be to, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kartu su kitomis institucijomis parengtose Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisose siūloma įteisinti vienodą cigarečių pakuotę, uždrausti demonstruoti jas parduotuvėse, neleisti rūkyti, kur papuola. „Bent jau galime pasistengti apginti tuos, kurie dažnai patys apsiginti negali, apginti silpnesnę pusę, tai yra, nerūkantįjį“, – apie rūkymo draudimą daugiabučių balkonuose ir kitose viešose vietose kalbėjo sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Tačiau didžioji dalis rūkančiųjų piktinasi ir net nesistengia suprasti, kaip ir kokiu būdu jie kenkia kitų žmonių sveikatai, sakydami, kad rūkydami kenkia tik sau, o ne kitiems, kad tai – jų reikalas, kad uždraudus rūkyti tam tikrose vietose, bus pažeistos rūkančiųjų teisės.
Tai jau ne pirmas siūlymas uždrausti rūkyti daugiabučių balkonuose ir tai nėra pamiršta, tad dar rudenį vėl bus kalbama, diskutuojama plačiau bei ieškoma problemos sprendimo būdų.
Kaip pasakojo Plungės rajono savivaldybės gydytoja Oresta Gerulskienė, Vyriausybės programoje yra numatyta mažinti tabako prieinamumą ir vartojimą, sergamumą ir mirtingumą nuo rūkymo sukeliamų ligų.
Pasak O. Gerulskienės, nuo kitų metų lapkričio ketinama išplėsti nerūkymo zonas – siūloma neleisti rūkyti lauko kavinėse, daugiabučių namų bendrojo naudojimo balkonuose, terasose ir galerijose, dengtose viešojo transporto stotelėse, paplūdimiuose, vaikų žaidimo aikštelėse.
Kaip jau minėjome, šiuo metu Lietuvoje draudžiama rūkyti visose švietimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, uždarose darbo vietose (išskyrus specialiąsias rūkymo zonas), bendrose gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais, restoranuose, kavinėse, baruose, klubuose ir pan. Tokie savivaldybės Tarybos priimti sprendimai galioja ir Plungėje. Gaila, bet ne visi jų laikosi.
Savivaldybės gydytoja pabrėžė, kad reikia gelbėti ne tik plungiškių, bet ir visos Lietuvos gyventojų sveikatą, mat Lietuva yra viena Europoje šalių, kurioje rūkyti pradedama nuo labai ankstyvo amžiaus. Tai lemia be galo daug veiksnių, bet didžiausią įtaką daro rūkantys tėvai. „Manyčiau, kad prioritetą reikia skirti žmonių sveikatai, kad kuo mažiau jaunų žmonių pradėtų rūkyti. Su rūkančiais yra sudėtingiau, sunku keisti gyvenimo įpročius. Apie rūkymą ir jo žalą jau reikia pradėti kalbėti su 5 ar 6 metų vaiku“, – sakė O. Gerulskienė.
Be to, pasak pašnekovės, Valstybės, visuomenės mastu prevencijos prieš rūkymą vaikų tarpe yra vykdoma per mažai. Norint, jog Lietuvoje sumažėtų rūkančių vaikų skaičius, rūkantis jaunimas atvirose, viešose vietose iš viso neturi būti toleruojamas. Vaikai ir paaugliai, rūkantys kavinėse, gatvėse ar kitose viešose vietose, turėtų būti baudžiami.
„Rūkančius vaikus ir paauglius dar galima sudrausminti, įgyvendinti įvairias prevencijos prieš rūkymą programas, tačiau ką daryti su suaugusiais rūkaliais? Keisti gyvenimo įpročius, susiformavusius dar ankstyvoje jaunystėje, gana sudėtinga. Nepaisant to, vis dėlto labai nemalonu, kai vasarą pro atidarytus daugiabučių namų langus į kambarį sklinda smarvė, kurią priversti uostyti ne tik nerūkantieji suaugusieji, bet ir mažamečiai jų vaikai, net kūdikiai. Tad visi yra priversti kvėpuoti ypač sveikatai kenkiančiais, nuodingais, dažniausiai kontrabandinių cigarečių dūmais. Kyla klausimas, ką daryti? Kol kas su rūkančiais kaimynais reikia bandyti tartis gražiuoju ir rasti kompromisą, kad jie rastų vietą, kur jų rūkomų cigarečių kenksmingi dūmai nepasiektų nerūkančiųjų“, – apie vieną šios problemos sprendimo būdų kalbėjo O. Gerulskienė.
Visi turime teisę kvėpuoti grynu oru, turime teisę ir rūkyti. Tad reikėtų protingai išspręsti šią problemą, kad visi liktų patenkinti. Kaip žinoma, rūkymas neleistinose vietose yra priskiriamas prie administracinių teisės pažeidimų, tačiau patekti į privačias patalpas bei nubausti rūkančiuosius kol kas negali nei policijos pareigūnai, nei savivaldybių darbuotojai.
Daugelis Lietuvos gyventojų mano, kad reikėtų įrengti rūkantiems specialias rūkymo aikšteles. Rūkymas – kiekvieno suaugusio žmogaus asmeninis reikalas, tačiau nuodyti cigarečių dūmais nerūkančius aplinkinius – tiek vaikus, tiek suaugusius – yra jų teisių pažeidimas, tad kol kas tikimasi gyventojų supratingumo, sąmoningumo, kad netolimoje ateityje rūkaliai rūkys tik tam skirtose vietose.
Edita LUKIENĖ
Nuotraukoje: Pasak O. Gerulskienės, nuo kitų metų lapkričio siūloma neleisti rūkyti lauko kavinėse, daugiabučių namų bendrojo naudojimo balkonuose, terasose ir kt. vietose.



