Stelmužiukai – į labiausiai nusipelniusių rankas
Žemės ūkio ministerija, siekdama pagerbti bendruomenes, organizacijas ar nusipelniusius žmones, inicijavo projektą „Tautos šimtmečio ąžuolai“. Per Žolinę, rugpjūčio 15-ąją, Tveruose buvo surengta iškilminga apdovanojimų ceremonija, kurioje stelmužiukais apdovanotas visas pulkas Rietavo ir Plungės krašto nominantų.
Birželio 11 d. ministerijoje buvo atrinkti pretendentai į nominacijas, kurių net 15. Apdovanojimai vyks kiekviename Lietuvos regione, kuriame į žemę šaknis suleis tikri Stelmužės ąžuolo palikuonys – in vitro kultūroje išauginti ąžuoliukai.
Mažąja Lietuvos kultūros sostine paskelbtuose Tveruose vyko Telšių regiono apdovanojimų ceremonija. Seniausias iki šiol Lietuvoje yra Stelmužės ąžuolas, augantis Zarasų r., jam apie 1500 metų. Siekiant išsaugoti šį ąžuolą ateities kartoms, nuo 2007 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorija atnaujino šio medžio tyrimus. Žemės ūkio ministerija prisideda prie šios mokslininkų iniciatyvos ir dovanoja nominantams Stelmužės ąžuolo klonus.
Kad Lietuva turtinga šalis tiek savo istorija, tiek ir kultūra, žino visi. O ją tokia padaro čia gyvenantys, dirbantys ir kuriantys žmonės. Šio projekto tikslas – visuose šalies regionuose paminėti atkurtos modernios Lietuvos pirmąjį šimtmetį, pagerbiant ir apdovanojant labiausiai Valstybei nusipelniusius ir šimtametes tradicijas turinčius bei išlaikiusius bendruomenių narius, asmenis, idėjas, iniciatyvas, akcijas ir kt. Ąžuolas neatsiejamas nuo Lietuvos istorijos, kurio išliekamoji vertė – šimtmečių šimtmečiai. „Apdovanotų žmonių darbai tarsi gilės ir sodinukai tegul puošia ir stiprina mūsų Lietuvą“, – sakė renginį vedęs Deivis Norvilas.
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro patarėja Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė sakė, kad ąžuolas – mūsų tautos simbolis. Lietuvio gyvenime šis medis ypatingai šventas ir svarbus. „Su šia dovana mes kviečiame visus lietuvius likti savo žemėje, čia įleisti šaknis ir auginti savo vaikus, anūkus. Dovanodami Stelmužės ąžuolo vaikelius, mes linkime, kad jie augtų ilgai, kad kartų kartos galėtų po jais susiburti. Jie dovanojami ne bet kam, o tiems, kurie, tikime, gali išauginti ąžuolą, jį išsaugoti“, – sakė ji. Fiziškai stelmužiukai įteikti nebuvo, kadangi jie dar saugomi laboratorijoje, kol kas įteikti tik sertifikatai.
Rietavo savivaldybės gyventojams ir organizacijoms atiteko šios nominacijos:
„Šimtmečio verslininkas“ – Jusių ekologiniam ūkiui. Ūkininkų šeima Arvidas ir Raimonda Jusiai prieš 12 metų iš miesto atsikėlė į kaimą. Viena iš poros svajonių – namų restoranėlio atidarymas ūkyje. Maršruto „Pieno kelias“ padrąsinti, šiandien jie jau džiaugiasi restoranėliu „Pasakų virtuvėlė“, kuriame vienu metu gali priimti 15–20 lankytojų. Ūkyje kiekvienas šeimos narys atskleidžia savo talentus. Arvidui puikiai sekasi dėlioti veiklos strategiją, Raimonda užsiima pardavimais ir ryšiais su užsakovais bei gamina patiekalus iš ėrienos, dukra Neringa talkina mamai gamindama saldumynus, sūnaus Miko pareigos – aprūpinti ūkį pašarais, technika ir pašerti gyvulius. „Esame labai pamaloninti, dirbsime toliau ir stengsimės pateisinti gautą nominaciją“, – atsiimdamas apdovanojimą, sakė Mikas Jusys.
„Regiono šimtmečio palikimas“ – Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejui. Muziejus veikia nuo 1995 m. vieninteliame išlikusiame XIX a. vid. architektūrinio ansamblio pastate. 2000 m. įsteigta biudžetinė įstaiga – Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus. Per 18 muziejaus gyvavimo metų iš naujo pristatytas ir atrastas kunigaikščių Oginskių paveldas. Organizuojami tarptautiniai Oginskių festivaliai Rietave ir Lietuvos dvaruose. Muziejaus iniciatyva buvo sutvarkyta Rietavo parko dvaro tvora, parterinė dalis (trečius metus iš eilės vasaros metu paruošiama nuotraukų ekspozicija), muziejaus ir savanorių dėka tvarkomas parkas. Muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas mielai priima ir praveda ekskursijas bei supažindina turistus su kunigaikščių Oginskių paveldu Rietave, diplomatiškai bendradarbiauja su Baltarusija ir kitomis užsienio šalimis.
„Šimtmečio amatų puoselėtojas“ – Algirdui Krajinui. Vyras nuo jaunystės puoselėjo idėją išsaugoti medinių žaislų, rakandų, įvairių daiktų iš medienos gamybos tradicijas. Tokiai veiklai jį paskatino du veiksniai – anūkai ir plastikinių nekokybiškų žaislų invazija iš Kinijos. Pirmąjį senelio gaminį – vežėčias – anūkai įvertino palankiai, tad prie jų atsirado arkliukas, vėliau – namelis. Taip ir plėtėsi gaminių asortimentas. A. Krajinas pažadina medienos gabalą ir kuria šilumą skleidžiančius dalykus. Pirmąją žiemą jis pagamino tik šešis vežimaičius su arkliukais, o dabar tokį kiekį pagamina per savaitę. Daug žaislų išdovanota, daug jų iškeliauja ir į užsienį. A. Krajinas savo dirbinius tobulina, įsigijo daugiau staklelių, visas detales nušlifuoja rankomis. Ateities planuose – edukacinio žaidimo „Kaimo sodyba“ gamyba. Jį žaizdami, vaikai bus supažindinti su tradiciniais Lietuvos kaimo sodybos gyvūnais, jų nauda žmogui.
„Versliausia šimtmečio bendruomenė“ – maršrutui „Pieno kelias“. 2014–2015 m. gimęs maršrutas jungia 4 Lietuvos rajonus – Plungę, Rietavą, Telšius ir Kupiškį – bei siūlo aplankyti 31 unikalų objektą, siūlantį paslaugas ir produktus, susijusius su pieno tematika. 5 maršruto objektai yra Kupiškio, 9 – Plungės, 9 – Rietavo ir 8 – Telšių rajone. Siūlomos edukacinės programos, kurių dėka galima išmokti sukti kastinį, pasigaminti sūrį, mokytis senųjų amatų. Daugelį edukacinių užsiėmimų lydi ir degustacijos. 14 objektų siūlo įsigyti natūralių kaimiškų produktų tiesiogiai iš ūkių. Tuo metu galima stebėti, kaip produktai yra pagaminami, sužinoti apie ūkininkavimo procesus. 5 kaimo turizmo sodybos ne tik apgyvendins, bet ir suorganizuos regioninio maisto vakarienes ar degustacijas, pakvies dalyvauti pleneruose, mugėse ir pan. Ilgesniam pabuvimui siūloma ir nakvynė bei pirtis su pieno procedūromis.
Daugiausia stelmužiukų iškeliavo į Plungės rajoną
„Šimtmečio tautiškiausia bendruomenė“ – Kulių krašto bendruomenei „Alantas“. Bendruomenė savo veiklą pradėjo 2003 m. Svarbiausias darbas – muziejaus atkūrimas. Kulių miestelyje Kraštotyros muziejus veikė nuo 1967 m., jis buvo įsikūręs išskirtiniame pastate, kuriame gyveno J. Tumas-Vaižgantas ir S. Kymantaitė-Čiurlionienė.
Dėl susiklosčiusių aplinkybių muziejus buvo uždarytas, galiausiai iškelta idėja atkurti ir atnaujinti muziejaus ekspoziciją. Kelis metus buvo intensyviai dirbama, tvarkomos apleistos patalpos, renkami eksponatai, ruošiami stendai. 2017 m. liepos mėnesį muziejus vėl atvėrė duris lankytojams. „Stengiamės parodyti, kad kaimai ir miesteliai keičia savo veidą, juose smagų būti, grįžti ir juos iš naujo atrasti“, – sakė Kulių bendruomenės „Alantas“ pirmininkė Angelė Alčauskienė.
„Už pagalbą ir gražų žodį“ – Angelei Alčauskienei. Moteris prieš dešimtmetį iš Klaipėdos r. atsikėlė į Kulius, dirba UAB „Kulių prūdas“ administratore ir renginių organizatore Kulių kultūros centre. 2016 m. tapo dar ir Kulių bendruomenės „Alantas“ pirmininke. Ji yra aktyvi kuliškė, visur spėjanti, jai ėmus dirbti, visos organizacijos rado bendrą tikslą, susikalba ir eina viena kryptimi. Ji taip pat yra aktyvi „Plungės krašto“ organizatorė, siūlanti savo pagalbą, nevengianti savanoriškos veiklos. Moteriai svarbus kiekvienas Plungės krašto žmogus.
„Šimtmečio mokytojas“ – Giedrutei Indzelienei. Kuliškė, buvusi muzikos mokytoja. Gimusi Šiauliuose, užaugusi Kuršėnuose, baigusi mokslus, įgijo muzikos mokytojo ir chorinio dirigavimo specialybę. Prieš 45 metus atsikėlė į Kulius ir visą šį laiką savo gebėjimus ir širdies šilumą skyrė Kulių krašto žmonių muzikiniam lavinimui. Dirbo Kulių vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytoja, vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorų vadove. Jos mokomi „Dainų dainelės“ atlikėjai, vokaliniai ansambliai pelnė daug apdovanojimų, o nuo 1987 m. suburti chorai dalyvauja visose dainų šventėse ir festivaliuose. Pasitraukusi iš pedagoginės veiklos, subūrė mišrų kuliškių chorą, su kuriuo vyko į dainų šventę Vilniuje. Šios mokytojos dėka muziką atrado daugelis miestelio žmonių.
Dar vienas „Šimtmečio mokytojas“ – Bronius Kleinauskas. Bendruomenės pirmininkas, gidas, kaimuose vykdantis švietėjišką veiklą ir įgyvendinantis įvairius projektus. Šarnelės kaimo bendruomenė šią nominaciją skyrė už krašto garsinimą, poeto V. Mačernio kūrybos puoselėjimą, edukacines pamokas prie poeto kapo. B. Kleinauskas, be galo mylėdamas savo gimtąją Žemaičių Kalvariją, savanoriška veikla, užsidegimu gražinti ir puoselėti prisideda prie Žemaičių Kalvarijos seniūnijos žmonių švietimo.
„Už tai, kas pamiršta sena, atrasta naujai“ – Šarnelės kaimo bendruomenei. 2006 m. per Šarnelės kaimą buvo nutiestas asfaltas, todėl itin pagausėjo turistų, keliaujančių į V. Mačernio tėviškę. 2011 m. Šarnelės kaimo bendruomenė vykdė projektą „Nauju keliu pas poetą V. Mačernį“, skirtą jo 90-osioms metinėms paminėti, ir ėmėsi tvarkyti prieigą prie jo kapo – įrengta mašinų stovėjimo aikštelė, nutiestas takelis per mišką, lieptas per kanalą. Dar vienas svarbus bendruomenės darbas – sutvarkytos prieigos prie istorinę, architektūrinę ir kultūrinę vertę turinčio Šarnelės kaimo paveldo objekto – Šarnelės piliakalnio, prie kurio vasaros metu vyksta renginiai, jis lankomas turistų.
„Bendruomenė, išgarsinusi Lietuvą Europoje / pasaulyje“ – Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenei „Gardai“. Darbų, garsinančių bendruomenę, yra ne vienas, ji dirba su Amerikos–Baltijos labdaros fondu ir padėjo sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Įkūrė Amelijos Čėsna vardo paramos vaikams našlaičiams fondą. Jau penkti metai padeda 15-ai šeimų, kuriose auga 23 našlaičiai. Keletą metų vykdo projektą „Žymių žmonių ar įvykių įamžinimas“. Atidengtos 5 atminimo lentos, pastatytas koplytstulpis poetui V. Mačerniui atminti, paminklas vyskupui M. Valančiui. Padėjo palaidoti Amerikoje gyvenusio rašytojo Pauliaus Jurkaus palaikus, prižiūri jo kapą. Vykdė projektą „Kartu dainoj ir giesmėj“, kurio metu surengė daug koncertinių išvykų po Lietuvą.
„Šimtmečio projektas“ – Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenei „Gardai“. Bendruomenės įgyvendintas projektas „Švarus kūnas, švari siela – sveikatos ir energijos šaltinis“, skirtas senam pirties pastatui atnaujinti. 2013 m. bendruomenė atidarė pirtį. Bendruomenės nariams ir jų šeimoms organizuoti teoriniai bei praktiniai mokymai apie pirties naudą sveikatai bei teisingą mėgavimąsi pirties malonumais. Socialinės rizikos šeimoms organizuoti sveikos gyvensenos ir asmens higienos įgūdžių ugdymo mokymai. Susikūrė ir pirtininkių klubas, yra pastatyta pavėsinė bei sutvarkyta aplinka. Penktadieniai – pirties diena, o šeštadieniais galima švęsti gimtadienius ir kitas šventes.
„Šimtmečio dovana“ – Vidmantui Jonikai. Jis yra nuolatinis Šarnelės kaimo bendruomenės veiklų bei renginių rėmėjas. Šią nominaciją šarneliškiai paskyrė už poetui V. Mačerniui skirto jaunojo kūrėjo konkurso finansavimą. Kūrybinių darbų konkursas „Sapnuojančio medžio pavėsy“ organizuojamas kasmet nuo 2016 m., jo metu renkami trys geriausi kiekvienos grupės konkurso dalyvių kūriniai. Konkurso nugalėtojams skiriama po 200 eurų iš V. Jonikos labdaros fondo. Verslininkas geranoriškai paremia, prisideda prie kultūros puoselėjimo, teikia pagalbą tvarkant prieigas prie kultūros paveldo objektų.
Trys stelmužiukai iškeliavo ir į Telšių rajoną: „Šimtmečio atradimas“ – Lauko Sodos kaimo bendruomenė, „Šimtmečio linksmiausieji“ – Eigirdžių miestelio bendruomenė, „Jauniausias šimtmečio lyderis“ – Degaičių kaimo jaunimas.
Apdovanojus visus nominantus, sveikinimo žodį tarė Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas. Jis pasveikino susirinkusius į mažąją kultūros sostinę: „Tai puiki proga svečiams aplankyti Tverus, įvertinti, kaip gyvena ir kuo kvėpuoja tveriškiai. Veiklų turime daug, gyvename gražiai“. Jis taip pat pasidžiaugė, kad tarp apdovanotųjų yra ir kraštietis – ūkininkas, jaunas žmogus, rodantis kitiems pavyzdį.
Šventę tęsė Deivio ir Renatos Norvilų koncertas.
Nuotraukoje: Šventės nominantai, svečiai, sveikinusieji.



