Sekmadienis, 2020 m. vasario 23 d.

Al­sė­džių gim­na­zi­jo­je lan­kė­si Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė Lai­ma An­dri­kie­nė

Ke­tu­rio­li­kos me­tų Lie­tu­vos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je pro­ga ge­gu­žės 4-ąją Plun­gės ra­jo­no Al­sė­džių Sta­nis­lo­vo Na­ru­ta­vi­čiaus gim­na­zi­ja su­lau­kė gar­bin­gos vieš­nios. Čia gim­na­zi­jos kvie­ti­mu lan­kė­si ži­no­ma Lie­tu­vos po­li­ti­kė, Ne­pri­klau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rė, so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­rė, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė 2004–2014 m. bei nuo 2016-ųjų iki da­bar Lai­ma An­dri­kie­nė.

Ruo­šia­mės Eu­ro­pos eg­za­mi­nui

Kad mo­ki­niams bū­tų leng­viau pa­si­ruoš­ti Eu­ro­pos eg­za­mi­nui, ku­ris vy­ko ge­gu­žės 9-ąją, vieš­nia iš Briu­se­lio gim­na­zis­tams pa­pa­sa­ko­jo apie Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rio dar­bo sa­vai­tę, kaip su­ge­bė­ti per dvi mi­nu­tes nu­sa­ky­ti vi­są ap­ta­ria­mo ypa­tin­gos svar­bos klau­si­mo, pa­sak po­nios Lai­mos, „es­mę, pras­mę, ver­smę ir gies­mę“, ko­kiais kri­te­ri­jais re­mian­tis pri­im­ti tei­sin­gą spren­di­mą bal­suo­jant.
Pa­sak L. An­dri­kie­nės, įpras­ta, kad Eu­ro­pos Par­la­men­te per die­ną bū­na 7–8 po­sė­džiai, ne­ga­na to, la­bai daž­nai 2–3 po­sė­džiai, ku­riuo­se rei­kia da­ly­vau­ti, vyks­ta tuo pa­čiu me­tu. Eu­ro­par­la­men­ta­rei ten­ka at­si­rink­ti svar­biau­sius po­sė­džius ir de­ba­tus, ku­riuo­se ji da­ly­vau­ja, juo­se kal­ba ir bal­suo­ja, o ki­tuo­se, pa­ra­le­liai vyks­tan­čiuo­se po­sė­džiuo­se, da­ly­vau­ja, ei­gą ste­bi ir fik­suo­ja jos pa­dė­jė­jai. „Dar­bo tik­rai daug, jei su­vo­ki sa­vo mi­si­ją bei pa­skir­tį. Iš Lie­tu­vos Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rių yra tik 11“, – pa­brė­žė vieš­nia iš Briu­se­lio.

Su ko­kiais pa­vo­jais šian­dien su­si­du­ria Eu­ro­pos Są­jun­ga?

Pa­klaus­ta apie iš­ori­nes ir vi­di­nes grės­mes Eu­ro­pos Są­jun­gai, L. An­dri­kie­nė kaip svar­biau­sią įvar­di­jo vis ag­re­sy­vė­jan­čią Krem­liaus po­li­ti­ką. „2008-ai­siais Ru­si­ja įsi­ver­žė į Gru­zi­jos te­ri­to­ri­ją, už­gro­bė Pie­tų Ose­ti­ją ir Ab­cha­zi­ją, ku­rias jau de­šimt me­tų val­do vi­siš­kai Krem­liui pa­val­dūs ir pa­klus­nūs sam­di­niai“, – sa­kė L. An­dri­kie­nė. Li­ku­si ne­nu­baus­ta už ka­ri­nę ag­re­si­ją prieš Gru­zi­ją, po ke­le­rių me­tų, 2014-ai­siais, Ru­si­ja už­puo­lė Uk­rai­ną, oku­pa­vo Kry­mą, o Ry­tų Uk­rai­no­je, Don­ba­se ir da­bar vyks­ta ka­ro veiks­mai. Uk­rai­na at­kak­liai ko­vo­ja su prie­šais. Kiek­vie­ną die­ną žūs­ta žmo­nės. Uk­rai­nie­čiai, ku­rie pa­ten­ka į ne­lais­vę, kan­ki­na­mi, prie­var­tau­ja­mi Ru­si­jos ka­lė­ji­muo­se. Ne­pa­tei­si­na­ma, kad tai vyks­ta Eu­ro­po­je XXI am­žiu­je.

Apie ES ir JAV san­ty­kius

Ki­ta grės­mė – ei­žė­jan­tys, trū­ki­nė­jan­tys Eu­ro­pos Są­jun­gos ir JAV ry­šiai. Trans­at­lan­ti­niai ry­šiai de­šimt­me­čius bu­vo ES stip­ry­bė ir at­ra­ma pa­sau­ly­je. Kaip sa­kė pa­šne­ko­vė, ne­pai­sy­da­ma kar­tais ir įžei­džių pa­reiš­ki­mų, Eu­ro­pa sten­gia­si iš­sau­go­ti stra­te­gi­nius ry­šius su JAV, šios ša­lies pre­zi­den­tu ta­pus ne­prog­no­zuo­ja­mam Do­nal­dui Trum­pui. Bū­tent D. Trum­pas, vos pri­saik­din­tas JAV pre­zi­den­tu, gra­si­no su­griau­ti NATO kaip at­gy­ve­nu­sią struk­tū­rą, su­stab­dė abiem pu­sėms – JAV ir ES – ypa­tin­gos svar­bos de­ry­bas dėl lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties, ku­ri bū­tų pa­nai­ki­nu­si mui­tus, kvo­tas, ki­tus ap­ri­bo­ji­mus ES ir JAV rin­ko­se abie­jų pu­sių įmo­nė­se pa­ga­min­tiems ga­mi­niams.
„Mū­sų ga­mi­niai, pre­kės bū­tų bu­vę pi­ges­ni, to­dėl ir pa­trauk­les­ni pir­kė­jui, kon­ku­ren­cin­ges­ni ly­gi­nant su ki­tų pa­sau­lio ša­lių ga­min­to­jų pre­kė­mis. 510 mi­li­jo­nų var­to­to­jų Eu­ro­po­je ir 325 mi­li­jo­nai var­to­to­jų JAV, tu­rin­čių daug di­des­nę per­ka­mą­ją ga­lią nei var­to­to­jai Lo­ty­nų Ame­ri­ko­je, Azi­jo­je, Af­ri­ko­je ar ki­tur pa­sau­ly­je – štai to­kią rin­ką be mui­tų, kvo­tų ir ap­ri­bo­ji­mų jau da­bar ga­lė­jo­me tu­rė­ti. Ne­tu­ri­me, D. Trum­po va­lia. Ka­tu­čių plo­jo, D. Trum­pą už tai gy­rė dvi vals­ty­bės – Ru­si­ja ir Ki­ni­ja, ku­rioms ne­pa­tin­ka nei stip­ri ir vie­nin­ga Eu­ro­pos Są­jun­ga, nei mū­sų ES ir JAV vie­nin­gas vei­ki­mas. Vie­to­je lais­vo­sios pre­ky­bos su­tar­ties gir­di­me nau­jus D. Trum­po gra­si­ni­mus pra­dė­ti pre­ky­bos ka­rą su Eu­ro­pos Są­jun­ga, įves­ti nau­jus mui­tus ES pa­ga­min­toms pre­kėms, ku­rio­se kaip ža­lia­va nau­do­ja­mas plie­nas ir aliu­mi­nis. Bu­vo ža­dė­ta nau­jus mui­tus įves­ti jau ge­gu­žės 1-ąją, da­bar pra­džia ati­dė­ta iki bir­že­lio 1 die­nos”, – pa­sa­ko­jo L. An­dri­kie­nė.
L. An­dri­kie­nė yra įgi­ju­si tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą Eu­ro­pos Par­la­men­te ir už jo ri­bų kaip tik už­sie­nio pre­ky­bos sri­ty­je. Mū­sų, Lie­tu­vos, at­sto­vė šie­met Briu­se­ly­je pa­skelb­ta Me­tų eu­ro­par­la­men­ta­re tarp­tau­ti­nės pre­ky­bos sri­ty­je. Me­tų eu­ro­par­la­men­ta­ro ap­do­va­no­ji­mais įva­rio­se sri­ty­se kas­met įver­ti­na­mi ge­riau­si Eu­ro­pos par­la­men­ta­rai. Per vi­są Eu­ro­pos Są­jun­gos is­to­ri­ją pir­mą kar­tą šiuo pres­ti­ži­niu, Briu­se­lio „Os­ka­ru“ va­di­na­mu ap­do­va­no­ji­mu įver­tin­tas Lie­tu­vos at­sto­vo Eu­ro­pos Par­la­men­te dar­bas. Svei­ki­ni­mai L. An­dri­kie­nei!

Ar Ki­ni­ja mus ma­to?

„Dau­gu­mai Lie­tu­vo­je at­ro­do, kad mil­ži­niš­ka Ki­ni­ja, ku­rio­je gy­ve­na dau­giau nei mi­li­jar­das gy­ven­to­jų, pa­ly­gin­ti ma­žu­tės, ne­pil­nų tri­jų mi­li­jo­nų gy­ven­to­jų Lie­tu­vos net ne­įžiū­ri. Ne­klys­ki­te – įžiū­ri ir tu­ri pla­ną, „Šil­ko ke­lio – eko­no­mi­nio dir­žo“ stra­te­gi­ją. Ki­nams rū­pi Klai­pė­dos jū­rų uos­tas, mū­sų stra­te­gi­nis ob­jek­tas, tu­rin­tis ypa­tin­gos reikš­mės mū­sų vals­ty­bės sau­gu­mui. Ki­nams rū­pi ir Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai – taip pat stra­te­gi­nis ob­jek­tas, ap­iman­tis vi­są Lie­tu­vą. Ir dar jiems rū­pi mū­sų aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų pra­mo­nė, nuo ku­rios da­bar pri­klau­so ir at­ei­ty­je pri­klau­sys mū­sų vals­ty­bės kon­ku­ren­cin­gu­mas, be­je, ir sau­gu­mas“, – pa­sa­ko­jo L. An­dri­kie­nė.
Ji tai pat pa­ste­bė­jo, kad Ki­ni­jos pre­zi­den­tas šie­met vy­ku­sia­me Ki­ni­jos kom­par­ti­jos su­va­žia­vi­me jau vi­siš­kai at­vi­rai pa­reiš­kė pa­sau­liui: Ki­ni­ja taps do­mi­nuo­jan­čia, svar­biau­sia pa­sau­lio jė­ga jau po ke­lių de­šimt­me­čių. To­kie tiks­lai iš­kel­ti, ir bus pa­da­ry­ta vis­kas, kad jie bū­tų įgy­ven­din­ti.
„Ki­ni­jai ne­pa­tin­ka da­bar­ti­nė pa­sau­lio tvar­ka, iš­au­gus vals­ty­bės eko­no­mi­nei ga­liai, at­si­ra­do ir po­li­ti­nės am­bi­ci­jos per­tvar­ky­ti pa­sau­lį. Ma­ty­ki­me, įver­tin­ki­me tai ir ati­tin­ka­mai el­ki­mės“, – kal­bė­jo eu­ro­par­la­men­ta­rė.

Sa­vo ruož­tu ke­le­tą klau­si­mų eu­ro­par­la­men­ta­rei pa­tei­kė ir „Plun­gės ži­nių“ re­dak­ci­ja.
– Ar rei­kia baus­ti Veng­ri­ją bei Len­ki­ją už dis­cip­li­nos ne­si­lai­ky­mą? Kaip tos baus­mės pa­lies­tų nau­ją­jį biu­dže­tą?
– Eu­ro­pos Są­jun­go­je ga­lio­ja so­li­da­ru­mo prin­ci­pas, yra tai­syk­lės, ku­rios ga­lio­ja vi­siems. Ta­čiau, ži­no­da­ma tik­rą­ją si­tu­a­ci­ją, ne­sku­bu smerk­ti šių ša­lių. Kaip ži­no­me, Len­ki­ja pri­ėmė apie mi­li­jo­ną uk­rai­nie­čių. To­kį pat skai­čių imig­ran­tų yra pri­ėmu­si ir Vo­kie­ti­ja, tik iš ki­to re­gio­no – Si­ri­jos, Ira­ko, Af­ga­nis­ta­no. Veng­rai įkū­rė fon­dą „Veng­ri­ja pa­de­da”, iš to fon­do lė­šų fi­nan­suo­ja su­griau­tų mo­kyk­lų, li­go­ni­nių, gy­ve­na­mų­jų na­mų at­sta­ty­mą Si­ri­jo­je ir Ira­ke, vi­sų pir­miau­sia to­se vie­to­se, kur su­si­tel­kę ir gy­ve­na krikš­čio­nys. Veng­ri­ja pri­ima ir pa­bė­gė­lius, jie tam­pa Veng­ri­jos uni­ver­si­te­tų stu­den­tais, Veng­ri­ja jiems mo­ka sti­pen­di­jas.
Tai­gi, Len­ki­ja ir Veng­ri­ja prie pa­bė­gė­lių kri­zės spren­di­mo pri­si­de­da to­kiais bū­dais, tai tu­rė­tų bū­ti įver­tin­ta bei su­skai­čiuo­ta. Prie šio klau­si­mo, kai bus svars­to­mas nau­ja­sis biu­dže­tas, dar teks grįž­ti bei įsi­ti­kin­ti, ku­ri ša­lis ir ką yra pa­da­riu­si.

– Mums rū­pi Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos prieš ke­lias sa­vai­tes Eu­ro­pos Par­la­men­te pri­sta­ty­tas nau­ja­sis 2021–2027 m. ES biu­dže­to pro­jek­tas. Kaip bus su ES fi­nan­si­ne pa­ra­ma, ūki­nin­kų iš­mo­ko­mis, struk­tū­ri­niais fon­dais bei ki­to­mis iš­mo­ko­mis – ar ne­bus la­bai su­ma­žin­tos lė­šos Lie­tu­vai?
– Že­mai­ti­jos sa­vi­val­dy­bės bei vi­sos Va­ka­rų re­gio­no sa­vi­val­dy­bės tu­ri iš­si­rei­ka­lau­ti iš Vy­riau­sy­bės rei­kia­mų lė­šų. Nie­kas ne­pa­siū­lys ir ne­pa­si­rū­pins, rei­kia steng­tis pa­tiems, pa­teik­ti rei­kia­mus ar­gu­men­tus. Ir tai rei­kia da­ry­ti jau da­bar, nie­ko ne­lau­kiant, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir Eu­ro­pos Par­la­men­tas to lau­kia.
Nie­kam ne pa­slap­tis, kad Vil­nius yra tar­si vals­ty­bė vals­ty­bė­je: sos­ti­nė­je ir Vil­niaus re­gio­ne me­tai po me­tų „nu­sė­da” di­de­lė ES fi­nan­si­nės pa­ra­mos da­lis, čia su­lau­kia­ma ir di­džiau­sių už­sie­nio ver­slo in­ves­ti­ci­jų. Ir tai jau­čia­ma. Tuo tar­pu di­džio­ji Lie­tu­vos da­lis ne­su­lau­kia rei­kia­mo dė­me­sio ir fi­nan­si­nės pa­ra­mos, o pas­kui ste­bi­ma­si, ko­dėl žmo­nės iš Skuo­do, Plun­gės ar Dzū­ki­jos sa­vi­val­dy­bių iš­vyks­ta dirb­ti ir ge­res­nio gy­ve­ni­mo ieš­ko­ti į už­sie­nį.
Vil­nius ir Vil­niaus re­gio­nas jau yra pa­sie­kęs ir vir­ši­jęs 75 proc. Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio, tad pa­ra­ma, pa­sie­kus šį ly­gį, bai­gia­si ar­ba la­bai su­menks­ta. Vil­niaus pa­sie­ki­mai la­bai pa­ge­ri­na Lie­tu­vos vi­dur­kį, ir tuo vi­dur­kiu va­do­vau­tis ir nau­ja­me fi­nan­si­nia­me lai­ko­tar­py­je, 2021–2027 m., bū­tų blo­gai vi­sai li­ku­siai Lie­tu­vai. To ne­ga­li­ma leis­ti, ir kad tai ne­įvyk­tų, Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė tu­ri at­lik­ti bū­ti­nus dar­bus: pir­ma, pa­da­lin­ti Lie­tu­vą į ke­lis re­gio­nus, kad Vil­niu­as re­gio­nui ten­kan­ti ES pa­ra­ma bū­tų ma­žes­nė, o vi­sai li­ku­siai Lie­tu­vai iš­lik­tų ne ma­žes­nė nei yra da­bar ar­ba bū­tų dar di­des­nė.

– Ko­kią įta­ką ES fi­nan­sams, biu­dže­tui pa­da­rys „Bre­xit”, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės pa­si­trau­ki­mas iš ES?
– „Bre­xit“ po­vei­kis – mil­ži­niš­kas, vi­si dėl to pa­tir­si­me nuos­to­lių. „Bre­xit” ne­bu­vo nei ES, nei tuo la­biau Lie­tu­vos ini­cia­ty­va, bet mes taip pat už tai su­mo­kė­si­me.
Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės in­dė­lis į sep­ty­ne­rių me­tų biu­dže­tą bū­tų apie 15 mi­li­jar­dų eu­rų kas­met. Su­pran­ta­ma, to in­dė­lio ne­be­bus. Tad pir­miau­sia tu­rė­si­me tau­py­ti ir dau­giau in­ves­tuo­ti į tas sri­tis, ku­rios ypač svar­bios, nuo ku­rių pri­klau­so mū­sų vals­ty­bių ir pi­lie­čių sau­gu­mas ir at­ei­tis.
An­tra, vals­ty­bės na­rės tu­rės di­din­ti įna­šus į ES biu­dže­tą, o dėl to ir ky­la di­džiau­si gin­čai. Da­bar vals­ty­bių įna­šai į „ben­drą pi­ni­gi­nę“ yra 1 proc. ben­drų­jų na­cio­na­li­nių pa­ja­mų (BNP), o nau­ja­jam lai­ko­tar­piui (2021–2027 m.) Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja siū­lo tuos įna­šus pa­di­din­ti iki 1,11 proc. BNP. At­ro­do, toks ne­di­de­lis pa­di­dė­ji­mas ne­tu­rė­tų kel­ti pro­ble­mų, bet dėl to su­tar­ti ne­bus leng­va. Eu­ro­pos Par­la­men­tas siū­lo di­din­ti įna­šus iki 1,3 proc., kad ne­rei­kė­tų skaus­min­gai ma­žin­ti iš­mo­kų ūki­nin­kams ar san­glau­dos po­li­ti­kos fi­nan­sa­vi­mo, ta­čiau vals­ty­bės na­rės su to­kiu įna­šų pa­di­di­ni­mu grei­čiau­siai ne­su­tiks.
Kal­bant apie ES biu­dže­to pri­ori­te­tus svar­bu pa­mi­nė­ti, kad be­si­kei­čian­tis pa­sau­lis rei­ka­lau­ja juos per­žiū­rė­ti. To­dėl 2021–2027 m. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir Eu­ro­pos Par­la­men­tas siū­lo dvi­gu­bai dau­giau in­ves­tuo­ti į jau­ni­mą (Eras­mus+ pro­gra­mai – 100 proc. lė­šų dau­giau, nes dau­giau nei pu­sė jau­nų žmo­nių iki 30 m. am­žiaus dau­ge­ly­je ES vals­ty­bių yra be­dar­biai), moks­li­nius ty­ri­mus ir ino­va­ci­jas (40 proc. dau­giau lė­šų dėl ašt­rė­jan­čios kon­ku­ren­ci­jos su Ki­ni­ja ir ki­to­mis Azi­jos vals­ty­bė­mis), sau­gu­mą ir gy­ny­bą (Eu­ro­pos gy­ny­bos fon­dui ir pan.); dau­giau lė­šų ES iš­orės sie­nų sau­gu­mui di­din­ti, mig­ra­ci­jos srau­tams kon­tro­liuo­ti ir su­val­dy­ti – siū­lo­ma pa­di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą iki 35 mi­li­jar­dų eu­rų (pa­ly­gi­ni­mui – da­bar­ti­niu fi­nan­si­niu lai­ko­tar­piu šiems tiks­lams skir­ta 13 mlrd. eu­rų).
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja siū­lo tau­py­ti to­kio­se sri­ty­se kaip san­glau­da, struk­tū­ri­niai fon­dai – skir­ti 7 proc. ma­žiau lė­šų nei šia­me (2014–2020 m.) fi­nan­si­nia­me lai­ko­tar­py­je, ben­dra­jai že­mės ūkio po­li­ti­kai – 5 proc. ma­žiau, tie­sio­gi­nėms iš­mo­koms ūki­nin­kams – 4 proc. ma­žiau. Šiuo me­tu dis­ku­tuo­ja­ma ir nau­ja iš­mo­kų tvar­ka, t. y. di­die­ji ūkiai gaus san­ty­ki­nai ma­žes­nę pa­ra­mą nei vi­du­ti­niai ir smul­kie­ji.
Tiems, ku­rie ne­no­ri, kad su­ma­žė­tų san­glau­dos ir ben­dro­sios že­mės ūkio po­li­ti­kos fi­nan­sa­vi­mas, iš­mo­kos ūki­nin­kams, at­sa­ky­mas yra vie­nas: rei­kia di­din­ti vals­ty­bių na­rių įna­šus į biu­dže­tą, ką ir siū­lo Eu­ro­pos Par­la­men­tas.
Lie­tu­vos val­džia tu­rė­tų pa­ko­vo­ti, kad iš­mo­kos ūki­nin­kams bū­tų su­vie­no­din­tos, kad ne­lik­tų pir­ma­rū­šių ir ant­ra­rū­šių eu­ro­pie­čių – vie­nos iš­mo­kos vo­kie­čiams ir pran­cū­zams, ge­ro­kai ma­žes­nės – Ry­tų eu­ro­pie­čiams. An­tra, jau mi­nė­ta pa­ra­ma skir­tu­mams tarp re­gio­nų iš­ly­gin­ti, ES san­glau­dos po­li­ti­kai: Lie­tu­vos in­te­re­sas – kad ji ne tik iš­lik­tų, bet di­džia­jai Lie­tu­vos da­liai bū­tų dar di­des­nė. Tre­čia, Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti, kad Lie­tu­vai bū­tų skir­ta mak­si­ma­li ES pa­ra­ma Ig­na­li­nos ato­mi­nės jė­gai­nės už­da­ry­mui. Da­bar Lie­tu­vai šiam tiks­lui siū­lo­ma skir­ti 552 mi­li­jo­nų, o po­rei­kis, Lie­tu­vos duo­me­ni­mis, yra 780 mi­li­jo­nų eu­rų. Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė, Pre­zi­den­tė, ku­ri Lie­tu­vai at­sto­vau­ja vals­ty­bių va­do­vų po­sė­džiuo­se, ES ta­ry­bo­je, tu­rė­tų siek­ti šių Lie­tu­vai svar­bių tiks­lų.
Lie­tu­vos in­te­re­sas – ir pa­ra­ma jau­ni­mui, sie­nų stip­ri­ni­mas, sau­gu­mas ir gy­ny­ba.

– Ačiū už pokalbį.

Edi­ta LUKIENĖ

Komentarai
Kiti straipsniai