Sū­nų iki su­pu­vi­mo ap­lei­du­si alks­nė­niš­kė teis­mo suo­lo iš­vengs

Sa­vai­tės pra­džio­je Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą, jog iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl pa­li­ki­mo be pa­gal­bos, kai gre­sia pa­vo­jus gy­vy­bei, nu­trauk­tas abiems ša­lims su­si­tai­kius. Kal­ba­ma apie Alks­nė­nų kai­mo gy­ven­to­jo A. E. (gim. 1967 m.) ma­mą Z. S. E. (gim. 1937 m.), ku­ri, bū­da­ma ser­gan­čio sū­naus glo­bė­ja, bu­vo taip jį ap­lei­du­si, kad vy­rui net su­pu­vo vei­das.

Pri­me­na­me, jog tra­giš­kas įvy­kis vi­są Lie­tu­vą su­krė­tė šių me­tų sau­sio 17 die­ną, kai su po­li­ci­jos, me­di­kų ir se­niū­ni­jos pa­gal­ba tą­dien iš ma­mos „glo­bos“ bu­vo iš­va­duo­tas ne­įga­lus pus­am­žis Alks­nė­nų kai­mo gy­ven­to­jas A. E. Vy­ro vei­das bu­vo api­ręs, su­pu­vęs ir pa­juo­dęs, jis sku­biai iš­ga­ben­tas į li­go­ni­nę. Jo 81 me­tų mo­ti­nos Z. S. E. at­žvil­giu bu­vo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Mo­te­ris sa­vo sū­naus glo­bė­ja bu­vo nuo 1992 me­tų ir pas­ta­ruo­ju me­tu nie­ko ne­be­įsi­leis­da­vo į na­mus, nie­kam ne­ro­dy­da­vo už­ra­kin­to bei ap­leis­to A. E.
Šių me­tų sau­sio 23 die­ną Plun­gės apy­lin­kės teis­mas nu­ta­rė tai­ky­ti lai­ki­ną­sias ap­sau­gos prie­mo­nes: Z. S. E. bu­vo nu­ša­lin­ta nuo nuo­la­ti­nės glo­bė­jos pa­rei­gų, lai­ki­na glo­bė­ja pa­skir­ta So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja.
Ba­lan­džio 24 d. Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas iš­pla­ti­no pra­ne­ši­mą pri­min­da­mas, jog iki­teis­mi­nis ty­ri­mas mo­ters at­žvil­giu bu­vo pra­dė­tas dėl to, jog Z. S. E., bū­da­ma pa­skir­ta sū­naus glo­bė­ja ir tu­rė­da­ma pa­rei­gą juo rū­pin­tis, ne­pa­gel­bė­jo, t. y. ne­si­krei­pė į gy­dy­mo įstai­gas, kad lai­ku bū­tų su­teik­ta me­di­ci­ni­nė pa­gal­ba ir pa­skir­tas me­di­ci­ni­nis gy­dy­mas. To­kiu bū­du pa­li­ko be pa­gal­bos sun­kiai ser­gan­tį sa­vo sū­nų, kai grė­sė pa­vo­jus šio žmo­gaus gy­vy­bei.
At­li­kus teis­mo psi­chiat­ri­jos eks­per­ti­zę, nu­sta­ty­ta, kad įta­ria­mo­ji su­pran­ta sa­vo veiks­mus ir už juos ga­li at­sa­ky­ti. Ji pri­pa­ži­no kal­tę, gai­lė­jo­si. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas bu­vo nu­trauk­tas įa­ria­ma­jai su­si­tai­kius su Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­be, tiks­liau – su So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja, ku­ri, kaip mi­nė­ta, yra pa­skir­ta vy­ro glo­bė­ja.
Nu­ta­ri­mą pri­ėmu­si iki­teis­mi­nį ty­ri­mą kon­tro­lia­vu­si Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Klai­pė­dos apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rė Ire­na Dač­kaus­kie­nė ak­cen­ta­vo, jog tam bu­vo vi­sos są­ly­gos: mo­te­ris kal­tę pri­pa­ži­no, anks­čiau ne­bu­vo teis­ta, o svar­biau­sia – su­si­tai­kė su nu­ken­tė­ju­sio as­mens at­sto­ve, ku­ri taip pat ne­pri­eš­ta­ra­vo su­si­tai­ky­mui. Be to, šį spren­di­mą pa­tvir­ti­no ir Plun­gės apy­lin­kės teis­mo Plun­gės rū­mų tei­sė­jas.
Kaip žmo­gus be vei­do da­bar lai­ko­si, ba­lan­džio 17 die­ną Svei­ka­tos ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ko­mi­te­to po­sė­dy­je pa­pa­sa­ko­jo li­go­ni­nės di­rek­to­rius An­ta­nas Mar­tu­se­vi­čius.
Gy­dy­to­jas sa­kė, jog alks­nė­niš­kis jau ket­vir­tą mė­ne­sį yra jų gy­dy­mo įstai­go­je. Mi­nė­jo, jog sta­cio­na­ri­nio gy­dy­mo jam jau ne­be­rei­kia, bū­ti­na teik­ti tik hi­gie­ni­nes, šva­ri­ni­mo pa­slau­gas. Vis­kas vei­do sri­ty­je jau ap­džiū­vę, kai kas pa­ša­lin­ta, o plas­ti­nę re­konst­ruk­ci­ją da­ry­ti esą ne­tiks­lin­ga – žmo­gus yra on­ko­lo­gi­nis li­go­nis. Vy­ras gir­di, kal­ba, bet ne­ma­to. Są­ly­gos jam su­teik­tos ge­ros, vie­nu­tė­je, bet slau­gos die­nų skai­čius, kiek jis ga­lė­jo iš­bū­ti, jau bai­gia­si, tad teks spręs­ti klau­si­mą, kur jis gy­vens to­liau. Svars­to­ma, gal Sto­nai­čių so­cia­li­nės glo­bos na­muo­se.

Li­na MOTUŽIENĖ

Redakcijos archyvo nuotr.: Savo neįgalų pusamžį sūnų alksnėniškė buvo įkalinusi šiame name.