Ji tik­rai no­ri bū­ti krep­ši­nin­ke

Plun­gė ga­li di­džiuo­tis jau­nais ir ta­len­tin­gais spor­ti­nin­kais, ku­rie džiu­gi­na sa­vo pa­sie­ki­mais bei sva­rio­mis per­ga­lė­mis įvai­riuo­se res­pub­li­ki­niuo­se ir tarp­tau­ti­niuo­se čem­pio­na­tuo­se bei var­žy­bo­se.

Vie­na to­kių – Ag­ne­sė Gar­čins­kai­tė – jau­no­ji krep­ši­nio vil­tis iš Plun­gės: Lie­tu­vos moks­lei­vių krep­ši­nio ly­gos 2016–2017 me­tų se­zo­no mer­gi­nų čem­pio­na­tų nau­din­giau­sios žai­dė­jos ti­tu­lo lai­mė­to­ja, Lie­tu­vos U16 krep­ši­nio rink­ti­nės na­rė.
Vil­niu­je, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je, Moks­lei­vių krep­ši­nio ly­gos (MKL) „Per­las“ 2016–2017 m. se­zo­no už­da­ry­mo me­tu A. Ga­čins­kai­tė bu­vo ap­do­va­no­ta net tri­jo­se ka­te­go­ri­jo­se: už dau­giau­sia at­ko­vo­tų ka­muo­lių, kaip nau­din­giau­sia U16 žai­dė­ja ir pa­te­ku­si į MKL sim­bo­li­nį pen­ke­tą.
Jau­no­ji krep­ši­nin­kė iš Plun­gės mo­ko­si Pa­ne­vė­žio Rai­mun­do Sar­gū­no spor­to gim­na­zi­jo­je. Čia ji ak­ty­viai spor­tuo­ja bei mo­ko­si pa­gal ben­dro­jo la­vi­ni­mo ug­dy­mo pro­gra­mą.
Ag­ne­sė spor­tuo­ti pra­dė­jo de­vy­ne­rių. Tad še­še­rius me­tus, tre­ni­ruo­ja­ma krep­ši­nio tre­ne­rės Edi­tos La­pie­nės, bu­vo Plun­gės spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­tro auk­lė­ti­nė.
Žais­ti krep­ši­nį mer­gai­tę pa­ska­ti­no jos te­ta Gied­rė bei ma­ma. Ste­bė­da­mos greit styps­tan­čią, gu­vią, ku­pi­ną ener­gi­jos mer­gai­tę, jos ma­nė, kad ją bū­ti­nai rei­kia nu­kreip­ti tei­sin­ga lin­kme. Mat ak­ty­vi ir be ga­lo no­rin­ti vis­ką ži­no­ti bū­si­mo­ji krep­ši­nin­kė vie­nu me­tu lan­kė net pen­kis bū­re­lius, kol pa­ga­liau at­ra­do sa­ve.
Ag­ne­sės ma­ma at­ve­dė duk­rą į Plun­gės spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­trą pas krep­ši­nio tre­ne­rę E. La­pie­nę. Iš pra­džių ne­bu­vo leng­va, te­ko iš­gy­ven­ti daug emo­ci­jų, iš­lie­ti ne vie­ną aša­rą, bet už­si­spy­ru­siai ir ryž­tin­gai, sa­vo tiks­lų sie­kian­čiai mer­gai­tei pa­vy­ko nu­ga­lė­ti sa­ve ir, tre­ni­ruo­jant pa­ty­ru­siai tre­ne­rei, įvai­rio­se var­žy­bo­se bei čem­pio­na­tuo­se pa­siek­ta aukš­tų re­zul­ta­tų, iš­ko­vo­ta ne vie­na per­ga­lė. Tre­ne­rė E. La­pie­nė, dirb­da­ma su mer­gai­te bei ma­ty­da­ma jos ga­li­my­bes, su­ge­bė­jo įdieg­ti spor­ti­nin­kei dau­giau pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vo jė­go­mis ir iš ta­len­tin­gos auk­lė­ti­nės rei­ka­la­vo mak­si­mu­mo. Ji nuo­lat pri­min­da­vo, kad ryž­tin­gai ir at­kak­liai rei­kia siek­ti sa­vo tiks­lų, sau­go­ti svei­ka­tą bei ne­ap­leis­ti pro­fe­sio­na­laus spor­to. Tai mer­gai­tę mo­ty­va­vo, ir ji sten­gė­si dar la­biau.
Pa­sak tre­ne­rės E. La­pie­nės, ne kiek­vie­na mer­gai­tė, pas ją lan­kan­ti krep­ši­nio tre­ni­ruo­tes, no­ri bū­ti krep­ši­nin­ke. Tai ga­li­ma pa­ste­bė­ti jau per pir­mas tre­ni­ruo­tes. „Tre­ni­ruo­tės – ne ma­lo­nus lai­ko pra­lei­di­mas. Tai – sun­kus ir ali­nan­tis dar­bas. Tik pa­si­tel­kus di­de­lį no­rą, pa­stan­gas ir už­si­spy­ri­mą, ga­li­ma ko nors pa­siek­ti. Svar­biau­sia – no­rė­ti bū­ti krep­ši­nin­ke, o Ag­ne­sė tik­rai to no­ri, – apie bu­vu­sią auk­lė­ti­nę, ku­rią tre­ni­ra­vo net še­še­rius me­tus, pa­sa­ko­jo E. La­pie­nė. – Ji la­bai darbš­ti, už­si­spy­ru­si ir ta­len­tin­ga. Be to, aukš­to ūgio mer­gi­na tu­ri ir ki­tus krep­ši­niui rei­ka­lin­gus duo­me­nis“.
Tre­ne­rė sa­kė, kad vi­sa­da džiu­gu, kai auk­lė­ti­nės pa­sie­kia aukš­tų re­zul­ta­tų ir yra įver­ti­na­mos bei ap­do­va­no­ja­mos. E. La­pie­nė taip pat džiau­gė­si, kad Agnesė iš­vy­ko mo­ky­tis į vi­so­je Lie­tu­vo­je ži­no­mą va­di­na­mą­ją Pa­ne­vė­žio spor­to mo­kyk­lą. „Ten ruo­šia pro­fe­sio­na­lus. Gal – bū­si­mą­sias Lie­tu­vos, Eu­ro­pos ar net pa­sau­lio žvaigž­des“, – di­džia­vo­si E. La­pie­nė.
Pa­ti še­šio­lik­me­tė taip pat džiau­gia­si, kad iš­vy­ko mo­ky­tis į Pa­ne­vė­žį. Jai čia la­bai pa­tin­ka, mat, kaip sa­ko mer­gi­na, žy­miai leng­viau su­de­rin­ti tre­ni­ruo­čių ir pa­mo­kų tvar­ka­raš­tį. Vi­si mo­ky­to­jai su­pra­tin­gi. Į ben­dro­jo ug­dy­mo pro­gra­mą įtrauk­ti tik svar­biau­si da­ly­kai. Tre­ni­ruo­tės aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos, daug pa­ty­ru­sių tre­ne­rių. Už­tik­rin­ta spor­ti­nė me­di­ci­ni­nė prie­žiū­ra. Mo­ki­niai da­ly­vau­ja įvai­rio­se spor­ti­nė­se sto­vyk­lo­se ir var­žy­bo­se.
Ypač Ag­ne­sė pa­ten­kin­ta sa­vo nau­ją­ja tre­ne­re Ri­ma Dau­nie­ne, ku­ri, iš­kart pa­ste­bė­ju­si mer­gi­nos ta­len­tą, darbš­tu­mą ir ga­li­my­bes, sie­kia kuo aukš­tes­nių re­zul­ta­tų. „Iš ma­nęs rei­kia rei­ka­lau­ti daug. Ži­nau, kad ga­liu vis­ką pa­da­ry­ti dėl krep­ši­nio, – deg­da­ma azar­tu kal­bė­jo mer­gi­na. – Žai­džiu ir U16, ir U18 ko­man­do­se. Spė­ju vi­sur“.
Lais­vo lai­ko jau­no­ji krep­ši­nin­kė tu­ri la­bai ne­daug. Daug tre­ni­ruo­čių, iš­vy­kų į var­žy­bas, daug lai­ko at­ima įvai­rios spor­to sto­vyk­los. O dar ir mo­ky­tis rei­kia. Ag­ne­sė yra pir­mū­nė ir jo­kiu bū­du ne­ke­ti­na ap­leis­ti moks­lų, nes no­ri gau­ti ge­rą iš­si­la­vi­ni­mą. Tad re­tai grįž­ta į Plun­gę ap­lan­ky­ti ma­mos, ku­ri sa­vo duk­rą la­bai pa­lai­ko, yra ir jos rė­mė­ja, ir guo­dė­ja, ir krep­ši­nio sir­ga­lė.
Jau­no­ji krep­ši­nin­kė pa­sa­ko­jo, kad į mo­kyk­lą daž­nai at­vyks­ta Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos at­sto­vai, ku­rie tik­ri­na, kaip spor­ti­nin­kams se­ka­si moks­lai. Jei­gu mo­ki­niams ne­pa­vyks­ta su­de­rin­ti moks­lo ir spor­to, jie pra­stai ar­ba vi­siš­kai ne­si­mo­ko, yra tie­siog iš­me­ta­mi iš mo­kyk­los. Kaip sa­kė mer­gi­na, rei­kia pa­neig­ti nuo se­no su­si­for­ma­vu­sį ste­re­o­ti­pą, kad spor­tuo­jan­tie­ji ga­li ir ne­si­mo­ky­ti. „Tvar­ka čia la­bai griež­ta“, – dar kar­tą pa­brė­žė Ag­ne­sė.
Še­šio­lik­me­tė spor­ti­nin­kė Pa­ne­vė­žio Rai­mun­do Sar­gū­no spor­to gim­na­zi­jo­je gau­na 120 eu­rų sti­pen­di­ją. To­kią pat su­mą gau­na Plun­gės spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­tras. Pi­ni­gus mer­gi­na tau­po ar­ba iš­lei­džia juos bū­ti­niau­siems da­ly­kams: įvai­riems mais­to pa­pil­dams, ku­rie svar­būs svei­ka­tai ge­rin­ti, vais­tams, ku­rių rei­kia var­žy­bų ar tre­ni­ruo­čių me­tu pa­tir­toms trau­moms gy­dy­ti, spor­ti­nei ap­ran­gai ar ki­tai su spor­tu su­si­ju­siai veik­lai.
Ag­ne­sės ma­ma džiau­gia­si, kad at­krei­pia­mas dė­me­sys į ma­žų­jų Lie­tu­vos mies­tų ir mies­te­lių ta­len­tin­gus vai­kus, kad kei­čia­si po­žiū­ris, ne­be­ma­no­ma, jog pro­vin­ci­jo­je jų nė­ra. Ji dė­kin­ga vyr. tre­ne­riui Ro­lan­dui Rad­vi­lai, ku­ris, va­ži­nė­da­mas po Lie­tu­vos mies­tus, ieš­ko ta­len­tin­gų jau­nuo­lių, už­ve­da juos ant tei­sin­go ke­lio. Krep­ši­nį ge­rai žai­džian­ti jos duk­ra ir bu­vo pa­ste­bė­ta šio tre­ne­rio. Jis – tar­si gran­dis tarp fe­de­ra­ci­jos ir tre­ne­rių, dir­ban­čių vi­suo­se ša­lies ra­jo­nuo­se.
Kaip sa­kė Ag­ne­sės ma­ma, la­bai džiu­gu, kad yra žmo­nių, taip at­si­da­vu­sių sa­vo dar­bui. R. Rad­vi­la – pui­kus spe­cia­lis­tas, Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) jau­ni­mo rink­ti­nių tre­ne­ris. Šis žmogus, ku­ris ug­dė krep­ši­nin­kus Man­tą Kal­nie­tį, Ser­ge­jų Ka­ra­sio­vą bei daug ki­tų gar­sių spor­ti­nin­kų, pa­ste­bė­jo ir plun­giš­kės ta­len­tą.
Ag­ne­sė, įgi­ju­si vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą, to­les­nį gy­ve­ni­mo ke­lią sva­jo­ja su­sie­ti su me­di­ci­na. No­rė­tų dirb­ti ir krep­ši­nio tre­ne­rės dar­bą – mo­ky­ti vai­kus šios spor­to ša­kos sub­ti­ly­bių. Ta­čiau kol kas vis­kas dar at­ei­ty.
Jau­na­jai spor­ti­nin­kei pa­tin­ka krep­ši­nis. Žai­džia, kaip sa­ko, dėl ko­man­dos ir la­biau­siai džiau­gia­si ko­man­di­nė­mis per­ga­lė­mis, o į sa­vo re­zul­ta­tus krei­pia ma­žai dė­me­sio. At­kak­liai ko­vo­ja dėl kiek­vie­no ka­muo­lio ir aikš­te­lė­je sten­gia­si ati­duo­ti vi­są sa­ve. O pa­ti di­džiau­sia mer­gi­nos sva­jo­nė – pa­tek­ti į Lie­tu­vos mo­te­rų rink­ti­nę.

Edi­ta LUKIENĖ

Nuotraukoje: Ryženkovo turnyre Baltarusijoje (U16 rinktinė).