Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Teisėsauga » Nustėro ir pareigūnai, ir medikai: alksnėniškės ma­mos „glo­botam“ 50-mečiui sūnui supuvo veidas

Nustėro ir pareigūnai, ir medikai: alksnėniškės ma­mos „glo­botam“ 50-mečiui sūnui supuvo veidas

To­kio bai­saus at­ve­jo, ko ge­ro, dar ne­bu­vo ma­tę ne tik pa­rei­gū­nai, bet ir me­di­kai. Sau­sio 17-osios ry­tą Ša­tei­kių se­niū­ni­jos Alks­nė­nų kai­me po­li­ci­ja jau bu­vo pa­si­ruo­šu­si lauž­ti vie­tos gy­ven­to­jos Z. E. (gim. 1937 m.) na­mų du­ris, nes bai­min­ta­si dėl ne­įga­lu­mą tu­rin­čio jos sū­naus A. E. (gim. 1967 m.) svei­ka­tos būk­lės. Trys eki­pa­žai pa­rei­gū­nų vis­gi pen­si­nin­kę iš­gąs­di­no, ir ji pa­ga­liau ati­da­rė du­ris. Vaiz­das pri­tren­kė ir vis­ko ma­čiu­sius: tarp bai­sios ne­tvar­kos lo­vo­je gu­lė­jo dar gy­vas, bet jau pū­van­čiu vei­du pus­am­žis vy­ras...

Kaip įpras­ta, at­ša­lus orams, skam­bi­na­me grei­to­sios pa­gal­bos ir li­go­ni­nės pri­ėmi­mo sky­riaus me­di­kams, tei­rau­da­mie­si, ar koks nors mū­sų ra­jo­no ne­lai­mė­lis ne­nu­ša­lo ga­lū­nių. Šį­kart apie nu­ša­lu­sius nau­jie­nų ne­bu­vo, ta­čiau tiek li­go­ni­nės, tiek grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dar­buo­to­jus su­krė­tė ki­tas bai­sus įvy­kis – tre­čia­die­nį bu­vo at­vež­tas pū­ti pra­dė­jęs žmo­gus!
Plun­gės ra­jo­no grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos (GMP) di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Re­gi­na Vag­no­rie­nė sa­kė, jog iš­kvie­ti­mo su­lauk­ta sau­sio 17 die­ną, 9.36 va­lan­dą. Pra­neš­ta, jog Alks­nė­nų kai­me mo­te­ris ne­ati­da­ro du­rų, kad ten iš­vy­ko po­li­ci­ja, o vi­du­je ga­li bū­ti so­cia­liai ap­leis­tas, ser­gan­tis žmo­gus. At­sku­bė­ję į kai­mą, me­di­kai iš­vy­do krau­pų vaiz­dą: ma­tė­si žiau­rus vy­ro vei­do pa­ken­ki­mas, jis sku­biai iš­ga­ben­tas į li­go­ni­nę. Dėl ko taip nu­ti­ko – ar dėl li­gos, ar dėl žaiz­dos, R. Vag­no­rie­nė ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti. Fak­tas, jog alks­nė­niš­kis ši­taip kan­ki­no­si jau il­gą lai­ką, bu­vo la­bai ap­leis­tas, o jo mo­ti­na el­gė­si la­bai keis­tai, prieš­ta­ra­vo, kad sū­nus bū­tų ve­ža­mas į gy­dy­mo įstai­gą.
Mū­sų li­go­ni­nės pri­ėmi­mo sky­riaus ve­dė­jas Ro­lan­das Dė­di­nas pa­tvir­ti­no, jog at­vež­to vy­riš­kio vei­das bu­vo tie­siog su­pu­vęs – to­kio bai­saus at­ve­jo me­di­kas sa­kė iki tol ne­ma­tęs. Ap­gai­les­ta­vo, jog tai – di­de­lė so­cia­li­nė pro­ble­ma, žmo­gus bu­vo ap­leis­tas ko­kius me­tus, o gal ir il­giau... Vy­riš­kis ne­del­siant iš­ga­ben­tas į uos­ta­mies­čio li­go­ni­nę.
Įvy­kio vie­to­je su ko­le­go­mis bu­vu­si Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Re­a­ga­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kė In­gri­da Juš­kai­tė sa­kė, jog iš pra­džių ma­ny­ta, jog su ma­ma gy­ve­nan­tis alks­nė­niš­kis jau yra mi­ręs. Pa­rei­gū­nams tie­sio­gi­ne ta žo­džio pras­me te­ko sū­nų iš­va­duo­ti iš mo­ti­niš­kos „glo­bos“ ir iš­neš­ti per prie­var­tą, nes ji bu­vo už­si­ra­ki­nu­si ir ne­no­rė­jo jo ati­duo­ti. Tro­bos vi­du­je pa­rei­gū­nus vaiz­das tie­siog šo­ki­ra­vo – lo­vo­je gu­lin­čio alks­nė­niš­kio vei­do net ne­be­bu­vo... Vis­kas, kas su­da­ro žmo­gaus vei­dą, – su­pu­vo... Vyras buvo be nosies, be žandų, be akių... Visas veidas suiręs, tiesiog juoda masė. „Man at­ro­do, ko­kie dve­ji me­tai tas žmo­gus ne­bu­vo gy­do­mas. Ko­dėl ši­taip ne­pro­tin­gai el­gė­si tik­ra mo­ti­na – sun­ku su­pras­ti, ta­čiau pa­na­šu, kad pa­ti tu­rė­jo svei­ka­tos pro­ble­mų“, – sa­kė pa­rei­gū­nė.
Moteris nebuvo apklausta dėl jos neadekvačios būklės. Ji vis kartojo, kad sūnų prižiūri, bet jo veidas apiro dėl neaiškios ligos.
Dėl šio at­ve­jo po­li­ci­ja pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą pa­gal bau­džia­mo­jo ko­dek­so 144 straips­nį (Pa­li­ki­mas be pa­gal­bos, kai gre­sia pa­vo­jus žmo­gaus gy­vy­bei: tas, kas tu­rė­da­mas pa­rei­gą rū­pin­tis nu­ken­tė­ju­siu as­me­niu, jam ne­pa­gel­bė­jo, kai grė­sė pa­vo­jus šio žmo­gaus gy­vy­bei, nors tu­rė­jo ga­li­my­bę su­teik­ti jam pa­gal­bą, bau­džia­mas vie­šai­siais dar­bais ar­ba bau­da, ar­ba lais­vės ap­ri­bo­ji­mu, ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės at­ėmi­mu iki dve­jų me­tų).
Kar­tu su po­li­ci­ja į Alks­nė­nų kai­mo gy­ven­to­jų kie­mą bu­vo at­vy­kę Ša­tei­kių se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai: se­niū­nas Zig­man­tas Stru­my­la, so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Aud­ra Jaš­mon­tie­nė ir so­cia­li­nių iš­mo­kų spe­cia­lis­tė Ro­mu­tė Venc­ku­vie­nė. Pas­ta­ro­ji dar­buo­to­ja, pa­kal­bin­ta tos pa­čios die­nos po­pie­tę, sa­kė vis dar ne­ga­lin­ti at­si­gau­ti po bai­saus su­krė­ti­mo.
R. Venc­ku­vie­nė pa­sa­ko­jo, jog po­li­ci­jos pa­gal­bos se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai pa­tys ir pa­pra­šė, nes alks­nė­niš­kė Z. E. jų vi­siš­kai ne­įsi­leis­da­vo, kad ir kiek kar­tų va­žiuo­da­vo. Ži­no­jo, kad si­tu­a­ci­ja pro­ble­miš­ka, vis at­vyk­da­vo į jų kie­mą, bet mo­te­ris du­rų ne­ra­kin­da­vo, užuo­lai­dos bū­da­vo už­trauk­tos. Kai at­vy­ko tre­čia­die­nio ry­tą, vie­na užuo­lai­da bu­vo nu­kri­tu­si, per lan­gą ma­tė­si lo­vo­je gu­lin­tis jos sū­nus A. E. keis­tai juo­du vei­du. R. Venc­ku­vie­nė sa­kė net su­abe­jo­ju­si, ar ga­li bū­ti žmo­gus toks pur­vi­nas. Kaip ne­tru­kus pa­aiš­kė­jo – su­pu­vęs...
At­vy­kus me­di­kams, šei­mi­nin­kė la­bai pik­ti­no­si, sa­kė, kad pa­ti iš­gy­dys sa­vo vai­ką, ne­lei­do jo vež­ti, kal­ti­no se­niū­ni­jos dar­buo­to­ją, kad ši vi­sus iš­kvie­tė, kad jos sū­nų da­bar dak­ta­rai nu­ma­rins... Be­je, į li­go­ni­nę iš­va­žia­vo abu.
„Be po­li­ci­jos nie­ko ne­bū­tu­me pa­da­rę, ji ne­įsi­lei­do, kol ne­at­vy­ko trys eki­pa­žai. Kai jau pa­rei­gū­nai ža­dė­jo lauž­ti du­ris, pa­ti at­ra­ki­no. Sū­naus gal­va dėl pu­vi­mo bu­vo juo­da... Ne­ga­liu dar at­si­gau­ti“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė, pri­dur­da­ma, jog na­muo­se bu­vo bai­si ne­tvar­ka ir ne­šva­ra. Be­je, dar­buo­to­ja pra­si­ta­rė, jog prieš Ka­lė­das se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai su rei­ka­lais bu­vo ap­si­lan­kę mo­ters na­muo­se, bet tik vir­tu­vė­je. Į sū­naus kam­ba­rį alks­nė­niš­kė įei­ti ne­lei­do, tie­siog stū­mė nuo du­rų. Jau ta­da per tar­pe­lį spė­jo pa­ma­ty­ti, kad vy­riš­kis gu­li juo­du vei­du.
Mo­te­ris su sū­nu­mi gy­ve­no dvie­se. Ji ga­vo pen­si­ją, jis – ne­įga­lu­mo pa­šal­pą, nes nuo vai­kys­tės tu­ri pro­ti­nę ne­ga­lią. Mo­te­ris ne­įga­lu­mo ne­tu­rė­jo, pa­ti ei­da­vo į par­duo­tu­vę, į se­niū­ni­ją. Vis­gi toks el­ge­sys ver­čia jos svei­ka­tos būk­le abe­jo­ti... Sū­nus vaikš­čio­jo, kal­bė­jo, bet per daug klau­sė ma­mos ir pats pa­gal­bos ne­pra­šė. Paskutiniais mėnesiais iš namų jis nebeišeidavo, kaimynai kartais girdėdavo, kaip jis šaukė mamą. Se­niū­ni­jos dar­buo­to­jos ži­nio­mis, anks­čiau vy­ras gy­ve­no Plun­gė­je, vie­na­me ben­dra­bu­ty­je, daž­nai iš­gė­ri­nė­jo. Kaž­ka­da su­si­mu­šė su su­gė­ro­vais, ir nuo ta­da jo gal­vo­je bu­vo li­ku­si žaiz­da. Grį­žo pas ma­mą, o ši jį gy­dė sa­vais bū­dais ir nie­kur ne­lei­do. Nu­gy­dė taip, kad sū­nus gy­vas su­pu­vo...

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama