Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Susipažinkim! » Mo­te­rys, ku­rias jun­gia mei­lė mais­tui

Mo­te­rys, ku­rias jun­gia mei­lė mais­tui

Plun­gės Se­na­mies­čio mo­kyk­la pir­mų­jų sa­vo dar­buo­to­jų su­lau­kia jau šeš­tą va­lan­dą ry­to – ta­da į dar­bą at­sku­ba VšĮ „Kre­tin­gos mais­tas“ dar­buo­to­jos Jo­lan­ta, Kris­ti­na, An­ge­lė ir Ni­jo­lė. Tai mo­te­rys, ku­rių pa­grin­di­nis rū­pes­tis – pa­mai­tin­ti vai­kus. Jos pa­si­rū­pi­na, kad val­gis bū­tų ska­nus ir švie­žias, kad mo­ki­niai val­gy­tų svei­ką ir šil­tą mais­tą, kad kiek­vie­nas lik­tų pa­ten­kin­tas. „Tu­ri mėg­ti šį dar­bą. Kai dar­bas pa­tin­ka, vis­kas pui­kiai se­ka­si“, – su­tar­ti­nai kal­ba vi­rė­jos.

Se­na­mies­čio mo­kyk­los vi­rė­jos skai­čiuo­ja ne vie­nus mo­kyk­los val­gyk­lo­je pra­dirb­tus me­tus, tad ne­nuos­ta­bu, kad ko­lek­ty­vas su­si­gy­ve­nęs, dar­buo­to­jos vie­na ki­tą su­pran­ta iš pu­sės žo­džio. „Esa­me ben­dra­am­žės, ben­dros te­mos ir rū­pes­čiai, pa­na­šaus am­žiaus anū­kai“, – apie ko­lek­ty­vo dar­ną su šyp­se­na sa­ko Jo­lan­ta Gu­die­nė, ku­ri ir va­do­vau­ja šioms mo­te­rims – yra Se­na­mies­čio mo­kyk­los val­gyk­los pa­da­li­nio va­do­vė. Sa­vo ruož­tu vi­rė­jos sku­ba ge­ru žo­džiu pa­mi­nė­ti sa­vo va­do­vę. Tai, kaip pa­čios sa­ko, da­ro ne­graž­by­liau­da­mos. „Mū­sų Jo­lan­ta yra griež­ta, bet tei­sin­ga, mo­ka taip su­sty­guo­ti dar­bą, kad mums be­lie­ka ra­miai dirb­ti, ži­no­me, kad vis­kas bus tvar­kin­ga, ge­rai pa­skirs­ty­ta“, – sa­ko Kris­ti­na Jo­naus­kie­nė.
Be­veik vi­sos Se­na­mies­čio mo­kyk­los vi­rė­jos vir­tu­vė­je – ne nau­jo­kės. De­šimt­me­čiais kaup­ta vi­rė­jos dar­bo pa­tir­tis lei­džia mais­tą ga­min­ti be prie­kaiš­tų. Nuo vir­tu­vės sen­bu­vių ne­at­si­lie­ka ir Ni­jo­lė Ru­die­nė. Į mo­kyk­los vir­tu­vę „iš pre­ky­bos“ at­ėju­si mo­te­ris sa­ko, kad dėl sa­vo pa­si­rin­ki­mo ne­si­gai­lin­ti. Tuo la­biau, kad ge­bė­ji­mus yra kur pa­nau­do­ti: jos dar­bas – prie ka­sos. Ži­no­ma, tu­ri pa­rei­gų ir mais­to ga­mi­ni­mo pro­ce­se. „Man pa­tin­ka skai­čiai, be­si­mo­ky­da­ma da­ly­vau­da­vau ma­te­ma­ti­kos olim­pia­do­se. Dar­bas mo­kyk­los val­gyk­lo­je pa­tin­ka. Jei taip ne­bū­tų, ne­dirb­čiau. Nė­ra ka­da sė­dė­ti, kiek­vie­ną die­ną iš­moks­ti ir su­ži­nai ką nors nau­jo “, – aiš­ki­na Ni­jo­lė.
Iš­sva­jo­ta vi­rė­jos pro­fe­si­ja
„Ki­tur sa­vęs dir­ban­čios ne­įsi­vaiz­duo­ju. Vir­tu­vė­je (mo­kyk­los vir­tu­vė­je – red. past.) jau­čiuo­se kaip na­muo­se“, – sa­ko K. Jo­naus­kie­nė. Ir šian­dien ji ga­li iki smul­kme­nų pa­pa­sa­ko­ti, kas lė­mė jos ap­si­spren­di­mą tap­ti vi­rė­ja. „Kaip da­bar pri­si­me­nu, kad bu­vau ap­si­vil­ku­si gel­to­na suk­ne­le, už­si­mo­vu­si bal­tas ko­ji­nes iki ke­lių, kai bai­gu­si de­šimt kla­sių slap­ta nuo tė­čio, ku­ris bu­vo la­bai griež­tas, iš­va­žia­vau į Tel­šių ku­li­na­ri­jos mo­kyk­lą. Man pa­si­se­kė, įsto­jau, o pas­kui ir tė­tis ne­be­py­ko. Taip vi­są gy­ve­ni­mą ir dir­bu val­gyk­lo­se. Svar­biau­sia, nė kiek ne­si­gai­liu sa­vo pa­si­rin­ki­mo“, – pa­sa­ko­ja še­šias­de­šimt­me­tį per­ko­pu­si Kris­ti­na. J. Gu­die­nė sa­ko apie vi­rė­jos pro­fe­si­ją taip pat sva­jo­ju­si nuo vai­kys­tės, tuo la­biau, kad ša­lia tu­rė­ju­si ir pa­vyz­dį. „Ma­no ma­ma šei­mi­nin­kau­da­vo, iš jos iš­mo­kau vis­ką la­bai smul­kiai pjaus­ty­ti, ga­min­ti. Iš pra­džių no­rė­jau bū­ti mais­to tech­no­lo­ge, ta­čiau anks­ti iš­te­kė­jau, gi­mė vai­kai, to­dėl įgi­jau vi­rė­jos pro­fe­si­ją“, – sa­vo pa­si­rin­ki­mą pa­aiš­ki­na ir Jo­lan­ta, VšĮ Kre­tin­gos mais­tas pa­da­li­nio va­do­vė.
An­ge­lė Pa­ce­vi­čie­nė prie puo­dų taip pat su­ka­si nuo jau­nų die­nų. Dar ma­ža bū­da­ma kep­da­vo sau­sai­nius, py­ra­gus. „Vir­ti, kep­ti man nie­ka­da ne­at­si­bos­ta“, – ti­ki­na mo­te­ris, ku­rios žo­džius ko­le­gės pa­ly­di pa­sta­ba, kad ir grį­žu­si po dar­bo na­mo, An­ge­lė vėl sku­ba prie puo­dų. Ma­tyt, ki­taip ir bū­ti ne­ga­li, kai nuo ma­žu­mės trau­kia ga­min­ti mais­tą.

Per 20 mi­nu­čių pa­mai­ti­na 100 vai­kų
Se­na­mies­čio mo­kyk­los vi­rė­jos lau­kian­čius dar­bus ap­ta­ria prieš die­ną. Kiek­vie­na tu­ri sa­vo pa­rei­gas, ži­no, už ką yra at­sa­kin­gos. Pa­vyz­džiui, Ni­jo­lei vi­sa­da pa­ti­ki­ma ruoš­ti mė­sos val­gius, Kris­ti­na at­sa­kin­ga už mil­ti­nių, bul­vi­nių pa­tie­ka­lų ga­mi­ni­mą, An­ge­lė „su­si­drau­ga­vu­si“ su dar­žo­vė­mis ir sriu­bo­mis, o Jo­lan­tos ži­nio­je – karš­tų ban­de­lių, par­duo­da­mų mo­kyk­los bu­fe­te, ga­mi­ni­mas. „Esu iš­le­pi­nu­si moks­lei­vius, ypač vy­res­niuo­sius, ban­de­lės jiems vi­sa­da tu­ri bū­ti šil­tos“, – šyp­so­si Jo­lan­ta.
Mo­te­rys at­sa­kin­gos ne tik už Se­na­mies­čio mo­kyk­los mo­ki­nių mai­ti­ni­mą, jų ga­min­tas val­gis ve­ža­mas ir į Grum­blių, Sta­ne­lių bei Kan­tau­čių mo­kyk­lė­les. „Net ry­ti­nę ka­vą ge­ria­me sta­čio­mis“, – juo­kia­si vi­rė­jos. Sto­vi­niuo­ti, tuš­čiai ple­pė­ti nė­ra ka­da – vi­sa­da val­gyk­lo­je mo­ki­nių, mo­ky­to­jų tu­ri lauk­ti švie­žias, lai­ku pa­ga­min­tas mais­tas. „Dirb­da­mos per per­trau­kas, kai vai­kai at­ei­na val­gy­ti, ty­li­me. Pra­dė­jus kal­bė­tis, su­lė­tė­ja dar­bas, o per 20 mi­nu­čių pa­mai­ti­na­me per 100 vai­kų“, – ti­ki­na J. Gu­die­nė.
Vai­kai – reik­lūs val­gy­to­jai
Ką mėgs­ta val­gy­ti Se­na­mies­čio mo­kyk­los mo­ki­niai? Mū­sų kal­bin­tos vi­rė­jos sa­ko, kad vai­kai, ypač vy­res­nie­ji, lin­kę pirk­ti mė­siš­kus pa­tie­ka­lus, ypač kar­bo­na­dus. „Tur­būt ska­nius da­ro­me“, – links­mai sa­ko pa­da­li­nio va­do­vė Jo­lan­ta, pri­dur­da­ma, kad mo­kyk­los val­gyk­los val­gia­raš­ty­je pa­tie­ka­lų iš mė­sos yra tik­rai di­de­lis pa­si­rin­ki­mas. „Daug ga­mi­na­me iš paukš­tie­nos fi­lė, vai­kai mėgs­ta ka­la­ku­tie­ną, per­ka ir jau­tie­nos kot­le­tu­kus“, – tei­gia J. Gu­die­nė. An­ge­lė pri­du­ria pa­ste­bė­ju­si, kad ne­be taip mėgs­ta­mi bly­nai, ce­pe­li­nai. „Gai­la, kad dar­žo­vių ne­la­bai val­go“, – pra­si­ta­ria vi­rė­jos. Vis­gi mo­te­rys pa­si­džiau­gė, kad mo­kyk­la bent ke­le­tą kar­tų per me­tus vyk­do dar­žo­vių, vai­sių po­pu­lia­ri­ni­mo pro­jek­tus, ku­riuos pa­lai­ko „Kre­tin­gos mais­tas“. Ta­da mo­kyk­los pra­di­nu­kams ne­mo­ka­mai da­li­ja­mos, pa­vyz­džiui, mor­kos. „Vai­kai no­riai jas su­griau­žia“, – sa­ko mo­te­rys.
Vi­rė­jos tei­gia pa­ste­bin­čios ten­den­ci­ją, kad dau­gė­ja vai­kų, ge­rian­čių van­de­nį. Pil­ni ąso­čiai vi­sa­da sto­vi mo­kyk­los val­gyk­lo­je, ir mo­ki­niai bet ka­da ga­li at­ei­ti at­si­ger­ti. Tai tam­pa pui­kia al­ter­na­ty­va kom­po­tui, ku­rio per­ka­ma vis ma­žiau. „Mū­sų vai­kai ge­ri, at­ėję val­gy­ti, nie­ka­da ne­sa­ko, kad ne­ska­niai pa­ga­mi­no­me. Pra­di­nu­kams la­bai pa­tin­ka, kai juos pa­gi­ria­me už tai, kad vis­ką su­val­go“, – pri­du­ria An­ge­lė. Vi­rė­jos sa­ko ga­lin­čios net­gi pa­sa­ky­ti, koks vai­kas ko­kį pa­tie­ka­lą rink­sis, ką la­biau mėgs­ta. Mo­kyk­los val­gyk­lo­je pa­si­rin­ki­mas lais­vas – ga­li­ma pirk­ti ne­pil­ną pa­tie­ka­lą, kar­tais mo­ki­niai ren­ka­si val­gy­ti mė­są be bul­vių, be dar­žo­vių ir pan.
Ka­lė­di­nis no­ras – kad ne­ma­žė­tų vai­kų
Pra­kal­bus apie ar­tė­jan­čias gra­žiau­sias me­tų šven­tes, vi­rė­jos sa­kė tu­rin­čios la­bai pa­pras­tą no­rą – kad mo­kyk­lo­se ne­be­ma­žė­tų vai­kų. Ta­da joms ne­trūks dar­bo – il­gus me­tus pra­dir­bus mo­kyk­los val­gyk­lo­je, sun­ku bū­tų ne­tek­ti mėgs­ta­mos veik­los. O sau mo­te­rys lin­ki kan­try­bės ir fan­ta­zi­jos. „Jos pri­rei­kia, kai no­ri vai­kams pa­tiek­ti gra­žiai at­ro­dan­tį pa­tie­ka­lą“, – ma­no VšĮ „Kre­tin­gos mais­tas“ pa­da­li­nio va­do­vė J. Gu­die­nė. Pa­pra­šy­tos pa­si­da­lin­ti ka­lė­di­nių pa­tie­ka­lų re­cep­tais, pa­šne­ko­vės il­gai ne­mąs­tė – ko jau ko, o jų vi­rė­jų gal­vo­je tik­rai ne­trūks­ta. Tai­gi skai­ty­to­jų dė­me­siui – Kris­ti­nos Jo­naus­kie­nės ka­lė­di­nės sil­kės re­cep­tas. Rei­kės: grai­kiš­kų rie­šu­tų, svo­gū­nų, ry­žių, ma­jo­ne­zo ir, aiš­ku, sil­kės. Ry­žius iš­vir­ki­te, rie­šu­tus su­smul­kin­ki­te ir pa­ke­pin­ki­te, svo­gū­nus su­pjaus­ty­ki­te grie­ži­nė­liais ir taip pat pa­ke­pin­ki­te, sil­kę su­pjaus­ty­ki­te ku­be­liais. Į in­de­lį sluoks­niais dė­ki­te svo­gū­nus, sil­kę, ry­žius, ma­jo­ne­zą, ant vir­šaus už­bars­ty­ki­te rie­šu­tų. Ska­naus!

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama