Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Susipažinkim!

Ska­niam kas­ti­niui su­suk­ti bū­ti­na ge­ra nuo­tai­ka

Pas Lio­liuo­se gy­ve­nan­čią Jad­vy­gą Šle­pe­tie­nę va­žia­vo­me kaip pas že­mai­tiš­ko kas­ti­nio meist­rę, apie ku­rios gar­džius ga­mi­nius kal­bos sklin­da to­li. Kruopš­čiai pri­žiū­ri­mo­je so­dy­bo­je ra­do­me links­mą, ener­gin­gą, žo­džio ki­še­nė­je ne­ieš­kan­čią mo­čiu­tę, su ku­ria nie­kaip ne­ga­lė­jo­me pa­baig­ti po­kal­bio, o at­si­svei­kinant bu­vo­me pa­kvies­ti at­va­žiuo­ti į sve­čius ir ki­tą kar­tą.

Į ve­ži­mai­čių ga­my­bą įtrau­kė žmo­ną ir duk­rą

Pa­si­ro­do, ne­mo­ka­mos atos­to­gos ga­li tap­ti pro­ga pra­dė­ti sa­vo ver­slą. Taip nu­ti­ko rie­ta­viš­kiui Al­gir­dui Kra­ji­nui. Ta­da, prieš pus­an­trų me­tų, jis dir­bo sta­ty­bi­nė­je or­ga­ni­za­ci­jo­je, o, kaip ži­nia, šal­tai­siais me­tų lai­kais sta­ty­bos ne­re­tai su­sto­ja. At­si­ra­dus lais­vo lai­ko, šo­vė į gal­vą min­tis su­konst­ruo­ti mi­nia­tiū­ri­nį rąs­ti­nį na­mu­ką. Nuo to vis­kas ir pra­si­dė­jo...

Ta­len­tą rei­kia at­ras­ti

Kai ki­ti Plun­gės vai­kų glo­bos na­mų auk­lė­ti­niai žiū­ri te­le­vi­zo­rių, 17-me­tis Ma­rius Mic­kus sve­tai­nė­je už­si­da­ro du­ris ir pra­de­da gro­ti. Nuo pa­pras­tų, liau­diš­kų kū­ri­nių, iki kla­si­kos. Vi­sa įstai­ga ta­da tie­siog skam­ba nuo jo mu­zi­kos. Be tė­vų au­gęs jau­nuo­lis į gar­sų pa­sau­lį pa­si­nė­rė prieš ke­le­tą me­tų ir šian­dien jau gro­ja net ke­tu­riais in­stru­men­tais – pui­kiai val­do akor­de­o­ną, gro­ja pia­ni­nu, gi­ta­ra ir būg­nais, pats dai­nuo­ja, ku­ria mu­zi­ką ir žo­džius...

Tė­vys­tė – ne vien džiaugs­mas, bet ir di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė

Kal­nas, pa­kal­nė, sod­riai ža­lia me­džių la­pi­ja ap­gaub­tas miš­ko ke­lias, nuo ku­rio tai kai­rėn, tai de­ši­nėn ran­go­si smė­lė­ti ke­liu­kai. Pa­su­kę vie­nu iš jų, pri­va­žiuo­ja­me nuo­ša­lų Ky­vai­čių kai­mo vien­kie­mį. Pir­mie­ji pa­si­tin­ka ke­tur­ko­jai sar­gai. Iš­gir­du­si šu­nų lo­ji­mą, iš ga­nyk­lų par­sku­ba na­mų šei­mi­nin­kė. Dar­bus ati­de­da ir kie­me triū­sian­tis Juo­zas So­va – vy­ras, ku­rį pa­tar­ti Tve­rų se­niū­ni­jos se­niū­no pa­si­rin­ko­me straips­nio, skir­to ar­tė­jan­čiai Tė­vo die­nai, he­ro­ju­mi.

Ti­ko Ny­der­lan­dų ka­ra­lie­nei, tin­ka... ir Ogins­kio rū­mams!

„Dar­bas meist­rą gi­ria“, – sa­ko se­na lie­tu­vių pa­tar­lė. Šis po­sa­kis kaip nie­kam ki­tam pas­ku­ti­nių­jų iš­kil­min­gų Plun­gės įvy­kių kon­teks­te itin tin­ka plun­giš­kiui Vy­tau­tui Bu­bi­lui ir jo auk­sa­ran­kių me­džio meist­rų bri­ga­dai, su­si­bū­ru­siai po ben­dro­vės „Ri­vi­la“ vė­lia­va. Bū­tent „Ri­vi­los“ meist­rai at­nau­jin­tuo­se My­ko­lo Ogins­kio rū­muo­se pa­da­rė vi­sus me­džio ap­dai­los dar­bus: nuo ąžuo­li­nių laip­tų, ma­sy­vių dva­ro me­nės du­rų iki smul­kaus ąžuo­li­nio ažū­ro dro­ži­nio toms pa­čioms du­rims ir me­nės sie­noms pa­puoš­ti.

Se­no­je so­dy­bo­je šur­mu­liuo­ja jau­nys­tė

Dau­gė­dų se­niū­ni­jos va­do­vės As­tos Glo­bie­nės pa­si­tei­ra­vus, apie ko­kią šei­mą ga­lė­tu­me pa­ra­šy­ti ar­tė­jan­čios Šei­mos die­nos pro­ga, se­niū­nė nė ne­gal­vo­ju­si pa­siū­lė: „Kal­bin­kit Vai­dą ir Edi­tą Ja­sus. Jau­ni žmo­nės, tri­jų sū­nų tė­vai. Pri­si­de­da prie ben­druo­me­ni­nio gy­ve­ni­mo, darbš­tūs, vi­so­mis iš­ga­lė­mis ku­ria­si ne­se­niai nu­si­pir­ka­me na­me. Edi­ta gra­žiai siu­vi­nė­ja, da­ro pa­puo­ša­lus iš ka­ro­liu­kų. Su dau­gė­diš­kiais daž­nai pa­si­džiau­gia­me šia jau­na šei­ma, tuo la­biau, kad mer­gi­nos vai­kys­tė bu­vo tik­rai ne­leng­va“, – ne­gai­lė­jo gra­žių žo­džių A. Glo­bie­nė.

Nuo­pel­nas Lie­tu­vai – aš­tuo­ni pui­kiai iš­auk­lė­ti vai­kai

Ba­lan­džio 29 die­ną Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ar­tė­jan­čios Mo­ti­nos die­nos pro­ga pa­svei­ki­no ir or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liu ap­do­va­no­jo dau­gia­vai­kes ma­mas. Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mai bu­vo įteik­ti 47 ma­moms iš vi­sos Lie­tu­vos, iš­au­gi­nu­sioms ir ge­rai iš­auk­lė­ju­sioms sep­ty­nis ir dau­giau vai­kų. Tarp Pre­zi­den­tū­ro­je pa­gerb­tų ma­mų – ir Sta­sė Smil­ge­vi­čie­nė iš Plun­gės sa­vi­val­dy­bės Stal­go kai­mo, ku­ri su vy­ru Pet­ru į gy­ve­ni­mą iš­lei­do aš­tuo­nis vai­kus.

„Gy­ve­ni­mas sve­čio­je ša­ly­je – lyg sė­dė­ji­mas sve­ti­ma­me ve­ži­me...“

Per di­dži­ą­sias šven­tes lyg paukš­čiai į gim­tą­jį liz­dą – į Lie­tu­vą – su­grįž­ta emig­ran­tai. Atos­to­gas jie ga­lė­tų leis­ti ži­no­muo­se, po­il­siau­to­jų pa­mėg­tuo­se ku­ror­tuo­se, ta­čiau šei­mos, ar­ti­mų­jų il­ge­sys trauk­te trau­kia į gim­ti­nę. Vi­sa­da, kai tik ga­li, į Rie­ta­vą su­grįž­ta ir An­gli­jo­je dir­ban­tis Vy­tau­tas Bud­gi­nas: dvi­de­šimt ket­ve­rių me­tų vy­rui pa­sau­ly­je nė­ra mie­les­nio kam­pe­lio už tą, ku­ria­me li­kę jo ar­ti­mie­ji. Emig­ran­tas pui­kiai įsi­kū­rė sve­čio­je ša­ly­je – iš­mo­ko kal­bą, tu­ri ge­rą dar­bą, su­si­ra­do drau­gų, bet jo šir­dis vis dar gim­ti­nė­je.

My­li­mas ke­tu­rių šei­mos kar­tų

Ly­giai prieš šim­tą me­tų, ko­vo 7 die­ną, vie­no­je mos­tai­tiš­kių šei­mo­je gi­mė tre­čias vai­kas, ku­rį tė­vai pa­va­di­no Liu­du. Jei Die­vas leis, tas pats Liu­das su ke­tu­rio­mis sa­vo pa­li­kuo­nių kar­to­mis šį sa­vait­ga­lį švęs gar­bin­gą ju­bi­lie­jų: iš pra­džių baž­ny­čio­je bus au­ko­ja­mos mi­šios už vi­są gi­mi­nę, o jau pas­kui sės ir prie vai­šių sta­lo.

Po Pla­te­lius lai­go pa­sau­lio čem­pio­nas Za­fi­ras

Iš pus­šim­čio pa­čių gra­žiau­sių trum­pap­lau­kių veng­rų viž­lų pa­sau­lio čem­pio­na­to lai­mė­to­ju bu­vo iš­rink­tas Jo­li­tos Glam­boc­kai­tės šuo Za­fi­ras. „Tai – di­de­lis mū­sų vai­kas, la­bai mėgs­tan­tis dė­me­sį, pa­ro­das ir pa­gy­ras“, – su šyp­se­na vei­de apie sa­vo au­gin­ti­nį kal­bė­jo šiuo me­tu Pla­te­liuo­se gy­ve­nan­ti mo­te­ris. Šu­nų veis­ly­no „Ber­žo­ras“ sa­vi­nin­kė šian­dien tu­ri pen­kis viž­lus, ke­tu­ris lab­ra­do­rus, de­šimt jau­nik­lių ir dar ke­le­tą pri­glaus­tų pa­mes­ti­nu­kų.

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama