Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Savivaldybėje » Ra­žie­nų de­gi­ni­mas: ir di­de­lė bau­da, ir ža­la gam­tai

Ra­žie­nų de­gi­ni­mas: ir di­de­lė bau­da, ir ža­la gam­tai

Pa­si­bai­gus ja­vap­jū­tei, pa­si­tai­ko at­ve­jų, jog ūki­nin­kai su­gal­vo­ja nu­de­gin­ti ra­žie­nas. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ir ug­nia­ge­siai pri­me­na, jog tai da­ry­ti griež­tai drau­džia­ma. Pa­žei­dė­jai bau­džia­mi ir už ra­žie­nų de­gi­ni­mą, ir už gam­tai pa­da­ry­tą ža­lą.

Si­tu­a­ci­ja ra­jo­ne
Kuo­met pa­si­bai­gia ja­vap­jū­tė ir oras bū­na dar pa­kan­ka­mai sau­sas, ūki­nin­kai kar­tais pra­de­da de­gin­ti ra­žie­ną. Šis įpro­tis – ne tik la­bai blo­gas, bet ir kenks­min­gas ap­lin­kai. Be to, nuo lieps­nos ug­nis ga­li per­si­mes­ti į miš­kus, dur­py­nus, gy­ven­to­jų so­dy­bas, ūki­nius pa­sta­tus.
Plun­gės prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas My­ko­las Pronc­kus pa­si­džiau­gė, jog nei šie­met, nei pra­ėju­siais me­tais mū­sų ug­nia­ge­siams gel­bė­to­jams sku­bė­ti į lau­kus ge­sin­ti ra­žie­nų ne­te­ko. Ra­jo­no ūki­nin­kai el­gia­si pro­tin­gai ir ap­gal­vo­tai, kad ne­pa­kenk­tų nei sau, nei ap­lin­kai.
Plun­gės Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos Vals­ty­bi­nės prieš­gais­ri­nės prie­žiū­ros po­sky­rio vyr. ins­pek­to­rius Mar­ty­nas An­dri­jaus­kas pri­me­na, jog su ug­ni­mi rei­kia elg­tis at­sar­giai ir lai­ky­tis prieš­gais­ri­nės sau­gos tai­syk­lių, o pa­ma­čius de­gan­čią žo­lę ar ra­žie­nas – ne­pra­ei­ti pro ša­lį, bet im­tis veiks­mų jai ge­sin­ti ir skam­bin­ti ben­druo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112.

At­sa­ko­my­bė už ra­žie­nų de­gi­ni­mą
Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 286 straips­ny­je nu­ma­to­mos sank­ci­jos už ap­lin­kos ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mus de­gi­nant sau­są žo­lę, nen­dres, ja­vus, nu­kri­tu­sius me­džių la­pus, šiau­dus, lau­ki­nin­kys­tės ir dar­ži­nin­kys­tės at­lie­kas.
Pa­vyz­džiui, sau­sos žo­lės, nen­drių, nu­kri­tu­sių me­džių la­pų, šiau­dų, lau­ki­nin­kys­tės ir dar­ži­nin­kys­tės at­lie­kų de­gi­ni­mas, pa­žei­džiant ap­lin­kos ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mus, už­trau­kia bau­dą as­me­nims nuo 30 iki 230 eu­rų, o ju­ri­di­nių as­me­nų va­do­vams ar ki­tiems at­sa­kin­giems as­me­nims – nuo 60 iki 300 eu­rų. Ra­žie­nų, ne­nu­pjau­tų ir ne­su­grėb­tų (ne­su­rink­tų) žo­lių, nen­drių, ja­vų ir ki­tų že­mės ūkio kul­tū­rų de­gi­ni­mas – bau­dą as­me­nims nuo 50 iki 300 eu­rų; ju­ri­di­nių as­me­nų va­do­vams ar ki­tiems at­sa­kin­giems as­me­nims – nuo 120 iki 350 eu­rų. Nu­ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė ir že­mės sa­vi­nin­kams, jos nau­do­to­jams ir val­dy­to­jams, ku­rie ne­si­i­ma prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos prie­mo­nių, pa­ste­bė­ję sa­vo že­mė­je žo­lės gais­rą. Jie ga­li bū­ti bau­džia­mi bau­do­mis nuo 28 iki 173 eu­rų. Be to, jiems ga­li bū­ti su­ma­žin­tos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos už že­mės ūkio naud­me­nų ir pa­sė­lių plo­tus, ku­riuo­se bus nu­de­gin­ta žo­lė ar ra­žie­nos.
Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai įspė­ja
Dėl ra­žie­nų de­gi­ni­mo griež­tai pa­si­sa­ko ir ap­lin­ko­sau­gi­nin­kiai, ra­gi­nan­tys vi­sus gy­ven­to­jus itin at­sa­kin­gai elg­tis su ug­ni­mi at­vi­ro­se te­ri­to­ri­jo­se. Pa­žei­dė­jams ga­li tek­ti at­ly­gin­ti ir gam­tai pa­da­ry­tą ža­lą, ku­ri kar­tais sie­kia ne vie­ną šim­tą eu­rų.
Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to (ŠRAAD) Plun­gės ra­jo­no agen­tū­ros ve­dė­ja Ire­na La­ta­kai­tė sa­kė, jog mū­sų ra­jo­ne ra­žie­nų de­gi­ni­mas ne­bė­ra ak­tu­a­li pro­ble­ma. Pa­tvir­ti­no, jog nei šie­met, nei per­nai iš ug­nia­ge­sių ne­bu­vo gau­tas nė vie­nas pra­ne­ši­mas, jog bū­tų de­gin­tos ra­žie­nos. Per­nai, pa­sak I. La­ta­kai­tės, ap­lin­ko­sau­gi­nin­kams po­rą kar­tų bu­vo pra­neš­ta tik dėl dar­ži­nin­kys­tės at­lie­kų de­gi­ni­mo, t. y., bul­vie­no­jų, o ra­žie­nų mū­sų ūki­nin­kai ne­be­de­gi­na. Kaip pri­si­mi­nė ve­dė­ja, pa­vie­nių at­ve­jų bū­ta se­no­kai, gal prieš ke­le­tą me­tų, bet tik­rai ne­daug. Per­nykš­tė žo­lė, anot ap­lin­ko­sau­gi­nin­kės, dar kar­tais bū­da­vo pa­de­ga­ma, bet jau ir ši­ta ne­ge­ro­vė bai­gia iš­nyk­ti – ūki­nin­kai pui­kiai su­pran­ta, ko­kios lau­kia pa­sek­mės – pa­da­ry­ta ža­la gam­tai skai­čiuo­ja­ma pa­gal nu­nio­ko­tą plo­tą, be to, ūki­nin­kai ri­zi­kuo­tų ne­tek­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos. O tais at­ve­jais, kai žo­lės gais­ras iš­plin­ta į miš­kus ar sau­go­mas te­ri­to­ri­jas, skai­čiuo­jant ža­lą, tai­ko­mi ati­tin­ka­mi ko­e­fi­cien­tai, tad ji ga­li siek­ti tūks­tan­čius eu­rų.
Ra­žie­nų de­gi­ni­mo ža­la gam­tai
Už­de­gus per­nykš­tę žo­lę ar ra­žie­nas, pa­da­ro­ma ža­la ne tik gam­tai, bet ir vals­ty­bei – kai­nuo­ja ir ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų nu­vy­ki­mas į gais­ra­vie­tę, ir jų dar­bo prie­mo­nės bei įran­kiai. Skai­čiuo­ja­ma, kad ug­nia­ge­sių eki­pa­žo dar­bo va­lan­da (tik ku­ras ir gais­ro ge­si­ni­mo prie­mo­nės) mo­kes­čių mo­kė­to­jams kai­nuo­ja maž­daug 70 eu­rų.
Dėl gais­rų gam­ta pa­ti­ria mil­ži­niš­kų nuos­to­lių. Lieps­no­se žūs­ta au­ga­lai, dau­gu­ma to­je vie­to­je gy­ve­nan­čių vo­ra­gy­vių, vabz­džių, var­lia­gy­vių ir drie­žų. Dėl ug­nies po­vei­kio skur­dė­ja dir­va, pa­di­dė­ja vė­jo ir lie­taus ero­zi­ja, iki 30 proc. dir­vo­že­mio azo­to pa­ky­la į at­mos­fe­rą kar­tu su de­gi­mo pro­duk­tais, ter­šian­čiais ap­lin­kos orą. Nai­viai skam­ba pa­žei­dė­jų aiš­ki­ni­mai, kad po gais­ro li­kę pe­le­nai yra ge­ra trą­ša. Prie­šin­gai – iš­de­gu­siuo­se plo­tuo­se lie­tus ir vė­jai leng­viau iš­plau­na ir iš­pus­to mais­ti­nes me­džia­gas. Moks­li­nin­kų tei­gi­mu, kiek­vie­na­me iš­de­gu­sia­me kvad­ra­ti­nia­me met­re žūs­ta daug vo­rų, vabz­džių, dir­vo­že­mio pa­vir­šiu­je esan­čių be­stu­bu­rių. Dėl žmo­gaus ne­at­sa­kin­go po­el­gio lieps­na ga­li per­si­mes­ti į dur­py­nus ar dur­pin­gas pie­vas, miš­kus, nu­ken­tė­ti so­di­nu­kai ir jau­nuo­ly­nai, už­si­deg­ti pa­sta­tai.

 

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama