Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Savivaldybėje » Ku­liuo­se at­gi­mė šio kraš­to mu­zie­jus

Ku­liuo­se at­gi­mė šio kraš­to mu­zie­jus

„Kur du stos, vi­sad dau­giau nau­dos“. Taip sa­ko liau­dies iš­min­tis. Kad tai tik­rai tei­sy­bė, ga­li pa­tvir­tin­ti Ku­liuo­se gy­ve­nan­tis An­drius Pet­rai­tis. Vy­ras yra ak­ty­vus šio mies­te­lio ben­druo­me­nės na­rys, ne­gai­lin­tis as­me­ni­nio lai­ko įvai­rioms vi­suo­me­ni­nėms ini­cia­ty­voms įgy­ven­din­ti. O kai pas­ta­ro­sios su­lau­kia pri­ta­ri­mo ir pa­lai­ky­mo iš ša­lies dar­buo­tis, ypač sma­gu. A. Pet­rai­tis džiau­gia­si, kad, ra­dus ben­drą kal­bą su bu­vu­sia il­ga­me­te Ku­lių gim­na­zi­jos di­rek­to­re Zu­za­na Jan­ke­vi­čie­ne, jiems pa­vy­ko įgy­ven­din­ti už­si­brėž­tą tiks­lą – at­kur­ti prieš ge­rą de­šimt­me­tį vei­ku­sį Ku­lių kraš­to mu­zie­jų. „Nors ir trū­ko lė­šų, ne­gai­lė­da­mi as­me­ni­nio lai­ko, mes vis dėl­to sa­vo pa­da­rė­me – mud­vie­jų vi­zi­ja ta­po re­a­ly­be. Mu­zie­jaus ati­da­ry­mas vy­ko lie­pos 15 die­ną, per Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Škap­lie­ri­nės at­lai­dus. Tą­kart prie mu­zie­jaus su­gu­žė­jo daug žmo­nių. Ati­da­ry­mo juos­tą kir­po Ku­lių se­niū­nė, Ku­lių kraš­to „Alan­tas“ ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė, Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras“, – pri­si­mi­ni­mais šian­dien da­li­ja­si A. Pet­rai­tis, vi­sa­da pa­si­ruo­šęs at­ver­ti Ku­lių kraš­to mu­zie­jaus du­ris lan­ky­to­jams. O pa­ma­ty­ti ten tik­rai yra ką.

– Kaip gi­mė min­tis at­kur­ti Ku­lių kraš­to mu­zie­jų?
– Aš gi­miau ir au­gau Plun­gė­je. Nu­te­kė­jau, kaip sa­kant, pas žmo­ną į Ku­lius. Vi­są gy­ve­ni­mą mė­gė­jiš­kai rin­kau mo­ne­tas, o Ku­liuo­se pra­dė­jau do­mė­tis ir se­no­mis fo­to­gra­fi­jo­mis, spau­da, bui­ties įran­kiais. Su­si­pa­ži­nęs su Ku­lių mies­te­lio bib­lio­te­ki­nin­ke Lai­ma Ta­mo­šaus­kie­ne, pra­dė­jau reng­ti ma­žas pa­ro­dė­les Ku­lių bib­lio­te­ko­je. Be­ben­drau­da­mas su Lai­ma, įsi­jun­giau į Ku­lių ben­druo­me­ni­nį gy­ve­ni­mą. Vė­liau te­ko gar­bė su­si­pa­žin­ti su bu­vu­sia Ku­lių vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­re Zu­za­na Jan­ke­vi­čie­ne. Mū­sų po­kal­biai apie Ku­lių pra­ei­tį, ku­rie daž­nai už­si­tęs­da­vo iki vi­dur­nak­čio, po tru­pu­tį bran­di­no min­tį at­kur­ti mu­zie­jų, ku­ris apie de­šimt me­tų Ku­liuo­se ne­be­eg­zis­ta­vo. Ga­lu­ti­nai ap­si­spren­dus ir pa­ga­liau pra­vė­rus il­gai ne­vei­ku­sio mu­zie­jaus pa­tal­pų du­ris, su­pra­tau, kad tu­riu tai pa­da­ry­ti. Be to, su­ma­ny­mui įgy­ven­din­ti tu­rė­jau ide­a­lią part­ne­rę – Zu­za­ną.

– Ar sun­ku bu­vo idė­ją įgy­ven­din­ti? Su ko­kio­mis pro­ble­mo­mis su­si­dū­rė­te?
– Ne­leng­va. Pir­miau­sia at­krei­pė­me dė­me­sį į bū­si­mo mu­zie­jaus pa­tal­pų du­ris. Apa­ti­nė jų da­lis bu­vo su­ga­din­ta, su­kal­ta len­to­mis. O juk kaž­ka­da tai bū­ta pui­kių ąžuo­li­nių du­rų! Fi­nan­sų re­mon­to dar­bams ne­tu­rė­jo­me. Pra­dė­jo­me ieš­ko­ti meist­ro, ku­ris ge­ra va­lia bent jau du­ris su­tvar­ky­tų. Ge­ri sie­kiai, ma­nau, yra pa­lai­min­ti iš aukš­čiau. At­si­ra­do žmo­gus, ku­ris auk­si­nė­mis ran­ko­mis at­kū­rė trūks­ta­mas du­rų de­ta­les. Šis ge­ra­da­rys – Gin­tas Liu­ti­ka.
Vė­liau ieš­ko­jo­me lė­šų. Mė­gi­nau į žmo­nių šir­dis bels­tis in­ter­ne­tu, pastačiau stik­lai­nius au­koms Ku­lių par­duo­tu­vė­se. Dė­ko­ju „apa­ti­nės“ par­duo­tu­vės „Ai­bė“ dar­buo­to­joms, jų dė­ka stik­lai­nis bu­vo pil­niau­sias. Taip po tru­pu­tį at­si­ra­do pi­ni­gų da­žams, jau ga­lė­jo­me įsi­gy­ti ke­lias lem­pu­tes, gips­kar­to­nio lakš­tų... No­rė­jo­me mi­ni­ma­liai pa­tal­pas pa­tvar­ky­ti ir du­ris lan­ky­to­jams at­ver­ti Škap­lier­nos at­lai­dų die­ną. Bet su ge­rų žmo­nių pa­gal­ba mu­zie­jus atidarytas žy­miai ge­riau įreng­tas. Tai vir­ši­jo mū­sų lū­kes­čius. Jau dė­ko­jau Gin­tui. Ačiū Ar­tū­rui Al­čaus­kui, su ku­riuo kiau­ras die­nas tvar­kė­me elek­tros ins­ta­lia­ci­ją. Taip pat – To­mui Brauk­liui už eks­po­zi­ci­jos sten­dų įren­gi­mą. Aiš­ku, rei­kia pa­dė­ko­ti mū­sų ku­ni­gui Ar­vy­dui Ma­čiu­liui, kad lei­do mu­zie­jų įkur­ti to­se pa­čio­se pa­tal­po­se, kuriuose jis bu­vo anks­čiau (pa­sta­tas pri­klau­so baž­ny­čiai – red. past.).
Zu­za­na ma­ke­ta­vo teks­tus sten­dams, rin­ko nuo­trau­kas. Kad vis­kas tilp­tų sten­de, ruoš­da­ma me­džia­gą eks­po­zi­ci­joms, ji nu­klo­da­vo sa­vo na­muo­se vi­sas grin­dis. Dar­bo tu­rė­jom so­čiai abu.
– Ko­kio­se pa­tal­po­se mu­zie­jus sa­vo lan­ky­to­jų lau­kia šian­dien?
– Mu­zie­jus įsi­kū­rė tik­rai įspū­din­ga­me pa­sta­te. Vie­nuo­liai jė­zui­tai jį pa­sta­tė 1790 me­tais. Sa­vo lai­ku ja­me 3 me­tus yra gy­ve­nęs J. Tu­mas-Vaiž­gan­tas, 7 me­tus – So­fi­ja Ky­man­tai­tė-Čiur­lio­nie­nė. Vien per­ėjęs per mu­zie­jaus pa­tal­pas, pa­jun­ti laik­me­čių dva­sią. Vi­sur – skliau­tuo­tos lu­bos, ar­ki­nės ni­šos, ap­lin­ka iš­ties iš­skir­ti­nė, tin­kan­ti mu­zie­jui.
– Ką me­na se­niau­si Ku­lių kraš­to mu­zie­jaus eks­po­na­tai?
– Ap­lan­kius mu­zie­jų, ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su Reis­kių ty­ro, Gon­din­gos apy­lin­kių ra­di­niais, ak­mens am­žiaus iš­ka­se­no­mis iš Mi­žui­kių kai­mo. Tu­ri­me la­bai se­nų bui­ties įran­kių. Kaip pa­vyz­dį no­rė­čiau pa­mi­nė­ti ge­le­ži­mi kaus­ty­tą ša­kę, da­tuo­tą 1837 me­tais.
– Ką dar ga­li­ma iš­vys­ti ap­si­lan­kius mu­zie­ju­je?
– Mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ja, kad bū­tų pa­to­giau lan­ky­to­jams, su­skirs­ty­ta į ke­le­tą sfe­rų: ka­ro me­to ra­di­nių, tar­pu­ka­rio, re­zis­ten­ci­jos, ko­lū­ki­nio lai­ko­tar­pio, me­di­ci­nos, kul­tū­ros. At­ski­ruo­se sten­duo­se – mo­ne­tos, ban­kno­tai, cir­ku­lia­vę šiuo­se kraš­tuo­se. Yra sten­das su LDK mo­ne­to­mis. At­ski­ra sa­lė pa­skir­ta Ku­lių kraš­to knyg­ne­šiams, baž­ny­čiai. Čia eks­po­nuo­ja­mos se­nos kny­gos, tar­pu­ka­rio spau­da.

– Kaip eks­po­na­tai bu­vo su­rink­ti, kaip jie at­si­dū­rė mu­zie­ju­je?
– Su­ma­nę at­kur­ti mu­zie­jų, su Zu­za­na gal­vo­jo­me, ką ja­me eks­po­nuo­si­me. Su­dė­jus tai, kas bu­vo ras­ta tvar­kant mu­zie­jų, per­kė­lus eks­po­na­tus iš mo­kyk­los mu­zie­jaus (ten, nyks­tant mu­zie­jui, bu­vo spė­ta iš­sau­go­ti kai ku­riuos eks­po­na­tus) ir da­lį ma­no as­me­ni­nės ko­lek­ci­jos, mu­zie­jus tik­rai tu­ri kuo su­do­min­ti lan­ky­to­jus.
– Nuo rug­sė­jo Jū­sų ini­cia­ty­va mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­ma ir kny­gų pa­ro­da. Kuo ji įdo­mi?
– Mu­zie­ju­je su­ren­giau eks­po­zi­ci­ją, su­da­ry­tą iš mo­kyk­li­nių va­do­vė­lių, spaus­din­tų iki 1960 me­tų. Se­niau­sias eks­po­na­tas išleistas 1906 me­tais. Taip pat yra ne­ma­žai tar­pu­ka­rio va­do­vė­lių. Ne­se­niai pa­ro­dą pa­puo­šė nau­ja ver­ty­bė – me­di­nis tar­pu­ka­rio mo­ki­nio port­fe­lis.
– Ar mu­zie­jus su­lau­kia ku­liš­kių, sve­čių dė­me­sio? Gal­būt čia vyks­ta edu­ka­ci­nės po­pie­tės moks­lei­viams?
– Pra­dė­jęs veik­lą, mu­zie­jus su­lau­kė ne­ma­žai lan­ky­to­jų. Mu­zie­jų dau­giau­sia lan­kė ap­lin­ki­nių vie­to­vių gy­ven­to­jai, mo­ki­niai. No­rė­tų­si, kad apie mus su­ži­no­tų kuo dau­giau žmo­nių. Tu­ri­me su­kū­rę Ku­lių kraš­to mu­zie­jaus pa­sky­rą „Fa­ce­bo­ok“ so­cia­li­nia­me tin­kle, mū­sų mu­zie­jų, kaip Plun­gės ra­jo­no lan­ky­ti­ną ob­jek­tą, tu­ris­tams siū­lo Plun­gės tu­riz­mo in­for­ma­ci­nis cen­tras.
Su­si­ta­rus nu­spren­du­siems ap­si­lan­ky­ti Ku­lių kraš­to mu­zie­jų ga­lė­čiau pra­ves­ti ir edu­ka­ci­nių už­si­ė­mi­mų, su­si­ju­sių su mo­ne­to­mis ar ban­kno­tais. Tu­riu įdo­mią ko­lek­ci­ją. Ma­nau, bū­tų smal­su sau­jo­je pa­lai­ky­ti, pa­vyz­džiui, ol­bi­ją – del­fi­no for­mos mo­ne­tą, nu­kal­din­tą 400 me­tų iki Kris­taus, Chi­hu­a­hua ban­kno­tą, spaus­din­tą 1914 me­tais, ap­žiū­rė­ti An­tark­ti­kos do­le­rį ar­ba Ve­ly­kų sa­lų ban­kno­tą. Aiš­ku, te­mas, apie ką no­rė­tų iš­girs­ti, ga­li su­gal­vo­ti ir pa­tys lan­ky­to­jai. Be­je, su­si­do­mė­ju­siems ga­liu pa­sa­ky­ti, kad mu­zie­jus dar­bo va­lan­dų ne­tu­ri. Eks­po­zi­ci­jas ap­žiū­rė­ti ga­li­ma su­si­ta­rus iš anks­to te­le­fo­nu su ma­ni­mi (tel. 8 679 88 700) ar­ba su ko­le­ge Zu­za­na Jan­ke­vi­čie­ne (tel. 8 671 65 004).
– Pa­si­da­lin­ki­te pla­nais. Ko­kią ma­to­te Ku­lių kraš­to mu­zie­jaus at­ei­ties vi­zi­ją?
– La­bai no­rė­tų­si, kad Ku­lių kraš­to mu­zie­jus tap­tų dar pa­trauk­les­nis žmo­nėms, vi­liuo­si, kad jis bus lan­ko­mas ir kels į Ku­lius at­vyks­tan­čių žmo­nių su­si­do­mė­ji­mą. Be­je, at­vy­kus į mū­sų mies­te­lį, ga­li­ma ap­lan­ky­ti ne tik mu­zie­jų. Ša­lia jo yra pa­sta­tas, sta­ty­tas 1780 me­tais. Tai – bu­vu­si vie­nuo­ly­no vir­tu­vė. Gra­ži ir iš­skir­ti­nė mū­sų baž­ny­čia, sta­ty­ta 1900 me­tais. Baž­ny­čio­je tu­ri­me au­kų dė­žu­tę, ku­ri da­tuo­ta 1717 me­tais. Su­si­ta­rus ga­li­ma ap­lan­ky­ti ir Reis­kių ty­rą, jis taip pat uni­ka­lus. Ku­lių kraš­tas tik­rai įdo­mus, tu­ri­me ką pa­ro­dy­ti, apie ką pa­pa­sa­ko­ti.
– Dė­ko­ju už po­kal­bį.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama