Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Renginiai » Mo­ki­niai pa­ger­bė sa­vo mo­ky­to­jo at­mi­ni­mą

Mo­ki­niai pa­ger­bė sa­vo mo­ky­to­jo at­mi­ni­mą

Šių me­tų bir­že­lį nu­si­pel­niu­siam tre­ne­riui, Plun­gės gar­bės pi­lie­čiui Vi­ta­li­ui Vla­dui An­driu­šai­čiui bū­tų su­ka­kę 90 me­tų. Lie­pos 22 die­ną į Plun­gę su­si­rin­kę jo auk­lė­ti­niai pa­ger­bė mo­ky­to­jo at­mi­ni­mą. Jam skir­tos at­mi­ni­mo len­tos ir šach­ma­tų ša­li­gat­vio Vy­tau­to gat­vė­je ati­den­gi­mo ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo V. V. An­driu­šai­čio šei­mos na­riai, Plun­gės me­ras Aud­rius Kli­šo­nis, me­ro pa­ta­rė­jas Gin­tau­tas Vait­ke­vi­čius, Sei­mo na­rys Jo­nas Var­ka­lys ir di­de­lis bū­rys plun­giš­kių.

Mies­to gar­bės pi­lie­čio var­das V. V. An­driu­šai­čiui su­teik­tas 2001 me­tais. 2006 me­tais il­ga­me­tis Plun­gės spor­to mo­kyk­los šach­ma­tų tre­ne­ris, iš­ug­dęs Lie­tu­vai daug gar­sių šach­ma­ti­nin­kų, iš­ėjo am­ži­ny­bėn, ta­čiau vi­sam lai­kui pa­si­li­ko jų pri­si­mi­ni­muo­se.

V. V. An­driu­šai­tis į Plun­gę at­vy­ko 1954 me­tais, bai­gęs stu­di­jas Vil­niaus vals­ty­bi­nia­me pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te, ir pra­dė­jo dirb­ti Plun­gės 1-ojo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je is­to­ri­jos mo­ky­to­ju. Mo­kyk­lo­je ve­dė už­kla­si­nius šach­ma­tų už­si­ė­mi­mus, ren­gė var­žy­bas, o 1958 me­tais įkū­rė šach­ma­tų bū­re­lį Plun­gės pio­nie­rių ir moks­lei­vių na­muo­se.
V. V. An­driu­šai­tis 1964 me­tais su ko­le­ga An­ta­nu Ja­dziaus­ku įkū­rė Plun­gės spor­to mo­kyk­lą, o jo­je at­si­ra­do vie­tos ir šach­ma­tų sek­ci­jai. Bū­tent V. V. An­driu­šai­čio dė­ka Plun­gė tarp šio in­te­lek­tu­a­laus spor­to my­lė­to­jų iš­gar­sė­jo kaip šach­ma­tų mies­tas, o pats tre­ne­ris su di­de­le mei­le ir kan­try­be per gy­ve­ni­mą iš­ug­dė ne vie­ną šach­ma­ti­nin­kų kar­tą, su kiek­vie­nu auk­lė­ti­niu tu­rė­jo tvir­tą ry­šį.
Daug me­tų jis kiek­vie­ną sek­ma­die­nį, 11 va­lan­dą, at­ver­da­vo šach­ma­tų klu­bo, įsi­kū­ru­sio Vy­tau­to g. 7, du­ris. Šį kar­tą jo gar­bei „Bokš­to“ du­rys taip pat bu­vo ati­da­ry­tos 11 va­lan­dą, tik šeš­ta­die­nį.
Ati­deng­ti at­mi­ni­mo len­tą mo­ky­to­jo auk­lė­ti­niai pa­pra­šė į šven­tę su šei­ma at­vy­ku­sios V. V. An­driu­šai­čio duk­ros Al­mos. Tar­da­ma žo­dį, ji pa­si­džiau­gė, kad tė­tis iš­ties bu­vo kil­nus žmo­gus ir pa­li­ko pėd­sa­ką dau­ge­lio žmo­nių šir­dy­se.
Kaip pa­ste­bė­jo vie­nas jo mo­ki­nių – šiuo me­tu Vi­daus rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ro pa­rei­gas ei­nan­tis Gied­rius Sur­plys – V. An­driu­šai­čio, kaip di­džios as­me­ny­bės, fe­no­me­ną sun­ku pa­aiš­kin­ti.
„Jo auk­lė­ti­niai pra­aug­da­vo jį maž­daug sep­tin­to­je kla­sė­je (tre­ne­ris bu­vo že­mo ūgio). Jis itin re­tai pa­kel­da­vo bal­są. Ne­daug­žo­džia­vo. Ta­čiau tu­rė­jo ne­pa­aiš­ki­na­mą ga­lią trauk­ti jau­nus ir su­au­gu­sius. Jam pa­vyk­da­vo su­de­rin­ti au­to­ri­te­to ir drau­go vaid­me­nis. V. An­driu­šai­čio be­si­šyp­san­čios akys ir ra­mus, ta­čiau ypa­tin­gą ato­maz­gą ža­dan­tis bal­sas pa­siek­da­vo skros­da­mas prieš akis su­sta­ty­tus ka­ra­lius ir ka­ra­lie­nes, ri­kius ir žir­gus. Dau­ge­lį tai vei­kė kaip hip­no­zė, vi­sam gy­ve­ni­mui pa­li­ku­si įspau­dą: „šach­ma­ti­nin­kas“. Tai reiš­kia bet ku­rios pro­ble­mos „iš­si­dė­lio­ji­mą“ ant įsi­vaiz­duo­ja­mo spren­di­mų lau­ko ir skai­čia­vi­mą, ko su­lauk­si, pa­da­ręs vie­ną, an­trą ar (jei esi pa­jė­ges­nis žai­dė­jas) tre­čią, ket­vir­tą ir t. t. ėji­mą“, – pa­ste­bė­jo G. Sur­plys.
Svei­kin­da­mas gau­siai su­si­rin­ku­sią šach­ma­ti­nin­kų ben­druo­me­nę, me­ras A. Kli­šo­nis pa­ste­bė­jo, kad švie­saus at­mi­ni­mo V. V. An­driu­šai­tis Plun­gės gar­bės pi­lie­čio var­dą pa­tei­si­na su kau­pu, jo įkur­tas „Bokš­tas“ pui­kiai gy­vuo­ja mo­ky­to­jo auk­lė­ti­nių dė­ka. Tre­ne­riui at­min­ti bu­vo skir­tas ir šie­met jau 27 kar­tą Plun­gė­je su­reng­tas tarp­tau­ti­nis šach­ma­tų fes­ti­va­lis. Per jo ati­da­ry­mą me­ras „Bokš­tui“ įtei­kė vė­lia­vą, o mo­ky­to­jo V. V. An­driu­šai­čio auk­lė­ti­niai sa­vo ruož­tu pa­kvie­tė mies­to ben­druo­me­nę į at­mi­ni­mo len­tos ati­den­gi­mo ce­re­mo­ni­ją, tre­ne­riui ir mo­ky­to­jui skir­tą kon­fe­ren­ci­ją bei si­mul­ta­ną su did­meist­re Vik­to­ri­ja Čmi­ly­te-Niel­sen.
„Dė­ko­ju Su­val­ki­jai už to­kį Plun­gei nu­si­pel­niu­sį žmo­gų, nes bū­tent Že­mai­ti­jai šis su­val­kie­tis ati­da­vė dau­giau kaip 50 sa­vo gy­ve­ni­mo me­tų“, – kal­bė­jo Sei­mo na­rys J. Var­ka­lys.
„Nors tre­ne­rio ir ne­bė­ra, bet Plun­gė jo auk­lė­ti­nių dė­ka iš­lie­ka šach­ma­tų did­mies­tis, – pa­žy­mė­jo Lie­tu­vos šach­ma­tų fe­de­ra­ci­jos vi­ce­pre­zi­den­tas Jo­nas Si­dab­ras. – Fe­de­ra­ci­jos var­du reiš­kiu nuo­šir­džią pa­dė­ką Plun­gės ben­druo­me­nei, kad sau­go mo­ky­to­jo at­mi­ni­mą, bei Plun­gės sa­vi­val­dy­bės va­do­vams, kad šach­ma­tai yra tarp Sa­vi­val­dy­bės re­mia­mų spor­to ša­kų. Iš­ties V. V. An­driu­šai­tis iš­ug­dė daug as­me­ny­bių, to­dėl ver­ta per­im­ti jo mo­ky­mo mo­de­lį. To­kie žmo­nės ki­tų ne­ap­vi­lia, jo žvaigž­dė vis dar švie­čia.“
„V. V. An­driu­šai­tis bu­vo ne tre­ne­ris, o gy­ve­ni­mo mo­ky­to­jas, – pa­si­sa­kiu­sių­jų min­tis taik­liai api­ben­dri­no Plun­gės spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­tro di­rek­to­rius Al­vy­das Vir­ši­las. – Pa­si­se­kė to­kį mo­ky­to­ją tu­rė­ju­siems.“

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama