Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Proveržis » Nau­juo­sius Plun­gės skau­tus svei­ki­no net sau­lė

Nau­juo­sius Plun­gės skau­tus svei­ki­no net sau­lė

Šių me­tų Ko­vo 11-oji bu­vo la­bai reikš­min­ga Plun­gės skau­tų „Kregž­dy­no“ drau­go­vei. Tą die­ną Skau­tų slė­ny­je, esan­čia­me prie Plun­gės vai­kų bib­lio­te­kos, vy­ko iš­kil­min­ga įžo­džio da­vi­mo su­ei­ga.

Pir­mie­ji į šven­tę at­sku­bė­jo kan­di­da­tai į pa­ty­ru­sius skau­tus. Jų už­duo­tis bu­vo su­krau­ti lau­žą ar­ba­tai. Ne­tru­kus pra­dė­jo rink­ti ma­žie­ji ir vy­res­ni esa­mi bei bū­si­mi skau­tai. Daž­nas atėjo ly­di­mas tė­ve­lių, se­ne­lių ir ki­tų gi­mi­nai­čių. Ne­tru­kus su­lauk­ta bro­lių bei se­sių su va­do­vė­mis In­ga ir Ire­na iš Žli­bi­nų Ig­no Kon­čiaus, taip pat – Rie­ta­vo, Tel­šių drau­go­vių. At­vy­ko ir bū­rys Plun­gės skau­tų rė­mė­jų bei ki­tų sve­čių.
10.30 val. pra­si­dė­jo iš­kil­min­ga su­ei­ga. Po vė­lia­vos įne­ši­mo ir skau­tų skil­čių ra­por­tų, vie­na kan­tau­tiš­kė ir aš­tuo­ni plun­giš­kiai (Lau­ra, Li­vi­ja, Dei­man­tė, Faus­ta, Eg­lė, Dan­gi­ra, Lau­ry­nas ir Re­das), prieš Lie­tu­vos vė­lia­vą pa­si­ža­dė­ję steng­tis tar­nau­ti Die­vui ir Tė­vy­nei, pa­dė­ti ar­ti­mui ir vyk­dy­ti skau­tų prie­sa­kus, ta­po skau­tais. Jiems Plun­gės drau­go­vės drau­gi­nin­kas už­ri­šo kak­la­raiš­čius, o va­do­vai iš Tel­šių, Žli­bi­nų ir Rie­ta­vo – mei­lės Tė­vy­nei ir ge­ro­jo dar­be­lio maz­gus.

Po įžo­džio da­vi­mo iš­kil­mių nau­juo­sius Lie­tu­vos skau­ti­jos na­rius svei­ki­no vie­nas iš rė­mė­jų – Sei­mo na­rys An­drie­jus Stan­či­kas, Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro Aud­riaus Kli­šo­nio var­du – jo pa­ta­rė­jas Gin­tau­tas Vait­ke­vi­čius (be­je, me­ras – taip pat skau­tų rė­mė­jas), Sa­vi­val­dy­bės jau­ni­mo rei­ka­lų ko­or­di­na­to­rė Jur­ga Venc­ku­vie­nė, bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Vio­le­ta Skie­rie­nė, Šau­lių są­jun­gos, Tel­šių tun­to at­sto­vai. Be­je, iš­kil­min­gos su­ei­gos me­tu vie­nin­te­lį kar­tą tą die­ną Skau­tų slė­nį nu­švie­tė ne­drą­sus iš de­be­sų trum­pam iš­si­va­da­vu­sios sau­lės spin­du­lys – kaip pa­svei­ki­ni­mas, pa­lai­mi­ni­mas, pri­mi­ni­mas, kad svar­biau­sia gy­ve­ni­me prie­sai­ka duo­da­ma sau pa­čiam.
Po su­ei­gos vi­si pa­kvies­ti pa­si­vai­šin­ti gar­džia, šil­dan­čia, ant lau­žo vir­ta ar­ba­ta, ku­riai žo­le­les va­sa­rą su­rin­ko An­driaus ma­ma. Drą­siau­si vai­ši­no­si ypa­tin­gu Plun­gės skau­tų pa­tie­ka­lu iš cit­ri­nos, pi­pi­rų ir cuk­raus, o ne to­kie ryž­tin­gi – py­ra­gu, sau­sai­niais, sal­dai­niais.

Tru­pu­tė­lį pa­ben­dra­vę ir pa­žai­dę, prieš dvy­lik­tą va­lan­dą skau­tai ir jų ar­ti­mie­ji dalyvavo Ko­vo 11-osios šventėje, vy­ku­sioje prie Lais­vės pa­min­klo.
Po renginio plun­giš­kiai ir žli­bi­niš­kiai vėl žai­dė, už­si­kai­tė an­trą puo­dą ar­ba­tos (šį­kart – iš avie­čių uo­gie­nės), kal­bė­jo­si, gė­rė­jo­si su­grįž­tan­čiais paukš­čiais, o kan­di­da­tai į pa­ty­ru­sius skau­tus su drau­gi­nin­ku iš­si­ruo­šė į žy­gį, iš ku­rio ki­tą die­ną grį­žo jau ry­šė­da­mi vyš­ni­nius pa­ty­ru­sių skau­tų kak­la­raiš­čius.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama