Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Proveržis » Emi­li­ja Za­vadz­ky­tė: „Rei­kia tu­rė­ti drą­sos ženg­ti pir­mą žings­nį“

Emi­li­ja Za­vadz­ky­tė: „Rei­kia tu­rė­ti drą­sos ženg­ti pir­mą žings­nį“

Plun­gės Jau­ni­mo rei­ka­lų ta­ry­bo­je – per­mai­nos. Iki tol ta­ry­bo­je pir­mi­nin­ka­vu­sį ir sa­vo no­ru iš šių pa­rei­gų pa­si­trau­ku­sį Mo­des­tą Šal­tu­pį pa­kei­tė Emi­li­ja Za­vadz­ky­tė. Nau­jos pa­rei­gos, nau­ja mo­kyk­la – šie moks­lo me­tai Emi­li­jai at­ne­šė per­mai­nų, ta­čiau po­ky­čiai ne­gąs­di­na, prie­šin­gai, mer­gi­na įsi­ti­ki­nu­si, kad tai jai su­teiks dar dau­giau ga­li­my­bių veik­ti.

De­šimt me­tų lan­kiu­si Plun­gės Se­na­mies­čio mo­kyk­lą Emi­li­ja Za­vadz­ky­tė šie­met – jau gim­na­zis­tė. Sep­ty­nio­lik­me­tė džiau­gia­si, kad Plun­gės „Sau­lės“ gim­na­zi­jos ap­lin­ka ir ben­druo­me­nė nau­jo­kus su­tin­ka la­bai drau­giš­kai. „Jo­kio emo­ci­nio stre­so, mo­kyk­la la­bai ge­ra, tik­rai esu pa­ten­kin­ta. Aiš­ku, gim­na­zi­ja yra gim­na­zi­ja, mo­ky­tis rei­kia“, – pir­muo­sius įspū­džius apie nau­ją mo­kyk­lą pa­sa­ko­jo Emi­li­ja. Kad gim­na­zi­jo­je jau „ko­jos ap­ši­lo“, įro­do ir tai, jog mer­gi­na ta­po mo­kyk­los Mo­ki­nių par­la­men­to na­re. Pa­žįs­tan­tys Emi­li­ją grei­čiau­siai ne­nu­ste­bo iš­gir­dę šį fak­tą, nes jau nuo šeš­tos kla­sės ji – ak­ty­vi mo­ki­nių sa­vi­val­dos da­ly­vė.

Šian­dien E. Za­vadz­ky­tė ga­li pla­čiai pa­pa­sa­ko­ti, ką nu­vei­kė be­si­mo­ky­da­ma Se­na­mies­čio mo­kyk­lo­je. Bū­tent čia ji su­pra­to, kad mo­kyk­lo­je ga­li­ma pa­da­ry­ti dau­giau, ne tik mo­ky­tis. Kad gy­ve­ni­mas mo­kyk­lo­je ne­ap­si­ri­bo­ja vien pa­mo­ko­mis, Emi­li­ja pui­kiai su­pra­to ma­ty­da­ma vy­res­nės se­sers Gir­man­tės pa­vyz­dį. „Ji man pa­ro­dė, koks įdo­mus ga­li bū­ti vi­suo­me­ni­nis gy­ve­ni­mas ir pi­lie­tiš­ka veik­la. Jos pa­ra­gin­ta aš, bū­da­ma šeš­to­je kla­sė­je, at­ėjau į mo­kyk­los Mo­ki­nių ta­ry­bą“, – pri­si­me­na pa­šne­ko­vė. Nuo ta­da E. Za­vadz­ky­tė – ak­ty­vi moks­lei­vė, da­ly­vau­ja įvai­riuo­se pro­jek­tuo­se, ren­gi­niuo­se, pri­si­de­da prie jų or­ga­ni­za­vi­mo.
Bū­da­ma de­vin­to­kė, Emi­li­ja ta­po Mo­ki­nių ta­ry­bos sek­re­to­re, ra­šy­da­vo po­sė­džių pro­to­ko­lus, o de­šim­to­je kla­sė­je jai pa­ti­kė­tos pir­mi­nin­kės pa­rei­gos. „Tie me­tai bu­vo ne­leng­vi ir la­bai ak­ty­vūs, kaip pir­mi­nin­kė tu­rė­jau pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę už dau­ge­lį ren­gi­nių, ak­ci­jų mo­kyk­lo­je. Džiau­giuo­si, kad pa­vy­ko ini­ci­juo­ti ren­gi­nį: „Nak­tis Se­na­mies­čio mo­kyk­lo­je“, fil­mų va­ka­rą. Spren­dė­me uni­for­mos pro­ble­mą Se­na­mies­ty­je, no­rė­jo­me, kad kuo dau­giau vai­kų pra­dė­tų ją vil­kė­ti. Taip pat sten­gė­mės mo­ki­nius įtrauk­ti į vi­suo­me­ni­nę veik­lą, pri­si­dė­jo­me prie jud­res­nės per­trau­kos or­ga­ni­za­vi­mo. Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad vis­ką vie­na pa­ti pa­da­riau, vie­nas nie­ko ne­pa­da­ry­si, ypač di­de­lio ren­gi­nio, rei­kia, kad įsi­trauk­tų vi­sa mo­kyk­los ben­druo­me­nė“, – sa­ko Emi­li­ja, pri­dur­da­ma, kad la­bai svar­bu yra ir pa­lai­ky­mas, pa­ska­ti­ni­mas iš ša­lies: mo­ky­to­jų, mo­kyk­los ad­mi­nist­ra­ci­jos, drau­gų, tė­vų.
Ne­pai­sy­da­ma, kad de­šim­to­je kla­sė­je veik­los ne­trū­ko, E. Za­vadz­ky­tė ne­dve­jo­da­ma ap­si­spren­dė įsi­jung­ti ir į dar vie­ną or­ga­ni­za­ci­ją – Plun­gės jau­ni­mo rei­ka­lų ta­ry­bą. „Mo­kyk­los pa­va­duo­ja pa­siū­lė, o ir ma­ne pa­čią do­mi­no pla­tes­nės ga­li­my­bės kur nors iš­ei­ti, dau­giau pa­ma­ty­ti ar pa­da­ry­ti“, – aiš­ki­na mer­gi­na. Šian­dien Emi­li­ja – šios ta­ry­bos pir­mi­nin­kė. Ja tu­rė­tų bū­ti ma­žiau­siai po­rą me­tų. „Jau­ni­mo rei­ka­lų ta­ry­bos dar­bo reg­la­men­te pla­nuo­ja­me pa­kei­ti­mų, su­si­ju­sių su pir­mi­nin­ko ka­den­ci­ja. Iki šiol pir­mi­nin­kas bū­da­vo ren­ka­mas ket­ve­riems me­tams, ta­čiau, iš­vy­kus stu­di­juo­ti, tam­pa su­dė­tin­ga da­ly­vau­ti su­si­rin­ki­muo­se. Ini­ci­juo­si­me pa­tai­są, kad na­rio ka­den­ci­jos truk­mė, kaip ir pir­mi­nin­ko, bū­tų dve­ji me­tai“, – apie Jau­ni­mo rei­ka­lų ta­ry­bos dar­bo po­ky­čius kal­ba E. Za­vadz­ky­tė.
Emi­li­ja sa­ko, kad jos, kaip pir­mi­nin­kės, pa­grin­di­nis tiks­las bus siek­ti, kad kuo dau­giau mo­ki­nių įsi­jung­tų į vi­suo­me­ni­nę veik­lą. „Vai­kams rei­kia pa­ro­dy­ti, kad įma­no­ma vis­kas, ir tai ne­su­dė­tin­ga. Ga­li­ma pra­dė­ti nuo ma­žų da­ly­kų, pa­vyz­džiui, ak­ty­vaus da­ly­va­vi­mo sa­vo mo­kyk­los Mo­ki­nių ta­ry­bo­je. Mo­kan­tis mo­kyk­lo­je, ga­li­ma ke­liau­ti, da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­niuo­se pro­jek­tuo­se, ren­gi­niuo­se – da­ry­ti la­bai daug įdo­mių ir nau­din­gų da­ly­kų, te­rei­kia no­ro ir tu­rė­ti

drą­sos ženg­ti pir­mą žings­nį“, – sa­ko nau­jo­ji Jau­ni­mo rei­ka­lų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė.
Emi­li­ja džiau­gia­si, kad jos po­pa­mo­ki­nę veik­lą pa­lai­ko tė­vai, nors kar­tais dėl ren­gi­nių nu­ken­čia moks­lai. „Jie ma­to, kiek daug nau­dos mums (se­suo Gir­man­tė ak­ty­viai įsi­jun­gė į stu­den­tų veik­lą aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je – red. past.) tai duo­da: ta­po­me drą­ses­nės, ne­bi­jo­me reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Po­pa­mo­ki­nė veik­la įvai­rio­se or­ga­ni­za­ci­jo­se pa­de­da su­si­for­muo­ti as­me­ny­bei, su­dė­lio­ti pri­ori­te­tus gy­ve­ni­me, iš­si­aiš­kin­ti sie­kius. Be to, to­kia veik­la ska­ti­na pla­čiau žvelg­ti į pa­sau­lį, ati­trau­kia nuo ru­ti­nos, lei­džia su­si­pa­žin­ti su įvai­riais žmo­nė­mis, to­dėl ge­rė­ja ko­mu­ni­ka­ci­ja, di­plo­ma­tiš­ku­mas“, – var­di­jo pri­va­lu­mus gim­na­zis­tė. Įver­tin­da­ma sa­vo pa­tir­tį bei ži­nias, E. Za­vadz­ky­tė ne­abe­jo­ja, kad ir at­ei­ties pro­fe­si­ją no­rė­tų sie­ti su vie­šai­siais ry­šiais ar tarp­tau­ti­ne po­li­ti­ka. Ir mo­ky­tų­si ji ne už­sie­nio vals­ty­bė­se, kaip da­bar po­pu­lia­ru tarp jau­ni­mo, – ži­nių ke­ti­na siek­ti Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tuo­se.

E. Za­vadz­ky­tė ne­gai­li ge­rų žo­džių Plun­gės jau­ni­mui, pa­brė­žia, kad ga­li­my­bių veik­ti, kur­ti, da­ly­vau­ti įdo­miuo­se pro­jek­tuo­se mū­sų mies­te tik­rai ne­ma­žai. Pa­kan­ka pa­si­do­mė­ti ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, klu­bų veik­la. Nors pa­ti Emi­li­ja jo­kiam klu­bui ne­pri­klau­so – vi­są lai­ką jos veik­la bu­vo su­si­ju­si su mo­ki­nių sa­vi­val­da. „Mū­sų tiks­las yra ben­dras – pa­ro­dy­ti, kad mes, jau­ni žmo­nės, tu­ri­me ką pa­sa­ky­ti, tu­ri­me idė­jų ir pa­siū­ly­mų, kaip spręs­ti mums ak­tu­a­lias pro­ble­mas“, – tei­gia mer­gi­na.
Ar pa­pil­do­ma veik­la ne­at­si­bos­ta? Emi­li­ja ti­ki­na, kad da­bar ne­be­ga­lė­tų gy­ven­ti ki­taip. „Ne­įsi­vaiz­duo­ju sa­vęs vien be­si­mo­kan­čios, no­ri­si ką nors da­ry­ti, veik­ti. Vi­suo­me­ni­nė veik­la mo­ko pla­nuo­ti lai­ką, su­si­da­ry­ti die­not­var­kę. Jei ži­nai, kad tu­ri ką nors pa­da­ry­ti, da­rai, ne­ga­li leis­ti sau tin­gi­niau­ti, nes vė­liau tam lai­ko ga­li ir ne­at­si­ras­ti. Tai pa­de­da ug­dy­ti at­sa­ko­my­bės jaus­mą. Sten­giuo­si kuo ma­žiau pra­leis­ti pa­mo­kų, at­si­skai­ty­ti lai­ku, ne­pik­tnau­džiau­ju sa­vo veik­la ar pa­rei­go­mis. Juk daug ki­tų vai­kų urgu tu­ri veik­lų, pa­rei­gų“, – sa­ko Jau­ni­mo rei­ka­lų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė.
Su­pla­na­vus dar­bus, Emi­li­jai lie­ka lai­ko ir drau­gams, ir šei­mai, ir kny­gą pa­skai­ty­ti. Tu­ri ji ir dar vie­ną šir­džiai mie­lą už­si­ė­mi­mą – fo­to­gra­fi­ją. „Ne­pri­klau­sau jo­kiam bū­re­liui, fo­to­gra­fuo­ju dėl sa­vęs, dėl at­si­mi­ni­mų, į ku­riuos no­ri­si su­grįž­ti. Gal čia ma­no me­ni­nė pu­sė at­si­sklei­džia“, – juo­kia­si mer­gi­na. So­cia­li­nia­me tin­kle pub­li­kuo­jan­ti sa­vo nuo­trau­kas Emi­li­ja džiau­gia­si, kad jos fo­to­gra­fi­nes idė­jas ir su­ma­ny­mus daž­nai pa­de­da įgy­ven­din­ti kla­sio­kai, drau­gai. Nuo­trau­kos iš­ties gra­žios. Pa­sky­ra „Fa­ce­bo­ok“ tin­kle va­di­na­si „Emi­ly pho­tog­rap­hy“. Ap­si­lan­ky­ki­te, įsi­ti­kin­si­te pa­tys.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama