Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Politika » Re­gio­nams – dau­giau ES pa­ra­mos

Re­gio­nams – dau­giau ES pa­ra­mos

Plun­gė­je vie­šė­jęs Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys Bro­nis Ro­pė pa­lai­ko Va­ka­rų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių no­rą sa­va­ran­kiš­kai spręs­ti, kaip joms nau­do­ti eu­ro­pi­nę pa­ra­mą.

„Vi­są sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą rū­pi­nuo­si, kad dau­giau dė­me­sio bū­tų ski­ria­ma ne­di­de­lių mies­tų ir kai­mo žmo­nių pro­ble­moms. Vil­niaus kraš­tas jau ga­vo la­bai daug pa­ra­mos, ki­ta­me lai­ko­tar­py­je pa­ra­ma sos­ti­nės re­gio­nui bus ma­ži­na­ma, dau­giau­sia lė­šų ati­teks li­ku­siai Lie­tu­vai.
„Pats di­dži­ą­ją gy­ve­ni­mo da­lį pra­lei­dau ne­di­de­lia­me mies­te. Sa­vi­val­dy­bė­se gy­ve­nan­tiems žmo­nėms rei­kia su­teik­ti dau­giau ga­lių spręs­ti, kaip pa­nau­do­ti jiems ten­kan­tį ES pi­ni­gų „vo­ką“. Ne val­di­nin­kai sos­ti­nė­je, o pa­tys žmo­nės tu­ri tuos da­ly­kus spręs­ti, pa­si­ta­rę sa­vo gy­ve­na­mo­je vie­to­vė­je,“ – sa­kė bu­vęs Ig­na­li­nos me­ras, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos na­rys, šiuo me­tu at­sto­vau­jan­tis Lie­tu­vos žmo­nių in­te­re­sams Eu­ro­pos Par­la­men­to Re­gio­ni­nės plėt­ros ko­mi­te­te.
Su­si­ti­ki­me su gy­ven­to­jais ir me­ru eu­ro­par­la­men­ta­ras pa­si­da­li­no eu­ro­pi­ne prak­ti­ka, kaip re­mia­mas že­mės ūkis ir re­gio­nai. Sve­čias pa­brė­žė, kad kai­mo gy­ven­to­jų pa­ja­mos vis dar per­pus ma­žes­nės ne­gu mies­te, to­dėl pa­ra­ma ma­žoms sa­vi­val­dy­bėms tu­ri bū­ti iš­sau­go­ta.
18 Va­ka­rų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių no­rė­tų bū­ti iš­skir­tos į at­ski­rą „eu­ro­pi­nį re­gio­ną“. Tai reiš­kia, kad jos pa­čios spręs­tų apie sa­vo po­rei­kius ir pa­ra­mą gau­tų tie­sio­giai iš Briu­se­lio, o ne per Vil­nių. Sos­ti­nei lik­tų tik prie­žiū­ros funk­ci­ja. Vy­riau­sy­bė da­lin­tis val­džia ne­sku­ba. Bro­nis Ro­pė ti­ki­si, kad jam kar­tu su sa­vi­val­dos at­sto­vais pa­vyks pa­veik­ti Lie­tu­vos val­džią, kad ji per­ei­tų prie la­biau de­cen­tra­li­zuo­to pa­ra­mos skirs­ty­mo, kaip tai sėk­min­gai vei­kia dau­ge­ly­je ES vals­ty­bių.

 

Bro­nis Ro­pė: „Kad že­mė ne­tap­tų „der­lin­ga“ tik po­pie­riu­je“

Su­si­ti­ki­me dis­ku­tuo­ta apie per­brai­žy­tus ma­žiau pa­lan­kių ūki­nin­kau­ti vie­to­vių že­mė­la­pius. Pa­tei­kia­me Bro­nio Ro­pės, Eu­ro­pos Par­la­men­te dir­ban­čio Že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros ko­mi­te­te, ko­men­ta­rą:
„Šią pro­ble­mą ge­rai ži­nau, žmo­nės pik­ti­na­si dau­ge­ly­je Lie­tu­vos vie­to­vių. Plun­gės ra­jo­ne tu­riu ži­nių apie si­tu­a­ci­ją Nau­so­džio, Ku­lių, Stal­gė­nų, Ša­tei­kių se­niū­ni­jo­se.
Ūki­nin­kams ne­ra­mu, ko­dėl jų že­mė po­pie­riuo­se ne­ti­kė­tai pa­si­da­ro „der­lin­ga“. Anks­tes­nė vy­riau­sy­bė nau­ją ne­na­šių že­mių že­mė­la­pį kū­rė vos ne slap­tai, ne­si­tar­da­ma su ūki­nin­kais – tur­būt bai­mi­no­si re­ak­ci­jos. Da­bar į val­džią at­ėję „vals­tie­čių ir ža­lių­jų“ at­sto­vai pirm­ta­kų spren­di­mus pa­vie­ši­no. Pa­na­šu, teks tai­sy­ti ir pirm­ta­kų klai­das.
Vy­riau­sy­bė ir Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja tu­ri mak­si­ma­liai ne­skaus­min­gai per­ei­ti prie nau­jos tvar­kos, kad pri­im­ti spren­di­mai ati­tik­tų ne tik eu­ro­pi­nę tei­sę, bet ir re­a­lią si­tu­a­ci­ją Lie­tu­vo­je. ES lei­džia tai­ky­ti tre­jų me­tų per­ei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį, o ta­da bus nau­jas fi­nan­sa­vi­mo lai­ko­tar­pis, ir tvar­ka ga­li vėl keis­tis. Mi­nist­rui ne­bus leng­va spręs­ti šį klau­si­mą, tu­rint jau su­dė­lio­tas „žai­di­mo tai­syk­les“. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad pro­ble­ma eg­zis­tuo­ja, tad ją kvie­čiu spręs­ti, už­tik­ri­nant skaid­ru­mą ir dia­lo­gą su ūki­nin­kais. Džiau­giuo­si, kad dė­me­sį šiam klau­si­mui pa­ro­dė „vals­tie­čių ir ža­lių­jų“ val­do­mas Sei­mas. Spren­di­mas dar ga­li keis­tis – nors 2018-tie­ji jau čia pat, bet kol bus mo­ka­mos iš­mo­kos, rei­kia su­žiū­rė­ti, kad tik­rai ne­na­šią že­mę dir­ban­tys ūki­nin­kai ne­bū­tų nu­skriaus­ti.
Ra­gi­nu žmo­nes ak­ty­viai įsi­jung­ti į dia­lo­gą su val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis. Cen­tri­nė val­džia tu­ri su­pras­ti, kad jie yra ne žem­dir­bių vir­ši­nin­kai, o pa­gal­bi­nin­kai, sie­kiant su­ras­ti ge­riau­sią spren­di­mą.
Ak­ty­viau spus­te­lė­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jus tu­rė­tų žem­dir­bių or­ga­ni­za­ci­jos, Ne­der­lin­gų že­mių nau­do­to­jų aso­cia­ci­ja. Ne­tu­ri bū­ti taip, kad iš ne­na­šią že­mę dir­ban­čio žmo­gaus bus at­im­ta pa­ra­ma vien tam, kad bū­tų su­tau­py­ta pi­ni­gų. Jei­gu yra įta­ri­mas, kad kaž­kie­no že­mė be jo­kio pa­grin­do yra iš­brau­kia­ma iš ne­na­šių že­mių re­gist­ro, kad nė­ra tin­ka­mai at­lie­ka­mi že­mės ty­ri­mai, nors tam ir bu­vo skir­ti pi­ni­gai – už to­kius da­ly­kus tu­ri bū­ti rei­ka­lau­ja­ma Vals­ty­bės že­mės fon­do ar ki­tų įstai­gų val­di­nin­kų at­sa­ko­my­bės.
Pri­va­lo­me ras­ti pu­siau­svy­rą tarp vi­sų pu­sių, kad ūki­nin­kau­ti ga­lė­tų vi­si – ir smul­kie­ji, ir stam­bie­ji ir der­lin­guo­se, ir ma­žiau pa­lan­kiuo­se re­gio­nuo­se. Že­mės ūkis yra kai­mo eko­no­mi­kos va­rik­lis. Ne­ga­li­me leis­ti, kad ne­tei­sin­gi biu­rok­ra­ti­niai spren­di­mai su­nai­kin­tų že­mės ūkio sek­to­rių tuo­se kraš­tuo­se, kur žmo­nės dir­ba su­dė­tin­go­mis są­ly­go­mis“.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama