Archyvas

Nuo:
Iki:

Reklama

Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių laikraštis » Rubrikos » Pasikalbėkim! » Plun­gės pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos di­rek­to­rė: „Še­šia­me­čių mo­kyk­lo­je kol kas ne­įsi­vaiz­duo­ju“

Plun­gės pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos di­rek­to­rė: „Še­šia­me­čių mo­kyk­lo­je kol kas ne­įsi­vaiz­duo­ju“

Pa­na­šu, kad mū­sų ša­lies švie­ti­mo sis­te­mos ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je lau­kia po­ky­čiai. Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nių pla­ne nu­ma­ty­ta il­gin­ti moks­lo me­tus, op­ti­mi­zuo­ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų tin­klą, pa­anks­tin­ti mo­kyk­li­nį am­žių. Lau­kian­čios re­for­mos ver­ti­na­mos prieš­ta­rin­gai. Skep­ti­kų, ma­nan­čių, kad nau­ji už­mo­jai švie­ti­mo sis­te­mo­je pla­nuo­ja­mi tin­ka­mai ne­įver­ti­nus ir ne­iš­ana­li­za­vus esa­mos si­tu­a­ci­jos, ne­trūks­ta. Ypač kal­bant apie spren­di­mą į mo­kyk­li­nį suo­lą at­ves­ti še­šia­me­čius. Esą da­bar­ti­nė ug­dy­mo sis­te­ma ir są­ly­gos ne­su­da­ry­tų tin­ka­mų są­ly­gų vai­kui ge­rai jaus­tis mo­kyk­lo­je. Tuo tar­pu sie­kian­tys „at­jau­nin­ti“ Lie­tu­vą ar­gu­men­tuo­ja, kad tarp­tau­ti­niai ty­ri­mai ir už­sie­nio prak­ti­ka ro­do, jog, su­tei­kus ga­li­my­bę anks­čiau pra­dė­ti lan­ky­ti mo­kyk­lą, dau­ge­lis vai­kų pa­sie­kia ge­res­nių mo­ky­mo­si re­zul­ta­tų. Mo­de­lį, kaip per­ei­ti prie prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo nuo pen­ke­rių, o pra­di­nio – nuo še­še­rių me­tų, ke­ti­na­ma pa­reng­ti iki šių me­tų ga­lo.
Apie mo­kyk­li­nio am­žiaus pa­anks­ti­ni­mą kal­ba­mės su Plun­gės pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos di­rek­to­re Jū­ra­te Ka­ra­lie­ne.

– Ko­kia Jū­sų nuo­mo­nė apie siū­ly­mą anks­tin­ti mo­kyk­li­nį vai­kų am­žių ir pra­di­nį ug­dy­mą pra­dė­ti su­lau­kus še­še­rių me­tų?
– Pa­gal mi­nis­te­ri­jos pla­nus 2018 me­tais jau bū­tų kaip ir pri­va­lo­ma vai­kams nuo še­še­rių me­tų pra­dė­ti ke­liau­ti į mo­kyk­lą. Aiš­ku, su­si­ta­ri­mų ir pa­si­ta­ri­mų da­bar vyks­ta vi­so­kių, bet gal ne­pa­da­rys, kad vi­siems bus pri­va­lo­ma ei­ti į mo­kyk­lą nuo še­še­rių me­tų. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad kai ku­rie še­šia­me­čiai tik­rai dar nė­ra pa­si­ren­gę mo­kyk­lai. Ir sep­tyn­me­čiai kar­tais bū­na tam ne­pa­si­ren­gę. Jiems at­ėji­mas į mo­kyk­lą bū­na skaus­min­gas, tai ką be­kal­bė­ti apie še­šia­me­čius. Ko­kia ma­no as­me­ni­nė nuo­mo­nė? Man, kaip ma­mai, at­ro­do, kad vai­kams rei­ka­lin­ga vai­kys­tė. Ana­li­zuo­jant še­šia­me­čių as­me­ny­bės, psi­cho­lo­gi­nius bruo­žus, pir­miau­sia rei­kia pa­ste­bė­ti, kad jie la­bai ak­ty­vūs, jud­rūs, jiems rei­kia keis­ti veik­lą, jie no­ri bū­ti dė­me­sio cen­tre, to­dėl, ver­ti­nant iš šios po­zi­ci­jos, jų ug­dy­mas, la­vi­ni­mas tu­rė­tų vyk­ti per žai­dy­bi­nę veik­lą. Man at­ro­do, kad to­kio am­žiaus vai­kų at­ėji­mas į mo­kyk­lą, su­so­di­ni­mas į suo­lus – be ga­lo su­dė­tin­gas už­da­vi­nys. Ir pe­da­go­gams, ir vai­kams. Sun­kiai įsi­vaiz­duo­ju, kaip še­šia­me­čiui 35 mi­nu­tes iš­sė­dė­ti vie­no­je vie­to­je, ne­ga­lint lais­vai pa­ju­dė­ti, už­si­im­ti no­ri­ma veik­la, ly­de­riau­ti.
Ki­ta pro­ble­ma, kad erd­vės mo­kyk­lo­se tam tik­rai nė­ra pri­tai­ky­tos. Įsi­vaiz­duo­ki­me, kad ki­tų me­tų rug­sė­jį į kla­ses at­ei­na dvi­gu­bai dau­giau pra­di­nu­kų – ir še­šia­me­čiai, ir sep­tyn­me­čiai at­ke­liau­ja. Fi­ziš­kai ne­įma­no­ma su­tal­pin­ti, ir erd­vės kla­sė­se nė­ra pri­tai­ky­tos še­šia­me­čiams. Sei­me Švie­ti­mo ir mokslo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša sa­ko, kad še­šia­me­čių at­ėji­mas at­jau­nins Lie­tu­vą, vai­kai ne­už­si­sė­dės mo­kyk­lo­je iki 19 ar 20 me­tų, ak­cen­tuo­ja­ma, kad mo­ky­to­jui bus leng­viau dirb­ti. Ta­čiau aš pa­si­gen­du pa­gal­vo­ji­mo apie vai­ką. Pa­vyz­džiui, še­še­ri me­tai vai­kui su­ei­na gruo­džio 31 die­ną. Ne­gi jis pri­va­lės pir­mą kla­sę lan­ky­ti dar net ne­tu­rė­da­mas še­še­rių me­tų. Pus­me­tis to­kio am­žiaus vai­kui be ga­lo svar­bus pa­si­ruo­ši­mui, su­bręs­ti tiek fi­ziš­kai, tiek emo­ciš­kai. Aš už vai­kų vai­kys­tę. Man at­ro­do, kad sep­ty­ne­ri me­tai tap­ti pir­mo­ku yra tin­ka­miau­sias am­žius. Jei ne­kei­si­me ug­dy­mo pro­gra­mų, mū­sų vai­ku­čiai (še­šia­me­čiai – red. past.) tik­rai ne­pa­si­mo­kys mo­kyk­lo­je.
– Ko­kių kom­pe­ten­ci­jų vai­kui ga­li pri­trūk­ti, at­ėjus į mo­kyk­lą še­še­rių me­tų?
– Pir­miau­sia ga­li trūk­ti dė­me­sio kon­cen­tra­ci­jos, su­si­kau­pi­mo tam tik­rai veik­lai, nes pa­pras­tai še­šia­me­čiai yra jud­rūs. At­ro­do, tu­ri­me vi­so­kių pra­ty­bų są­siu­vi­nių, ki­tų prie­mo­nių, ta­čiau šių die­nų vai­kams vaiz­dai tu­ri keis­tis grei­čiau nei vaiz­dai kei­čia­si kny­ge­lė­se. Pro­gra­mų, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų pri­tai­ky­mas ir nau­do­ji­mas to­kiems vai­kams bū­ti­nas. Aiš­ku, at­ei­ty­je to­kie vai­kai ga­li tu­rė­ti ir bė­dų dėl pri­klau­so­my­bės nuo in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų: kom­piu­te­rių, plan­še­čių, mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų. Še­še­rių me­tų pir­mo­kas, sa­vai­me su­pran­ta­ma, grei­čiau jaus­tų ir nuo­var­gį. Vis­gi la­biau­siai to­kio am­žiaus vai­kams trūks su­si­kau­pi­mo mo­ko­ma­jai vei­klai, emo­ci­nio su­bren­di­mo ir su­vo­ki­mo, kad tu – jau mo­ki­nys, kad žai­di­mus rei­kia pa­lik­ti šo­ne, kad lai­kas pra­dė­ti lai­ky­tis tai­syk­lių. O to vai­kai la­biau­siai ne­no­ri. Še­šia­me­čiai yra ly­de­riai, jie no­ri vi­sa­da bū­ti pir­mi, lai­mė­ti, o tuos da­ly­kus kla­sė­je rei­kia su­si­dė­lio­ti. To­kio am­žiaus vai­kų at­ėji­mas į mo­kyk­lą ge­ro­kai dau­giau dar­bo, iš­mo­nės pa­rei­ka­laus ir iš mo­ky­to­jo.
– Kal­bant apie mū­sų švie­ti­mo sis­te­mos po­ky­čius, ne­re­tai ak­cen­tuo­ja­ma už­sie­nio ša­lių prak­ti­ka. Ar tiks­lin­ga rem­tis to­kiais pa­vyz­džiais?
– Jei mes tu­rė­tu­me vi­sas są­ly­gas per­im­ti už­sie­nio ša­lių pa­tir­tį, bū­tų ki­tas rei­ka­las, nes ten pa­pras­tai mo­ky­mo­si pro­ce­sas ir vyks­ta per žai­di­mą. To­kia pra­di­nio ug­dy­mo for­ma bū­tų pri­im­ti­niau­sia ir mū­sų še­šia­me­čiams. Ma­nau, bū­ti­na per­žiū­rė­ti mū­sų ug­dy­mo pro­gra­mą, su­teik­ti mo­ki­niams są­ly­gas ir ga­li­my­bes daž­niau mo­ky­tis ne kla­sė­je – ste­bė­ti, pa­žin­ti gam­tą, ana­li­zuo­ti ir pan. Pas mus kol kas to nė­ra. Daž­nai iš už­sie­nio grį­žę tė­ve­liai vai­kams sa­ko, kad mo­kyk­lo­je jiems bus sma­gu, kad ga­lės čia žais­ti. Ne­rei­kia ly­gin­ti, mū­sų ša­lies ir už­sie­nio. Vi­siš­kai ski­ria­si ug­dy­mo ap­lin­ka. Pa­tys ne­se­niai bu­vo­me Nor­ve­gi­jo­je, kur su­si­pa­ži­no­me su tos ša­lies švie­ti­mo sis­te­ma. Pa­vyz­džiui, vy­ko skai­ty­mo pa­mo­ka: vie­ni mo­kė­si po suo­le­liu pa­si­lin­dę, ki­ti – at­si­gu­lę, tre­ti – ko­jas ant sta­lo su­si­kė­lę; kaž­kas skai­tė kny­gą, kaž­kas kom­piu­te­ry­je. Pas mus to­kia si­tu­a­ci­ja ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma.
– Ko­kius ma­to­te mo­kyk­li­nio am­žiaus pa­anks­ti­ni­mo pri­va­lu­mus?
– Gal dar­že­lių sty­giaus pro­ble­ma bus iš­spręs­ta. Tai ak­tu­a­lu di­des­niems mies­tams. Anks­čiau su­bren­dę tu­rės ga­li­my­bę ju­dė­ti į prie­kį. Bet rei­kia tu­rė­ti gal­vo­je ir tai, kad pa­kan­ka­mai di­de­lei da­liai vai­kų ir kal­ba vė­liau for­muo­ja­si, yra svei­ka­tos, rai­dos su­tri­ki­mų. Dau­giau tei­gia­mų as­pek­tų ne­su­gal­vo­ju. Aiš­ku, yra ir la­bai žin­gei­džių vai­kų, ku­rie jau tre­jų me­tų skai­to, bet to­kių – vie­ne­tai. Man at­ro­do, kad sep­ty­ne­ri me­tai yra tin­ka­miau­sias lai­kas pra­dė­ti lan­ky­ti mo­kyk­lą. Še­šia­me­čių aš mo­kyk­lo­je kol kas ne­įsi­vaiz­duo­ju. Sa­ko­ma, kad, pa­so­di­nus gė­lę į di­de­lį va­zo­ną, ji grei­tai iš­au­ga. Bet bū­na ir taip, jog žie­dų ne­su­lau­kia­me. Taip ir su vai­kais. Jie yra skir­tin­gi. Tu­rė­ki­me vil­ties, kad bus pa­tvir­tin­tos tam tik­ros iš­ly­gos, ir pra­dė­ti lan­ky­ti mo­kyk­lą nuo še­še­rių ne­bus pri­va­lo­ma vi­siems. Ko­kia ver­ti­ni­mo sis­te­ma bus su­for­muo­ta, ne­ga­liu pa­sa­ky­ti.
– Ga­li­my­bė pra­dė­ti lan­ky­ti mo­kyk­lą še­še­rių me­tų bu­vo ir iki šiol. Ar jū­sų tar­ny­ba su­lauk­da­vo daug tė­ve­lių pra­šy­mų, kad bū­tų įver­tin­tas vai­ko bran­du­mas, ir jis ga­lė­tų anks­čiau pra­dė­ti lan­ky­ti mo­kyk­lą?
– Vai­ko bran­du­mo įver­ti­ni­mą at­lie­ka pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos psi­cho­lo­gai. Vai­ko bran­du­mas, jo emo­ci­nis, psi­cho­lo­gi­nis pa­si­ren­gi­mas tu­ri ati­tik­ti vy­res­nio am­žiaus vai­ko bran­du­mą. Per me­tus pra­šy­mų, kad vai­kas ga­lė­tų anks­čiau pra­dė­ti lan­ky­ti prieš­mo­kyk­li­nę gru­pę ar ei­ti į pir­mą kla­sę, su­lau­kia­me iki 17. Pa­ly­gi­nus ne­daug. Tik 2 ar 3 pra­šy­mai pa­pras­tai bū­na įver­tin­ti tei­gia­mai. Tė­ve­liams ir mo­čiu­tėms daž­nai at­ro­do, kad vai­kas jau pa­si­ruo­šęs mo­kyk­lai, nes skai­to, skai­čiuo­ja ir pan. Ta­čiau, at­ėjęs pas mus, jis žai­džia. Daž­nai pa­si­ro­do, kad dar nė­ra tiek su­bren­dęs, jog ga­lė­tų da­ly­vau­ti struk­tū­ruo­to­je mo­kyk­los veik­lo­je.
Iki ko­vo 31 die­nos bu­vo ga­li­ma tar­ny­bai pa­teik­ti pra­šy­mus vai­ko bran­du­mui įver­tin­ti. Kol kas tu­ri­me 5 pra­šy­mus (su J. Ka­ra­lie­ne kal­bė­jo­mės ko­vo vi­du­ry­je – red. past.). Pa­pras­tai to­kiu me­tu tu­rė­da­vo­me per 10 pra­šy­mų. No­rė­da­mi įver­tin­ti vai­ko bran­du­mą, tė­vai pil­do an­ke­tą. Jei vai­kas ug­do­mas dar­že­ly­je, bū­ti­na pa­teik­ti iš­sa­mų auk­lė­to­jos ap­ra­šą apie vai­ko pa­sie­ki­mus ir ga­li­my­bes. Pas­kui vai­kas ben­drau­ja su psi­cho­lo­gu, pil­do­ma spe­cia­li ge­bė­ji­mų an­ke­ta. Pa­si­tai­ko, kad, vai­kui ne­ga­vus tei­gia­mo įver­ti­ni­mo, ma­mos nu­si­me­na, net ver­kia. Ten­ka aiš­kin­ti, kad jų vai­kui vis­kas ge­rai, tik į mo­kyk­lą per anks­ti, dar rei­kia pa­aug­ti ir pa­žais­ti, pa­si­džiaug­ti vai­kys­te.
– Ko­kius ge­bė­ji­mus vai­kas tu­ri tu­rė­ti, kad jau ga­lė­tų ei­ti į mo­kyk­lą?
– Kad vai­kas bū­tų pa­si­ruo­šęs ei­ti į mo­kyk­lą, pir­miau­sia jis tu­ri ne­bi­jo­ti sve­ti­mų su­au­gu­sių­jų, vai­kų, tu­ri mo­kė­ti su­si­kaup­ti, iš­lai­ky­ti dė­me­sį. Bū­na, kad vai­kas ne­ga­li iš­sė­dė­ti tų 35 mi­nu­čių. Taip pat tu­ri ge­bė­ti ben­drau­ti su su­au­gu­siu žmo­gu­mi, tu­ri bū­ti iš­la­vė­ju­si kal­ba. Tai la­bai at­si­lieps ug­dy­mo veik­lo­je, nes rei­kės skai­ty­ti, ra­šy­ti, pa­sa­ko­ti. Taip pat svar­bu ir in­struk­ci­jų, są­vo­kų su­vo­ki­mas, emo­ci­nis su­bren­di­mas, orien­ta­vi­ma­sis erd­vė­je. Fi­zi­nis pa­si­ren­gi­mas, su­bren­di­mas ir­gi la­bai svar­bu.
– Kaip mū­sų vai­kai, re­mian­tis Jū­sų dar­bo prak­ti­kos, kei­čia­si?
– Žiū­rint per lai­ko priz­mę, mū­sų vai­kų svei­ka­ta blo­gė­ja, pra­stė­ja jų kal­ba. Daž­niau rei­kia ir lo­go­pe­dų, ir spe­cia­lių­jų pe­da­go­gų pa­gal­bos. Bū­na, kad 4–5 me­tų vai­kas vos ke­lis žo­džius sa­ko, kai tu­rė­tų kal­bė­ti sa­ki­niais, pa­sa­ko­ti. Prie­žas­tys įvai­rios: ir mais­tas, ir gy­ve­ni­mo bū­das, ir ap­lin­ka, per­sirg­tos li­gos. Aiš­ku, bū­na si­tu­a­ci­jų, kai lie­ka ne­aiš­ku, ko­dėl vai­kas su­si­du­ria su vie­no­kiais ar ki­to­kiais sun­ku­mais. Tik­rai ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad pro­ble­mų tu­ri tik aso­cia­lių šei­mų vai­kai. Tai­gi vai­kų svei­ka­ta, kal­bė­ji­mo įgū­džiai pra­stė­ja. Ko­dėl taip yra? Pir­miau­sia ma­mos ne­ben­drau­ja su vai­ku­čiais. Tu­ri­me daug dar­bų, rei­ka­lų, to­dėl pa­pras­čiau yra liep­ti vai­kui ei­ti žais­ti ar įduo­ti į ran­kas plan­še­tę. Vai­kas tu­ri su­pras­ti jį su­pan­čią ap­lin­ką, o, mes, tė­ve­liai, tu­ri­me jam pa­dė­ti.
– Ačiū už po­kal­bį.

« Atgal

Naujas Nr.

Apklausa

Reklama